Kūdikių odelė yra labai jautri ir linkusi į įvairius bėrimus. Bėrimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant infekcijas, alergijas, dirgiklius ir odos ligas. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias kūdikių lytinių organų bėrimų priežastis ir gydymo būdus.
Prakaitinis bėrimas
Prakaitinis bėrimas - tai savaime praeinanti, laikina odos būklė, kurią sukelia ekrininių (prakaito) liaukų užsikimšimas. Bėrimas atsiranda dėl prakaito liaukos užsikimšimo ir/ar uždegimo, kuris blokuoja prakaito liaukos lataką. Padidėjęs prakaitavimas sukelia korneocitų (odos ląstelių) burkimą ir blokuoja lataką.
Prakaitinis bėrimas gali būti kelių tipų:
- Paviršinis: dažniausiai stebimos 1-2 mm dydžio pūslelės pripildytos skaidraus skysčio, pūslelės lengvai pratrūksta, tačiau uždegimą sukelia retai. Paviršinis bėrimas dažniausiai pastebimas savaitės nesiekiantiems naujagimiams (dažnis nuo 4,5 proc.
- Raudonasis: latakas užsikimšęs gilesniuose odos sluoksniuose sukelia aplinkinį odos uždegimą, stebimos 2-4 mm dydžio papulės (smulkūs, iškilūs odos spalvos bėrimai), kuriuos supa odos paraudimas. Raudonasis bėrimas - dažniausiai pasireiškianti bėrimo forma (apie 4 proc. naujagimiams ir 30 proc. Bėrimas nesusijęs su plauko folikulu.
- Gilusis: latakas užkemšamas giliai (tarp epidermio ir dermos), matomos 1-4 mm rausvos ar odos spalvos papulės, joms nebūdingas niežėjimas, liečiant - standžios.
Kūdikiams bėrimas lokalizuojasi odos raukšlėse: kakle, kirkšnyse, pažastyse, suaugusiems: nugaros, viršutinių galūnių, skalpo, kaklo ir lenkiamųjų paviršių odoje.
Pagrindinis gydymo būdas - vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Medikamentinis gydymas vietiniais kortikosteroidais naudojamas esant išreikštam niežėjimui, uždegimui, prisidėjus antrinei infekcijai.
Sauskelnių dermatitas
Šiuolaikiniams tėveliams sauskelnės - tai ypač puiki pagalba ir, rodos, nepakeičiamas dalykas vaikučio priežiūroje. Tačiau neretai sauskelnės gali iššaukti bėrimus ar dermatitą. Sauskelnių bėrimas nėra vienodas ir kiekvienam vaikučiui vis kitoks. Tačiau jei jūsų kūdikio užpakaliuko odelė staiga tapo raudona ir sudirgusi, tai greičiausiai ir bus bėrimas, atsiradęs nuo sauskelnių.
Pasak specialistų, odelės bėrimai galėjo atsirasti dėl daugelio priežačių. Net ir geriausiai drėgmę sugeriančios sauskelnės palieka šiek tiek drėgmės ant kūdikio jautrios odelės. Jeigu per ilgai nekeičiamos pilnos sauskelnės, net ir labiausiai atspari odelė bakterijoms ima ir parausta. Jūsų vaikučio bėrimas galėjo atsirasti ir dėl to, kad sauskelnės per daug trinasi į jautrią odelę arba tai galėjo įtakoti cheminė sauskelnių sudėtis, aromatizatoriai ir pan. Kai mažylis pradedamas maitinti papildomai kietu maisteliu, pasikeičia jo išmatų sudėtis, o tai taip pat gali iššaukti odelės reakciją bėrimais. Sauskelnių uždengta kūdikio oda yra šilta ir drėgna - tai palanki terpė vystitis bakterijoms.
Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Naudokite specialų kūdikių odelei skirtą kremą ar aliejuką, kuris pamaitintų jo odą ir saugotų nuo uždegimų ir bėrimų.
Pūslelinė
Pūslelės atsiranda dėl organizme esančio herpes viruso, kuris būna dviejų rūšių - HVS-1 ir HVS-2. Ši liga yra nuolat pasikartojanti - gali atsirasti kas kelias savaites arba tik kelis kartus per visą gyvenimą. Tačiau net ir nepasireiškianti pūslelinė nereiškia, kad virusą pavyko nugalėti. Jis visuomet išlieka žmogaus organizme.
