Daugiavaisis nėštumas - tai būklė, kai moteris vienu metu laukiasi daugiau nei vieno vaisiaus. Tokie nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Apie 95 procentai visų daugiavaisių nėštumų yra dvynukų. Daugiavaisis nėštumas yra sudėtingas ir retesnis negu viengubas nėštumas, tačiau jis gali turėti didelį poveikį tiek motinos, tiek vaisių sveikatai.
Daugiavaisio nėštumo tipai ir susiformavimas
Daugiavaisis nėštumas formuojasi labai įdomiai ir nuo to priklauso, ar užsimegs identiški dvyniai, ar neidentiški. Skiriasi ir procesas.
Neidentiški dvyniai (dizigotiniai)
Neidentiškų dvynių atveju apvaisinamos dvi moters kiaušialąstės, kiekviena jų turi savo genetiką, istoriją, kitaip tariant, kiekvienam po savo rinkinį. Paprastai tariant, šitame procese dalyvauja dvi atskiros kiaušialąstės, kurias apvaisina du spermatozoidai, susiformuoja dvi skirtingos gyvybės, kurios tiesiog dalijasi viena gimda, bet kiekviena turi savo „namelį“, savo placentą, savo virkštelę. Abu yra absoliučiai vienas nuo kito autonomiški, jie vadinami dizigotiniais dvyniais. Jų dažnumas, palyginti su monozigotiniais (identiškais iš vienos kiaušialąstės), yra apie 70 proc.
Identiški dvyniai (monozigotiniai)
Jų pasitaiko rečiau: jeigu tarp visų dvynių neidentiškų gimsta apie 70 proc., tai identiškų tik apie 30 proc. Kaip formuojasi tokie dvyniai? Šiame procese dalyvauja viena kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas, susiformuoja zigota, kuri gali pasielgti skirtingai. Mokslas negali paaiškinti, kodėl nutinka vienaip ar kitaip. Tiesiog tam kiaušinėliui „susišvietė“, kad jam reikia pasidalyti per pusę 1-4 dieną nuo apvaisinimo. Tie du skirtingi pradai (kol kas jų negalima pavadinti embrionais) vystosi panašiai kaip dizigotiniai dvyniai.
- Jeigu zigota pasidalija pusiau nuo 4 iki 7 dienos, tie dvyniai turi tą pačią placentą, bet atskirą vandenų maišą ir dažniausiai po atskirą virkštelę. Tokių susiformuoja apie 75 proc.
- Dar vienas variantas: kai atsidalijimas vyksta 8-14 dieną, dvyniai gauna vieną placentą, vieną vandenmaišį, gali būti net suaugusios virkštelės, bet tai pasitaiko rečiau. Šitokie dvyniai labai glaudžiai susiję, nes murdosi tame pačiame vandens apvalkale. Jų pasitaiko retai - tik 5 proc. iš visų identiškų dvynių atvejų.
- Jie visada būna vienos lyties, kiekvienas turi savo placentą ir savo virkštelę, savo vaisiaus vandenų maišą, kitaip tariant, yra pakankamai autonomiški. Tokių dvynių pasitaiko retai - tik apie 20 proc.
Kiti variantai
Taigi, nors retai, bet pasitaiko, kad apvaisintas kiaušinėlis pasidalina pusiau, o iš tų puselių užauga du žmogeliukai - tai 𝘮𝘰𝘯𝘰𝘻𝘪𝘨𝘰𝘵𝘪𝘯𝘪𝘢𝘪 dvyniai, dar vadinami identiškais. Dažniau pasitaiko, kad du kiaušinėliai ovuliuoja ir abu būna apvaisinti skirtingais spermatozoidais. Taip susidaro 𝘥𝘪𝘻𝘪𝘨𝘰𝘵𝘪𝘯𝘪𝘢𝘪 arba neidentiški dvyniai. Dar yra keletas kitų variantų, kaip gali susiformuoti dvyniai. Pavyzdžiui, hemizigotiniai - jie susiformuoja, kai viena kiaušialąstė būna apvaisinta dviejų skirtintų spermatozoidų. Tai įvyksta ypač retai, bet yra užfiksuotas ir toks atvejis.
