Šiame straipsnyje apžvelgiama Irmos Janušaitės biografija ir kūrybinis kelias.
Jolita Herlyn ir romanas „Frederikė“
Jolita Herlyn - Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja.
Baigusi filosofijos studijas Maskvoje, dėstė Klaipėdos universitete, dirbo vietos spaudoje ir televizijoje.
Vėliau persikėlė į Kopenhagą, dirbo banke.
Ieškodama atsakymo, atrado įspūdingą Hamburgo istoriją, jo žmones, parkus ir muziejus.
Visa tai įkvėpė autorę sukurti šį, jau dešimtąjį, romaną.
Frederikė Ant Elbės pakrantės stovi balta vila. Jos sode vaikštinėja povai.
Šio namo šeimininkė, aštuoniasdešimtmetį perkopusi Frederikė, kaip didžiausią vertybę ant svetainės sienos pasikabinusi didžiulį Zanzibaro princesės Salmės portretą.
Su guvia senole gyvena Monika - lietuvė vertėja, po skyrybų atramą atradusi spalvinguose Frederikės pasakojimuose.
Ramią Monikos gyvenimo tėkmę sutrikdo netikėtai oro uoste nugirstas pokalbis.
Monikai tenka apsispręsti: peržengti asmenines nuostatas ir pažinti tikrąją meilės prigimtį ar ginti savo įsitikinimus, bet įskaudinti mylimus žmones?
Parodos Vilniuje 2023-2024 metais
„Vilnius, Wilno, Vilne 1918-1948. Paroda atskleidžia, kaip to laiko Vilnių matė šio daugiautaučio ir daugiakultūrio miesto menininkai.
Paroda per amžininkų sukurtus vaizdus, daugiausia dailės kūrinius ir fotografijas, pristato itin sudėtingo laikotarpio Vilniaus vaizdinį.
Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Paroda ir konferencija kviečia į žymiuosius Gedimino laiškus pažvelgti kaip kultūrinį raktą, atvėrusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes kitų šalių amatininkams ir kūrėjams.
LDM Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) veiks iki 2024 m.
Nauja didelio mastelio Pakui Hardware paroda „Uždegimas“ kalba apie žmoniją ir pasaulį krečiančias karštines, apie „liepsnojančius“ planetos bei mūsų kūnus.
Tiek knygoje, tiek parodoje jungiasi žmogiškasis ir planetinis masteliai - „liepsnoja“ ne tik mūsų, bet ir planetos kūnas.
LDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3a, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Po kapitalinio atsinaujinimo Jono Šliūpo muziejus duris atveria su ypatingais eksponatais - garsiaisiais Kazio Varnelio opartiniais kūriniais.
Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. Lietuvos nacionalinis muziejus Istorijų namuose pristatys visuomenei išskirtinę parodą, skirtą Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų.
Parodos scenografija leis patirti skirtingus migracijos bangų laikotarpius ir jų erdvę, stebins į migracijos kasdienybės siužetus įkomponuotomis unikaliomis istorijomis.
Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Pristatomas unikalus autentiškas dokumentas - 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracija - vienas iš pamatinių šiuolaikinės modernios Lietuvos valstybės dokumentų.
Signatarų namuose (Pilies g. Kazimiero Alchimavičiaus paveikslas simboliškai užbaigia Vilniaus 700 metų jubiliejaus programą.
Paveiksle vaizduojama Gedimino laidotuvių procesija, tikriausiai keliaujanti iš Veliuonos apylinkių per Trakus į Vilnių.
Valdovų rūmuose (Katedros a. 4, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Tarptautinėje istorinės ikonografijos parodoje pristatoma Vilniaus pilių ir vieno svarbiausių jų objektų - Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos - kilmė, raida ir atminimas bei atkūrimo vizijos.