Pūslelinė pasireiškia tuomet, kai mūsų imuninė sistema yra nusilpusi. Tačiau gali būti ir kitos jos atsiradimo priežastys - įvairios ligos, stresas, netaisyklinga mityba, per ilgas deginimasis saulėje, menstruacijos. Pūslelinė ant lytinių organų atsiranda dėl HVS-2 tipo viruso. Šio tipo virusu dažniau užsikrečia moterys. Skaičiuojama, kad nuo pūslelinės ant lytinių organų kenčia maždaug penktadalis visų žmonių.
Simptomai
Pūslelinė ant lytinių organų gali atsirasti staiga. Ji išryškėja lytinių organų srityje aplink makštį, ant lytinių lūpų, gimdos kaklelio, vyrams - ant apyvarpės. Pūslelės taip pat gali atsirasti ant sėdmenų, šlaunų, išangės srityje. Dėl herpes viruso susiformuoja skausmingi raudoni „spuogeliai“. Jaučiamas dilgčiojimas lytinių organų srityje, atsiranda skausmas šlapinantis, patinsta kirkšnies limfmazgiai. Šiuos simptomus gali lydėti ir galvos bei raumenų skausmai, karščiavimas.
Įprastai pūslelinė skausmingiausia atsiradusi pirmą kartą. Beveik pusei žmonių, kuriems susiformuoja „spuogeliai“ ant lytinių organų, taip atsitinka tik kartą. Pūslelinė nepasikartoja, nors žmogus ir toliau yra viruso nešiotojas.
Lytinių organų pūsleline užsikrečiama lytinių santykių metu, todėl labiausiai rizikuoja tie, kurių lytinis gyvenimas itin aktyvus.
Gydymas
Pūslelinės gydymui skirti vaistai paveikia virusą taip, kad simptomai visiškai išnyksta, o virusas „užmigdomas“. Tiesa, vaistai tik panaikina simptomus, mat, kaip žinia, pūslelinė nėra išgydoma. Tačiau medikamentai padeda panaikinti simptomus, sumažina jų pasireiškimo sunkumą ir dažnumą. Jeigu vaistus vartosite kasdien, tikimybė, jog pūslelės neatsiras, padidėja iki 75 proc.
Negydoma pūslelinė gali išplisti po visą organizmą, tuomet patariama ne tik vartoti vaistus, bet ir gerti B grupės vitaminus.
Komplikacijos
Pūslelinė gali sukelti net labai sudėtingų komplikacijų. Dėl jos jums gali išsivystyti nugaros smegenų uždegimas, meningitas. Pūslelinė nuo lytinių organų toliau išplinta dėl viruso paveiktos nervų sistemos.
Prevencija
Norint išvengti lytinių organų pūslelinės plitimo, reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių tuomet, kai pastebite pirmuosius pūslelinės simptomus. Taip pat būtina perspėti savo partnerį apie tai, jog esate viruso nešiotojas, ir geriausia naudoti prezervatyvą lytinio akto metu.
Kiti naujagimių bėrimai
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami.
Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Kitos bėrimų priežastys
- Seborėjinis dermatitas: Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
- Egzema, atopinis dermatitas: Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t.t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
- Vėjaraupiai: Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vietiškai dezinfekuojantys, sutraukiantys skysčiai.
- Tymai: Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
- Raudonukė: Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.
- Tridienė karštinė: Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
- Meningokokinė infekcija: Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).
- Skarlatina: Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
- Užkrečiamasis moliuskas: Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Enterobiozė (spalinės)
Enterobiozę sukelia 3-10 milimetrų dydžio kirmėlės, vadinamos spalinėmis. Šia liga gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės (ir ne vieną kartą ). Tačiau dažniausiai serga vaikai. Liga ypač paplitusi tarp vaikų, lankančių darželius, mokyklas. Neretai šią ligą vaikai perduoda ir savo tėveliams bei broliukams ir sesutėms, draugams.
Ligos šaltinis yra enterobioze sergantis žmogus, kuris į aplinką išskiria helmintų kiaušinėlius. Kirmėlės parazituoja žarnyne. Spalinių patelės naktimis iššliaužia iš tiesiosios žarnos ir aplink išangę esančiose odos raukšlėse deda kiaušinius. Viena apvaisinta spalinė gali išskirti 12-15 tūkstančių kiaušinėlių. Spalinių kiaušinėliai subręsta per kelias valandas, aplinkoje gyvybingi išlieka iki 3 savaičių. Nuo sergančio žmogaus spalinių kiaušinėlių patenka ant naktinių rūbų, patalynės, grindų, lieka ant rankšluosčių, unitazų, vonios kraštų, per užterštas rankas patenka ant maisto. Spalinių kiaušinėlius gali išnešioti ir musės.