Daugiavaisio nėštumo priežastys ir rizikos faktoriai
Šiaip žmonijos populiacijoje dvynių gimsta vienas iš 100, tas skaičius svyruoja priklausomai nuo etninės prigimties. Kodėl daugiavaisis? Daugiavaisiam nėštumui įtakos turi moters genetika, etninė priklausomybė, bet tikrai ne amžius. Kodėl dabar taip dažnai pasitaiko daugiavaisių nėštumų? Todėl, kad taikomos įvairios pagalbinės pastojimo priemonės - ovuliacijos skatikliai bei dirbtinis apvaisinimas. Gali susidaryti įspūdis, jog dažniau dvynius gimdo vyresnės moterys, bet tai dėl to, jog jos dažniau naudoja vaistus, kurie skatina ovuliaciją. Kai taikomas dirbtinis apvaisinimas, į gimdą įsodinama ne daugiau nei trys kiaušinėliai ir dažniausiai gimsta trys skirtingi vaikai, t. y. kiekvienas su savo genetika, placenta ir vandenmaišiu. Būna moterų, kurios natūraliai gimdo tik dvynius - dizigotinius ar monozigotinius, bet kodėl taip vyksta, mokslas pakomentuoti negali.
Visi pastebime, kad daugiavaisis nėštumas kai kuriose šeimose vyrauja, o kai kuriose išvis nėra. Tai rodo genetinę (paveldėjimo) sąsają. Jei abiejų, vyro ir moters, šeimose yra dvynių, tuomet tikimybė susilaukti dvynukų taip pat, didėja. Ypač dizigotinių. Pagal ASRM duomenis, jei moteris turi dvynę, jai pagimdyti dvynukus yra 1,6% tikimybė (1 iš 60). 𝘗𝘳𝘢𝘥ė𝘫𝘶𝘴 𝘵𝘢𝘪𝘬𝘺𝘵𝘪 𝘱𝘢𝘨𝘢𝘭𝘣𝘪𝘯į 𝘢𝘱𝘷𝘢𝘪𝘴𝘪𝘯𝘪𝘮ą, 𝘥𝘢𝘶𝘨𝘪𝘢𝘷𝘢𝘪𝘴𝘪𝘰 𝘯ėš𝘵𝘶𝘮𝘰 𝘢𝘵𝘷𝘦𝘫ų 𝘥𝘢𝘶𝘨ė𝘫𝘢. Taip pat, vyresnis moterų amžius, didesnis ūgis bei KMI, ankstesnių nėštumų skaičius yra susiję su didesne daugiavaisio nėštumo tikimybe.
Gera, pilnavertė mityba didina daugiavaisio nėštumo tikimybę. Jei maisto moteris gauna nepakankamai, tikimybė mažėja. Kuo daugiau kartų moteris buvo nėščia, tuo labiau didėja tikimybė, kad kitas nėštumas bus daugiavaisis. Didesnė daugiavaisio nėštumo tikimybė vyresnėms moterims. Vidutiniškai 20-25 procentai moterų, kurios gėrė vaisingumą skatinančius vaistus, taip pat tos,kurioms buvo atlikta dirbtinio apvaisinimo procedūra ar taikyti kiti nevaisingumo gydymo būdai, laukėsi daugiau nei vieno kūdikio. Gydant nevaisingumą, ovuliacija stimuliuojama vaistais, vienu metu kiaušidėse susiformuoja keli folikulai su kiaušialąstėmis, todėl apvaisinamos iškart kelios kiaušialąstės ir vystosi keli apvaisinti kiaušinėliai.
Daugiavaisio nėštumo rizikos
Rizikų yra ne viena. Pagrindinės - perinatalinė ar neonatalinė mirtis. Taip pat iš dvynio dvyniui transfuzijos sindromas, t. y. kai vienas dvynys kito sąskaita per daug auga, vienas apvalgo kitą. Didesniojo kraujagyslės placentoje dominuoja ir jo širdelė turi pervarinėti labai daug kraujo, jie gali gimti su įvairiomis širdies patologijomis. Mažasis dvynys kenčia dėl medžiagų trūkumo. Pasitaiko, kad vienas dvynys vystosi visiškai be širdies, tai vadinama akardija, tuomet kito širdelė dirba už du. Tokiu atveju dažniausiai neišgyvena nė vienas. Jeigu vienas iš monozigotinių dvynių žūsta įsčiose, dažniausiai žūsta ir antras. Kitas sutrikimas vadinamas dvynio embolizacijos sindromu.
Monozigotiniai dvyniai tarpusavyje itin glaudžiai susiję, jų sergamumas žymiai didesnis nei dizigotinių dvynių. Monozigotiniai dvyniai, kurie dalijasi vienu vandenmaišiu, gali turėti problemų su virkštele: ji gali būti tik viena ar suaugusi, ar susivyniojusi, tai taip pat sąlygoja rimtas problemas.
