Lietuvoje jau visai netrukus turėtų būti patvirtinti gimdymą namuose įteisinantys teisės aktai. Seimui pritarus, šios įstatymo pataisos turėtų įsigalioti dar šiemet. Jau ne vienerius metus gimdymo namuose klausimas visuomenėje kursto aštrias diskusijas.
Iki šiol kūdikio namuose susilaukti pasirinkusios moterys atsidurdavo dviprasmiškoje situacijoje - šis gimdymo būdas Lietuvoje nėra uždraustas, tačiau profesionalios akušerių pagalbos šeimos sulaukti negalėjo. Jei Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projektui pritars Seimas, šalyje gimdyti namuose galės rinktis bet kuri norinti ir įstatymo normatyvus atitinkanti moteris.
Iki šiol Lietuvoje gimdymas namuose nebuvo aiškiai reglamentuotas ir norintieji vaikelio susilaukti namuose propaguodavo tam tikrą „neteisėtą veiklą“ į pagalbą pasitelkdami pribuvėjas, kurių veikla nėra licencijuota ar sertifikuota. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, svarbiausias šių įstatymo pataisų uždavinys - numatyti visas įmanomas priemones, kurios leistų užtikrinti naujagimių ir gimdyvių saugumą, kai yra apsisprendžiama gimdyti namuose.
SAM pabrėžia, kad namuose galės būti priimami ne visi gimdymai, o pirmiausia tie, kurie nėra rizikingi. Siekiant apsaugoti būsimas mamas ir jų vaikus, tais atvejais, kai nėštumas turės rizikos faktorių, jis turės būti priimamas gydymo įstaigose.
„Žmonės gimdo namuose, tokia yra realybė, tai yra jų pasirinkimo teisė. To negalima ignoruoti, todėl valstybė turi aiškiai nustatyti taisykles, kurių būtina laikytis, siekiant užtikrinti saugumą. SAM Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos Odetos Vitkūnienės teigimu, šiuo metu galiojanti tvarka užkerta kelią priimti gimdymus namuose.
„Pavyzdžiui, šiuo metu bendrosios praktikos akušeriai dar negali savarankiškai teikti pacientams medikamentinės pagalbos, o turi nedelsdami gabenti juos į gydymo įstaigas. Norint suteikti reikiamas paslaugas gimdyvėms, būtina įgalinti medikus teikti ir tokią pagalbą. Mūsų parengtame projekte numatyta, kad akušeriai galėtų teikti medikamentinę pagalbą, jei gimdyvei iškiltų pavojus. Jei nėštumas bus nerizikingas, akušeriai galės jį priimti namuose, taip pat skirti ir išrašyti reikiamus vaistus“, - sako O. Vitkūnienė.
Teisinis Reglamentavimas ir Praktiniai Aspektai
Nors teisinis pagrindas gimdyti namuose Lietuvoje egzistuoja, reali situacija yra visiškai kitokia. Nors Lietuvoje teisiškai yra numatyta galimybė planuotai gimdyti namuose su akušerio pagalba esant mažos rizikos nėštumui, dėl praktinių kliūčių (akušerių, atitinkančių visus reikalavimus ir galinčių sudaryti sutartis su ligoninėmis, trūkumo) ši galimybė šiuo metu yra beveik nerealizuojama.
Praktiniai sunkumai akušeriams: Šiuo metu (2025 m. pavasarį) Lietuvoje yra labai mažai (jei išvis yra) akušerių, kurios būtų įvykdžiusios visus SAM reikalavimus ir galėtų legaliai teikti gimdymo namuose paslaugą. Pati didžiausia kliūtis - itin sudėtinga ar neįmanoma gauti privalomą bendradarbiavimo sutartį su ligonine, be kurios akušerio veikla priimant gimdymus namuose yra negalima. Dėl šių priežasčių susidaro paradoksali situacija: įstatymas lyg ir leidžia, bet sistema neveikia.
Gimdymo namuose priimti galės akušerės, kurioms bus keliami praktinės patirties reikalavimai: darbo stažas akušerijos stacionare gimdymo padalinyje, savarankiškai priimtų gimdymų skaičius ir kt. Gimdymas namuose Lietuvoje, nors teisiškai leidžiamas, praktiškai nėra įgyvendinamas dėl licencijuotų specialistų ir sveikatos priežiūros įstaigų trūkumo. Svarbu pabrėžti, kad griežtas teisinis reglamentavimas ir reikalavimai yra skirti apsaugoti motinos ir vaiko sveikatą bei gyvybę. Reikia atminti ir tai, kad net jei gimdymas namuose būtų praktiškai įmanomas, tai yra mokama paslauga.