Dėdamos kiaušinėlius kirmėlės sukelia stiprų niežėjimą. Kasydamasis sergantis asmuo kiaušinėliais užteršia savo panages. Nuo užterštų rankų kiaušinėliams patekus į burną, vėl užsikrečiama kirmėlėmis, todėl liga gali tęstis nenutrūkstamai. Paprastai užsikrečia visi šeimos nariai.
Iš kiaušinėlio plonajame žarnyne išsirita lerva, ji auga kol virsta subrendusia kirmėle. Tai užtrunka apie mėnesį. Po užsikrėtimo liga pasireiškia pilvo skausmais, dažniausiai bambos srityje, gali padažnėti tuštinimasis, pykinti, kartais ir vemiama. Sumažėja apetitas. Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, dėl niežėjimo naktimis prastėja miegas. Vaikas būna irzlus, nervingas. Ilgalaikė liga lėtina vaikų fizinį ir psichinį vystymąsi.
Mergaitėms kirmėlės gali suerzinti išorinius lytinius organus, atsiranda paraudimas, peršėjimas. Kartais enterobiozė komplikuojasi apendicitu, sukelia šlapimo ir lytinių organų uždegimus. Spalinių gyvybinės veiklos produktai alergizuoja vaiko organizmą (pvz., gali išberti odą). Kirmėlės gali būti ir šlapimo nelaikymo priežastis.
Helmintai slopina organizmo imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams. Taip pat lėtina imuniteto susidarymą skiepijimų metu.
Gydymas ir prevencija
Enterobiozė gydoma vaistais nuo kirmėlių, kurie dar vadinami antihelmintikais. Rekomenduojama išsitirti ir gydytis visai šeimai arba kolektyvo nariams vienu metu, kad neliktų infekcijos šaltinio. Pagyti nuo enterobiozės galima tik griežtai laikantis asmens higienos taisyklių. Net ir po medikamentinio gydymo, jei vaikai neturės reikiamų higienos įgūdžių ar nebus sudarytos sąlygos jų laikytis, patekę į spalinių kiaušiniais užkrėstą aplinką, vėl susirgs.
Beje, pasveikti galima ir be vaistų, vien tik griežtai laikantis asmens higienos reikalavimų. Spalinė gyvena apie mėnesį. Sergančiam vaikui naktį patartina užmauti apglundančias kelnaites, kad jam kasantis į panages nepatektų kirmėlių kiaušinėlių. Kelnaites reikia kasdien keisti, išskalbus išlyginti karštu lygintuvu. Kiekvieną rytą šiltu vandeniu ir muilu gerai nuplauti sėdmenis, šlaunis ir rankas. Po gydymo pakeisti visus kūno ir lovos baltinius, juos išskalbti.
Alerginiai bėrimai
Bėrimas yra sudirginta, pastebimai pakitusi odos vieta, kai pasikeičia jos spalva ar tekstūra.
Kontaktinė alergija - odos, burnos gleivinės arba genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia cheminės medžiagos, kurios gali būti grynos arba įeiti į kosmetikos priemonių sudėtį. Kiti dažniausi alergenai yra metalai, asmeninės higienos priemonės, taip pat medžiagos, esančios dažuose. Tokius bėrimus galima atpažinti atsiradus raudoniems, niežtintiems spuogeliams ant kūno - kontakto su alergenu vietoje oda parausta, patinsta.
Bėrimas taip pat gali būti sukeltas ir maisto produktų. Dažniausi maisto alergenai: kiaušiniai, pienas, kviečiai, lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės.
Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus kelioms minutėms ar net iki poros valandų po maisto suvalgymo tokiais simptomais: atsiranda dilgėlinis odos bėrimas, veido, lūpų, akių vokų tinimas, pasunkėja kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis. Lėto tipo alerginių reakcijų simptomai pasireiškia vėliau nei po 2 valandų suvalgius maisto, dažniausiai to rezultatas suaugusiems žmonėms - virškinimo sutrikimai ar gastroezofaginis refliuksas.
Odos bėrimai gali būti raudoni, uždegiminiai, nelygūs, taip pat sausi, niežtintys ar skausmingi. Odos bėrimų priežastys gali būti bakterijos, virusai, alergenai ir ligos, įskaitant dermatitą, dilgėlinę bei žvynelinę. Dažniausiai tokie bėrimai yra smulkūs ir susidaro grupėmis.
Jei bėrimai niežti, galima tepti geliais, skirtais trumpalaikiam lengvam odos niežėjimui ir dirginimui bei tinimui malšinti.
Jei atsiranda bėrimas pūslėmis arba jei bėrimas virsta atviromis opomis, tai gali būti alerginės reakcijos, reakcijos į vaistus arba vidinės priežasties pasekmė.