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis, daugeliui prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų. 15-20 proc. nėščiųjų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu atsiranda kraujingų išskyrų iš lytinių takų dėlto, kad žūna vienas iš embrionų. Mark Walker, akušeris-ginekologas iš Kanados, su kolegomis ištyręs apie 45 tūkst. daugiavaisių nėštumo atvejų nuo 1984 iki 2000 metų bei 165 tūkst. “įprastų” nėštumo atvejų, teigia, kad moterims, nešiojančioms dvynukus, trynukus ar ketvertukus net 13 kartų dažniau pastebėti širdies priepuoliai ir 2,5 kartų dažniau pastebėtos venų trombozės.
Esant daugiavaisiui nėštumui, motinai ir vaisiui gali būti beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos. Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų - nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Vieno iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja. Dažniausia iš jų - dvynių transfuzijos sindromas. Tai nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo baigiasi abiejų vaisių žūtimi.
Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių. Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius. Pavyzdžiui, tam tikrose situacijose ultragarsu ištiriamas gimdos kaklelis, siekiant išsiaiškinti, ar jis nesutrumpėjęs ir praviras.
Daugiavaisis nėštumas kelia didesnę riziką komplikacijoms, tokioms kaip priešlaikinis gimdymas, mažas gimimo svoris ir nėštumo hipertenzija.
𝘋𝘢𝘶𝘨𝘪𝘢𝘷𝘢𝘪𝘴𝘪𝘴 𝘯ėš𝘵𝘶𝘮𝘢𝘴 𝘺𝘳𝘢 𝘭𝘢𝘪𝘬𝘰𝘮𝘢𝘴 𝘥𝘪𝘥𝘦𝘭ė𝘴 𝘳𝘪𝘻𝘪𝘬𝘰𝘴 𝘯ėš𝘵𝘶𝘮𝘶.
Daugiavaisio nėštumo priežiūra
Nėščiosios priežiūra esant daugiavaisiam nėštumui mažai kuo skiriasi nuo įprastos nėštumo priežiūros. Tiesa, kai nešiojami keli vaisiai, nėštumas dažniausiai būna priešlaikinis. Būna tobula, jei nėščioji išnešioja iki 36 savaitės. Jei tai yra dizigotiniai arba, paprastai tariant, autonomiški monozigotiniai dvyniai (su savo placenta, savo virkštele, savo vandenmaišiu), viskas vyksta paprasčiau. Tačiau moters gimda yra pritaikyta nešioti vieną vaisių, todėl kai ji pertempiama, pradeda siųsti signalus, kad jau laikas gimdyti. Dėl to labai retai pasitaiko atvejų, kai dvynius gimdo 37 savaitę. Motinos organizmui svoris ir taip bus kur kas didesnis, nei nešiojant vieną vaisių, todėl atidžiai stebėti savo svorį yra tiesiog būtina. Taisyklinga mityba, tinkamas mankštinimasis itin svarbu.
Būsimai dvynukų mamai jau nuo 28 savaitės yra padidinta priešlaikinio gimdymo rizika todėl, kad gimda pasiekia išsivysčiusio nėštumo dydį. Tokios moterys nuo to laiko turi būti itin atidžiai stebimos, jos turėtų nebedirbti, daugiau ilsėtis, tačiau pakankamai judėti. Tai tikrai nėra daug - tarkime, mėsos kepsnys ir garnyras. Kimšti be saiko nereikia, nes kuo didesnio svorio vaisiai, tuo didesnė prieš laikinio gimdymo tikimybė. Fizinė veikla moteriai, nešiojančiai kelis vaisius, nuo 30 savaitės turėtų būti tik pasivaikščiojimai arba lengvas plaukiojimas baseine. Kas dvi savaitės turi būti tikrinamas gimdos kaklelio ilgis.
Pirmiausia, anksčiau nei bet kuri kita nėščioji turite baigti visus darbinius reikalus, nes vienaip ar kitaip tikrai gimdysite anksčiau. Taip pat turite nusistatyti ir griežtai laikytis režimo - itin svarbus poilsis, kuris nebus lengvas, nes pilvas tikrai bus didžiulis ir jį teks nešioti ilgai. Vaikeliai gims mažesni - retai kuris dvynys gimsta sverdamas tris kilogramus. Net jei ir gimsta, tarkime, sverdami po 2,5 kg kiekvienas, tai jau penki kilogramai, o dar vandenys ir placenta prideda po 2 kg… Taip pasiskaičiavusios, maždaug suprasite, kokį svorį teks nešioti. Be to, vyro ir visos šeimos palaikymas labai svarbus.