Šeimoms, svajojančioms apie gimdymą namuose, tenka arba ieškoti alternatyvų (pvz., kuo natūralesnio gimdymo ligoninėje, privačių gimdymo namų, jei tokių yra), arba laukti, kol situacija šalyje pasikeis ir atsiras reali galimybė pasinaudoti įstatyme numatyta teise saugiai ir legaliai.
Medikų Nuomonės ir Pasiruošimas
Kėdainių medikai, kaip ir daugelis šalies gydytojų, nesužavėti gimdymo namuose idėja, tačiau suvokia, kad teisinis šios srities reglamentavimas reikalingas. „Gimdymas namuose yra labai rizikingas ir neapgalvotas sprendimas. Mat nemaža dalis gimdymo komplikacijų būna nenumatytos, kurių niekaip negalima iš anksto nuspėti ar įtarti, taip pat ir apsisaugoti nuo jų.
Ypač pavojingos - placentos atšoka, gimdymo metu staiga dingę vaiko širdies tonai, masyvus kraujavimas po gimdymo, kai yra gimdos atonija arba gilus plyšimas ir daugybė kitų. Tokiais atvejais iki stacionaro atgabenti dar sveiką moterį ar naujagimį būtų misija neįmanoma. Aš neįsivaizduoju, su kokia atsakomybe turės susidurti įvairių grandžių medikai - priimantys gimdymą namuose, greitosios medicinos pagalbos ir kt.
Žinoma, dalies gimdymų rizikas matome iš anksto. Tačiau niekada negali būti tikras - net ir fiziologinis gimdymas bet kurią sekundę gali tapti patologiniu, kuomet reikalinga itin skubi pagalba. Net jei ir gimdymo namuose metu dalyvautų gydytojas ginekologas, o ne vien akušerė, be reikalingos medicininės įrangos jis taip pat būtų bejėgis. Todėl nė vienai moteriai niekada nerekomenduočiau gimdyti namuose.
V. Medikė taip pat nesiima komentuoti, kiek kolegų savanoriškai ryžtųsi priimti gimdymus namuose. „Nemanau, kad mes esame pasiruošę priimti gimdymus namuose. Ir ypatingai iš moralinės pusės. Visi medikai suvokia, kokią atsakomybę tektų prisiimti. Šiandien nežinau nė vieno Lietuvos mediko, kuris išdrįstų važiuoti į namus priimti gimdymo. Nesu itin detaliai susipažinusi su siūlomomis įstatymo pataisomis, tačiau manau, kad čia negalėtų būti taikoma jokia prievarta ir medikas, nenorintis gimdymo priimti namuose, turėtų turėti galimybę rinktis daryti tai ar ne. Kitas klausimas - kas prisiims atsakomybę už gimdymo eigą. Esu tikra, kad visą atsakomybę turėtų prisiimti pati moteris, nusprendusi gimdyti namuose“, - įsitikinusi V.
D. Kaminskas teigia: „Gimdymai namuose nepaisant to, kad medikai tam nepritaria, vyksta, tad sutinku, kad tai reikėtų reglamentuoti, bet jokiu būdu neskatinti. Nors ir numačius, kad gimdymas nepriskiriamas rizikos grupei, niekada negali būti tikras, kad viskas vyks gerai. Taip pat kol kas neaišku, ar moteriai pasirinkus gimdymą namuose medikai turės pasirinkimo galimybę, ar čia bus taikoma kažkokia prievarta. Kiek aš žinau, vienos apklausos duomenimis, iš 30 akušerių vos vienas sutiktų gimdymą priimti namuose. Tai dar klausimas, ar atsiras pakankamai norinčių gimdymus priimti namuose.
Ne mažiau svarbūs ir finansiniai klausimai - manau, kad gimdyvė ir jos šeima savo įgeidžius t.y. gimdymą namuose - visas su tuo susijusias paslaugas, medikų kelionę, medikamentus ir t.t. turėtų apmokėti iš savo lėšų. Taip pat kol kas neaiškus ir atsakomybės klausimas. Tad Seime svarstant šią įstatymo pataisą teks apgalvoti nemažai aspektų“, - sako D.
Tarptautinis Kontekstas ir Žmogaus Teisės
Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija, ir teisės aktai, įskaitant Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), pabrėžia moterų teisę rinktis gimdymo vietą bei užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą.
Verta paminėti Vengrijos atvejį, kai besilaukianti šios šalies gyventoja Ternovszky kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) skųsdamasi, kad šalis pažeidžia teisę į privatų gyvenimą - jai nesudaroma galimybė gimdyti namuose. Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nusprendė, kad moteris turi teisę gimdyti namuose, o šios teisės ribojimas - pažeidžia privataus gyvenimo nuostatas, užtikrintas Konvencijoje. Sprendimas įsigaliojo 2011 m.