Juostinė pūslelinė
Pastaruoju metu pastebime ženklų sergamumo juostine pūsleline padažnėjimą vyresniems nei 50 metų asmenims. Juosiančioji pūslelinė - skausmingas lokalus bėrimas grupuotomis pūslelėmis, išsidėstantis pagal nervo eigą, dažniausiai šonkaulių srityje. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis dažniausiai yra skausmas, kuris gali varginti viename taške arba gali būti išplitęs. Kartu gali kamuoti karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas.
Šis virusas pažeidžia nervus ir odą - tokiais atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų skirti receptiniai vaistai, kuriais gydomos virusų sukeltos infekcijos, bei skausmą mažinantys medikamentai.
Atopinis dermatitas
Viena iš bėrimą sukeliančių ligų yra atopinis dermatitas - tai būklė, sukelianti odos sausumą, niežėjimą ir uždegimą. Atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms yra padidėjusi rizika išsivystyti alergijai maistui, šienligei ir astmai. Šią ligą diagnozuoja bei gydymą skiria gydytojas. Reguliarus drėkinimas ir kitų odos priežiūros įpročių laikymasis gali sumažinti niežėjimą ir išvengti paūmėjimų - tam tinka maitinantys kremai emolientai sausai, jautriai odai. Patentuoti kompleksai apsaugo epidermį bei greitai nuramina odos sudirgimus.
Rožinė
Kita odos liga, sukelianti bėrimus, yra rožinė - jai būdingas veido paraudimas, matomos kraujagyslės veide, deginimo pojūtis. Šie simptomai gali paūmėti ir trukti nuo kelių savaičių iki mėnesių, o vėliau kurį laiką išnykti. Dažniausiai pasitaiko tarp moterų, nors susirgti gali bet kas.
Siūlyčiau naudoti odos raudonį mažinančius kremus, kurie apsaugo odą, sulygina odos spalvą ir apsaugo nuo UV spindulių poveikio. Jei kasdienės priemonės, skirtos jautriai, į rožinę linkusiai odai nepadeda, reikalingas gydymas vaistais. Deja, ši liga nėra išgydoma, tačiau gydymas gali kontroliuoti ir sumažinti simptomus.
Dilgėlinė
Dar viena liga - dilgėlinė, tai yra niežtintis bėrimas pūkšlėmis, atsirandantis ant odos, jis gali atsirasti vienoje kūno dalyje arba išplisti dideliuose plotuose. Jei simptomai yra lengvi, gydymo gali nereikėti. Dilgėlinė dažnai išnyksta savaime per parą, tačiau gydymas gali palengvinti stiprų niežėjimą bei diskomfortą. Tokiais atvejais yra skiriami antihistamininiai vaistai.
Dilgėlinė gali tapti lėtine, jei užsitęsia ilgiau nei 6 savaites. Šią odos būklę gali išprovokuoti daugybė situacijų ir medžiagų, įskaitant tam tikrus maisto produktus bei vaistus, visgi dažnai priežastys lieka nežinomos.
Dilgėlinę gali lydėti angioedema - būsena, kai patinsta veidas bei lūpos. Ši būklė gali būti pavojinga gyvybei, jei liežuvio ar gerklės patinimas blokuoja kvėpavimo takus - tokiu atveju būtina skubi pagalba.
Votis (furunkulai)
Votis arba furunkulas - tai plauko maišelio ir aplink jį esančių audinių uždegimas, kuris dažniausiai atsiranda sergantiems lėtinėmis ligomis, nutukusiems, turintiems nusilpusį imunitetą. Votis gali priminti spuogą ar dėmę, tačiau tik pačioje susirgimo pradžioje. Vėliau jos tampa pritvinkusios, jaučiamas „pulsuojantis“ skausmas, aplinkiniai audiniai gali patinti.
Jei pacientas nekarščiuoja, galime jam pasiūlyti dezinfekcinių purškalų bei augalinių vaistinių preparatų, kurie skirti lengvoms neišplitusioms pūlinėms odos ligoms, pvz., plaukų maišelių ar prakaito liaukų uždegimui gydyti.
Panašus:
- Maisto Alergija Vaikams: Sužinokite Pirmuosius Simptomus, Tiksliausią Diagnostiką ir Efektyviausius Gydymo Būdų!
- Kūdikių Lytinių Organų Bėrimai: Sužinokite Pagrindines Priežastis Ir Efektyvius Gydymo Būdais!
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- Giro Scamp Vaikiško Dviratininko Šalmo Apžvalga – Saugiausias Ir Stilingiausias Pasirinkimas Jūsų Mažyliui!
- Vaikiškas kremas nuo šalčio: kaip apsaugoti kūdikio odą?