Ultragarsinis tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Labai svarbu, kad tai būtų diagnozuota jau nėštumo pradžioje. Nėščiųjų patikra ultragarsu atliekama nuo 11 iki 14 nėštumo savaitės. Atlikdami šį tyrimą, mes patiksliname nėštumo trukmę, nustatome kiek yra vaisių, išmatuojame jų dydį, ieškome, ar nėra chromosomų anomalijų požymių bei didelių vaisiaus raidos ydų, kurias jau patikros metu įmanoma pastebėti.
Kai nustatomas dvynių tipas, sudaromas tolesnis nėščiosios priežiūros ir ultragarsinių tyrimų planas. Jei dvyniai neidentiški, kitas tyrimas ultragarsu (kaip ir besilaukiant vieno vaisiaus) dažniausiai atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Jei nėštumo pradžioje sužinoma, kad laukiamasi identiškų dvynių, 16-ąją nėštumo savaitę moteris turi atvykti konsultacijai ir ultragarsiniam ištyrimui į perinatalinį centrą. Tyrimų metu patikslinama, ar dvyniai vienodai auga, ar nematyti pirmųjų dvynių transfuzijos sindromo požymių.
Gimdymo ypatumai
Nebūtinai dvyniai gimsta tik po cezario pjūvio operacijos, dažnai taip nutinka natūraliai, jei jų pozos gimdoje yra taisyklingos, t. y. galvutės žemyn. Kadangi vaisiai paprastai būna mažesni, pats gimdymas nebūna itin sunkus. Jeigu nuteka vandenys arba sutrumpėja gimdos kaklelis, gimdymo takai nespėja pasiruošti visam procesui, tuomet tenka operuoti. Komplikacijų, gimdant dvynius, pasitaiko dažniau, ypač jei jie yra monochorioniniai (dalijasi viena placenta). Jei dvyniai dizigotiniai, dažniausiai gimdymas vyksta taip - gimsta vienas kūdikis, po to kitas ir tik po to abi placentos. Gali būti ir taip - pirma vaisius, po to jo placenta.
Dvynių gimdymas yra iššūkis. Kada reikėtų sužadinti gimdymą, jei jis neprasidėjo savaime, priklauso nuo daug aplinkybių. Jei gimdoma identiškus dvynius, tuomet gimdymas sužadinamas anksčiau (esant 36-37 nėštumo savaitėms). Identiški dvyniai turi bendrą placentą, kurioje yra kraujagyslinių jungčių, todėl ilgesnis buvimas įsčiose gali būti pavojingas. Apie 50 proc. moterų, kurios laukiasi dvynių, atliekama cezario pjūvio operacija. Planuojant gimdymą, reikia įvertinti daug veiksnių bei aplinkybių. Tam, kad dvyniai gimtų kiek įmanoma saugiau, medikai turi būti pasiruošę suteikti skubią ir neatidėliotiną pagalbą tiek gimdyvei, tiek naujagimiams. Moterys, gimdančios dvynius, kraujuoja dažniau nei gimdančios vieną naujagimį.
Psichologinė pagalba
Daugiavaisis nėštumas yra didelės rizikos nėštumas, tik 15-30 proc. atvejų eiga būna fiziologinė. Žinia apie tokį nėštumą gali sukelti jausmų ir minčių krizę. Krizinėje situacijoje dažniausiai jaučiamės nesaugūs, jaučiame didelį nerimą, esame sutrikę. Mums gali padėti kiti žmonės ir geri tarpusavio ryšiai. Kai užsidarome savyje, atsiribojame, viską išgyvename kur kas sunkiau, galime patirti vienišumo jausmą. Kalbėkime vieni su kitais ir dalykimės savo rūpesčiais. Kalbėjimas gali padėti rasti problemų sprendimo būdus. Jei tokios pagalbos per mažai, drąsiai kreipkimės į specialistus ar žmones, išgyvenusius panašią patirtį.
Rekomendacija moteriai (porai), išgyvenančiai krizinį nėštumą: kreipkitės konsultacijai. Psichologo konsultacija - tai pagalba suprasti save ir savo situaciją tam, kad kuo lengviau priimtume sprendimus ir galėtume įveikti sunkumus.
Panašus:
- Vaiko neįgalumo išmoka: kas priklauso ir kaip gauti?
- Vaiko vienkartinė išmoka: kas gali gauti ir kaip kreiptis?
- Vienkartinė išmoka vaikui 2019: kas priklauso ir kaip gauti?
- Dragūnų rankinis vaikams: neįtikėtina istorija, pasiekimai ir svarbus indėlis į Lietuvos rankinį!
- Atraskite Kovos Menų Stebuklus: Kaip Tai Pagerina Vaikų Sveikatą ir Pasitikėjimą Savimi!