Psichologas dr. Jis pasakojo, kad būna atvejų, kai gimdyvėms, atvykusioms į ligoninę, dėl nepažįstamos ir neįprastos aplinkos pranyksta sąrėmiai. „Gera psichologinė savijauta leidžia išvengti medicininių intervencijų, gimdymas vyksta sklandžiau. O kur žmogus jaučiasi geriausiai? Namuose“, - sakė P.
Esama Situacija ir Iššūkiai
Per dvejus metus neatsirado anei vieno mediko, kuris pasinaudotų priimta tvarka ir imtųsi legaliai priimti gimdymą namuose. "Licencijų gimdymui namuose nėra išduota, nes nebuvo pageidaujančių teikti šią paslaugą", - portalą lrytas.lt informavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
Todėl susidaro dviprasmiška situacija. Gimdyti namuose be medikų priežiūros legalu, o daryti tai su patyliukais rastos akušerės pagalba - įstatymų pažeidimas. Todėl specialistai pastebi, kad prieš dvejus metus priimta tvarka „popierinė“, realybėje jokios naudos ligšiol nedavė. Jie spėja, kad neretą gimdymą tik oficialiai priimta tėvelis, o jame iš tikrųjų dalyvauja incognito liekanti medikė.
Visi kalbinti pašnekovai pastebėjo, kad teisinis reguliavimas Lietuvoje nesudaro galimybių gimdymui namuose tapti sveikatos priežiūros sistemos dalimi ir vylėsi, kad tvarka bus patobulinta. SAM atstovė informavo, kad esamos tvarkos peržiūrėti kol kas neplanuojama.
Lietuvos akušerių sąjungos prezidentės Ilonos Joneliūnienės nuomone, yra begalė priežasčių, kodėl gydymo įstaigos nenori kišti nagų prie gimdymo namuose. Ji pastebėjo, kad tokią paslauga teikianti akušerė turėtų būti apdrausta. Todėl įstaigai tektų skirti papildomų lėšų personalo draudimui. Medikė mano, kad į šią sritį gydymo įstaigoms „lįsti“ paprasčiausiai neapsimoka.
"Jeigu skaičiuojant finansinę naudą, tai tas gimdymas nėra finansuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Ta paslauga yra apmokama pacientų lėšomis. Įstaigai gaunasi nedidelis pelnas, o kaštai dideli: reikia suorganizuoti mobilią brigadą, užtikrinti saugumą. Atsakomybė yra didžiulė", - sakė I.Joneliūnienė.
Pastabų esamai tvarka turi ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos astovė Marina Pukelienė. Ji teigė girdinti gydymo įstaigų nuogastavimus, kad dabartinis reguliavimas nėra detalus atsakomybės klausimu įvykus nelaimei.
"Galime suprasti personalo baimę, kai kalbama apie naujas praktikas, ir galima būtų pasinaudoti kitų šalių patirtimi bei pačių stacionarų pasiūlymais, kaip šį klausimą tobulinti", - sakė ji. M.Pukelienė taip pat pastebėjo, kad tebėra nemaža atskirtis tarp nėštumo priežiūros ir gimdymo priežiūros.
"Dabar dažnai turime situaciją, kad gimdyvė ir personalas ligoninėje vieni kitus sutinka pirmą kartą pačiu jautriausiu - gimdymo momentu. O ir pagal esamą gimdymo namuose reguliavimą, sutartis būtų sudaroma su stacionaru paskutinį mėnesį (esant bent pilnoms 36 nėštumo savaitėms), tačiau esame tikros, kad reikėtų skatinti ir suteikti galimybę kaip galima anksčiau susipažinti ir bendrauti su personalu, kuris dalyvaus gimdyme, sekti nėštumo eigą ir įvertinti konkrečios situacijos galimybes ir rizikas", - tobulintiną reguliavimo vietą išskyrė pašnekovė.
M.Pukelienė pastebėjo, kad įprasta noma Lietuvoje niekaip netampantis gimdymas namuose dažnai yra suvokiamas kaip visiška priešingybė gimdymui stacionare. Dėl to esą vedama paralelė, kad tai yra visiškas priežiūros atsisakymas, grįžimas į laikus, kai gimdyvės ir naujagimiai mirdavo namuose.
"Pamirštama, kad gimdymas namuose yra tiesiog dalis tos pačios sveikatos priežiūros sistemos. Tai ne priešprieša, o papildymas, galimybė šeimai rinktis labiausiai tinkantį naujagimio pasitikimo būdą.