Tarptautinėje parodoje „Tarp būties ir atminties. Senieji Vilniaus pilių vaizdai“ Lietuvos sostinės centro raidos pasakojimas kuriamas pasitelkus kraštovaizdžio kismo ir istorinės atminties kategorijas.
Valdovų rūmuose (Katedros a. 4, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Valdovų rūmų muziejus sulaukė mecenato dr. Prano Kiznio dovanos: muziejui perduoti 26 tapybos darbai, reprezentuojantys XV-XVII a. Vakarų Europos dailę.
Valdovų rūmuose (Katedros a. 4, Vilnius) veiks iki 2025 m.
Naujausią fotografijų seriją autorė skiria mamos atminimui.
Pasak parodos autorės, kiekvienoje jos fotografijoje sugrįžtama į praeitį, kad pratęsti nebepratęsiamą, kažką iš praeities, nors ir nežinia kaip.
„Reginos Šulskytės fotografijoje visą laiką vyko balansavimas tarp asmeninių ir bendrų patirčių, išryškinančių esminius žmogaus egzistavimo momentus.
„Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. Tai - trečiasis ir paskutinis Kūrėjų sąjungos vykdomo projekto, skirto fotomenininkui Raimundui Urbonui, renginys.
Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. Prigimtinai esame pasakotojai bei kaupiame (pra)manytas istorijas.
Parodoje „Tãkios vaizduotės“ pristatomi kūriniai nukelia mus į bendrą terpę, kurioje apsigyvena virtualūs ir nuolat kintantys mitų ir istorijų pavidalai bei kviečia susipažinti su individualiomis jų interpretacijomis.
VDA parodų salės „Titanikas“ II a. (Maironio g. Parodoje pristatomi Lietuvos ir užsienio menininkai, savo kūryboje pasitelkiantys kvapo mediją ir jos teoriją.
Galerijoje „Vartai“ (Vilniaus g. Unikalios parodos „Žaislai, kurie gyvena“, organizuojamos menų agentūros „Artscape“, metu pristatoma 10 ukrainiečių vaikų sukurtų žaislų.
VDA parodų salėje „Titanikas“ (Maironio g. Naktį, kai šviesa šviesėja, o tamsa tamsėja, sunkias medines girgždančias duris Užupio meno inkubatoriaus galerijoje praveria Aglaja Ray paroda „Nebijau vaiduoklio“.
Aglaja Ray kūryba tyrinėja santykį tarp technologijų ir teologijos, šių sričių simbiozės potencialus bei galimas intersekcijas.
Užupio meno inkubatoriaus galerijoje (Užupio g. Galerijoje „Arka“ (Aušros vartų g. Parodoje eksponuojami peizažai, daugiausia urbanistiniai, sukurti per pastaruosius kelerius metus.
Pylimo galerijoje (Pylimo g. „Sunaikintas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tapatybėje slypi gerokai primirštas, tačiau kadaise ypatingą vietą užėmęs Unitų bažnyčios dėmuo.
Jau nuo XVII a. pradžios Vilniuje unitai užėmė reikšmingą vietą miesto konfesinėje struktūroje, o unitų sakralinė architektūra atspindėjo bendras LDK plitusias architektūros tendencijas.
Muzikiniai renginiai
Programoje: operų „Verteris“, „Karmen“, „Traviata“, „Eugenijus Oneginas“, „Užburtoji fleita“, „Sevilijos kirpėjas“, „Turandot“ arijos, L. van Beethoveno, P. Meno vadovas ir vyr.
Arija „Vergnügte Ruh, beliebte Seelenlust“ iš Kantatos Nr. arija iš Kantatos Nr.
„Asturias“ („Legenda“) iš „Ispaniškosios siuitos“ fortepijonui, op. 47 (aranž.
Daina „Įsimylėjusios arabės atsisveikinimas“ („Adieux de l'hôtesse arabe“) (žodž.
„Atverk savo širdį“ („Ouvre ton cœur“) (žodž.