Dalis gimdymo namuose priešininkų laikosi požiūrio, kad gimdymas namuose yra kažkokia užgaida, tolygi smilkalų ar muzikos poreikiui. Tačiau pamirštama įvertinti gimdymo kompleksiškumą, psichologinių aspektų įtaką visai gimdymo eigai bei tai, kad neretai šeimų apsisprendimą gimdyti namie lemia labai daug priežasčių.
Iki šiol pagrindiniai rodikliai, kuriais vertinama gimdymo priežiūros sistemos kokybė, yra naujagimių ir gimdyvių mirtingumo rodikliai - tai tos problemos, kurias reikėjo spręsti modernizuojant sveikatos apsaugos sistemą.
Dabar šie rodikliai Lietuvoje yra labai geri, tačiau nedrįstame žengti dar vieno žingsnio ir užtikrinti ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos apsaugos gimdymo metu. Ir žinoma, gimdymo eigoje gali įvykti nenumatytų rizikų, bet būtent todėl reikalinga galimybė turėti pagalbą gimdymo metu namuose.
Čia vėl grįžtame prie to, kad gimdymui namie esant ne užribyje, o būnant dalimi moterims prieinamų pasirinkimų, atsiranda galimybė aptarti rizikas nėštumo eigoje, nutarti, kaip galima jas sumažinti ir galiausiai, tiesiog padėti gimdyvei ir jos naujagimiui", - dėstė M.Pukelienė.
Pasak jos, problemą išspręsti galėtų padėti vieša diskusija, į kurią aktyviau įsitrauktų ir medikai, bet dabar to daryti vengiama.
I.Joneliūnienė pastebėjo, kad ir pačių akušerių pasiryžimas imtis gimdymo namuose priklauso nuo jų patirties. „Kuo didesnė darbo patirtis ir vyresnis amžius, tuo mažesnis noras. Tokią išvadą padarė jau ne vienas studentų atliktas tiriamasis darbas“, - tvirtino medikė ir pridūrė, kad patyręs medikas geriau įvertina esamas rizikas ir tai jį atbaido nuo gimdymo priėmimo namuose.
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. Gydytojo akušerio ginekologo kompetenciją apibrėžia Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 64:2008 “Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Toliau - MN 64:2008). Akušerio kompetenciją apibrėžia Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 40:2006 „Akušeris.
Gydytojas akušeris ginekologas gali verstis gydytojo akušerio ginekologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją akušerijos ir ginekologijos paslaugoms teikti (MN 64:2008 7 punktas). Paminėtina, kad tam tikras akušerijos paslaugas akušeris gali teikti ir „pacienčių namuose, šeimose, bendruomenėse“, t. y. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose pasaulio valstybėse, esamu teisiniu reguliavimu, gimdyvei pasirinkus gimdyti ne gimdymo stacionare, neužtikrinamas medicinos paslaugų (šiuo atveju akušerijos) prieinamumas.
Motyvacija ir Alternatyvos
Akušerė, sveikatos politikos magistrė Ieva Girdvainienė, kuri priklauso Lietuvos akušerių sąjungai, portalui lrytas.lt pasakojo, kad gimdyti namuose moteris renkasi dėl įvairių priežasčių. „Prisideda vadinamoji „baltų chalatų“ baimė. Kitos nori kurtis tam tikrus savo ritualus, kurių gydymo įstaigoje atlikti negalėtų. Gimdant namuose gali dalyvauti daugiau lydinčių asmenų: ne tik vyro, bet ir kitų vaikų, galbūt, dulos buvimas šalia. Moteris nori būti apsupta ne tik savo namų aplinkos, bet ir šeimos narių“, - vardijo I.Girdvainienė. Vis daugiau šeimų domisi galimybe gimdyti ne ligoninėje, o saugioje ir jaukioje namų aplinkoje. Šis noras kyla iš siekio patirti kuo natūralesnį, intymesnį gimdymo procesą.
žymės:
Panašus:
- Dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje: naujausi Sveikatos ministro įsakymai ir įstatymų projektai
- 1999 m. Ministro Įsakymas dėl Pagalbinio Apvaisinimo: Svarbiausi Teisės Aktai ir Reglamentavimas Lietuvoje
- Neįtikėtini rezultatai: visuotinis naujagimių patikrinimas Lietuvoje keičia sveikatos priežiūrą!
- Neįtikėtini kūdikio šlapimo pokyčiai ir svorio augimo paslaptys – ką privalote žinoti!
- Priešlaikinio dvynukų gimdymo priežastys ir svarbiausi ypatumai – ką būtina žinoti kiekvienai mamai?