Arija (Kantilena) iš „Braziliškosios bachianos“ Nr. 5 sopranui ir 8 violončelėms (aranž.
J. Kantata „Rinaldas“ vyrų chorui, tenorui ir simfoniniam orkestrui, op. E. Odė „Muzikos kūrėjai“ („The music makers“) mecosopranui, chorui ir orkestrui, op.
Koncertas fleitai, styginiams ir basso continuo Nr. 1, F-dur, op. 10, Nr.
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA. Koncertas Šv.
„Naktis Madride" C-dur, op. 30, Nr. Koncertas styginiams op.
I. II. III. IV. I. II. III. IV. V. VI. Vilniaus savivaldybės choras JAUNA MUZIKA (vad. Vilniaus miesto savivaldybės ŠV.
„Elegiškasis trio“ („Trio Élègiaque“) Nr. Vokalizė, op. 34 Nr. Romansas „Triukšmingoje puotoje“ („Средь шумного бала“) iš 6 romansų, op. 38 Nr.
Romansas „Žolele pievoje augau...“ („Я ли в поле да не травушка была...“) iš 7 romansų, op. 47 Nr. „Bachiana brasileira“ Nr. „Nisi Dominus“, psalmė Nr.
Koncertas Šv. Simfonija Nr. LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, choras VILNIUS. Solistai: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas), IEVA PRUDNIKOVAITĖ (mecosopranas), ALGIRDAS JANUTAS (tenoras), VLADAS BAGDONAS (bosas).
Pirmasis ciklo „Diriguoja H. Gustav Mahler „Tūkstančio simfonija“ Nr. Finalinė scena iš W. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (vad. Kauno valstybinis choras (vad.
Choras „Ąžuoliukas“ (vad. Choras „Liepaitės“ (vad. LEOPOLD MOZART Simfonija Nr. Orkestras MUSICA HUMANA. Koncertas Sausio 13-osios aukoms atminti, Šv.
Edvard Grieg „Dvi elegiškos melodijos“, op. Carl Philipp Emanuel Bach Trio Nr. Johann Sebastian Bach Alto arijos Nr. 2 „Et exsultavit spiritus meus“ ir Nr. Kamerinis ansamblis Vilniaus Arsenalas: Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (klavesinas).
Programa „Šv. JOHANN SEBASTIAN BACH Siuita orkestrui (uvertiūra) Nr. J.Ch. J.S.Bach Alto arija iš kantatos Nr.
Solistai: R. Vaicekauskaitė, I. Prudnikovaitė, M. Zimkus, I. Koncertas J.S. M.K. J.S. C.Stamitz Trio Nr. O. A. Vilniaus Arsenalas: Laima Šulskutė, Rolandas Romoslauskas, Sergejus Okruško.
V.Barkauskas "Atviri langai", op. Ansamblis Musica Humana, solistai: Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus).
Labai pavyko Prudnikovų šeimos muzikinis vakaras Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Jautėsi maloni šių namų dvasia, geranoriškumas, pastangos sukurti gerą nuotaiką.
Jauniausioji dinastijos atstovė Ieva Prudnikovaitė yra aktyviausia šiųmečio Pažaislio festivalio dalyvė, „rekordininkė“, dainavusi net trijose programose.
Atrodo, kad stiprus gražaus tembro mecosopranas jau paklūsta atlikėjai, ir šiuo repertuaro formavimo metu ji ieško savęs, bando įvairius žanrus, stilius: daugelį kūrinių padainavo tarsi mesdama jiems iššūkį.
Karmen įspūdingai įkūnijo Ieva Prudnikovaitė. (...) bene ryškiausiai į atmintį įsirėžė I. Prudnikovaitės Karmen Georges’o Bizet operos premjeroje, įvykusioje lapkričio 20 dieną.
Brandus dainavimas, protingas (klausydamasi jauti mintį), ir kartu - gražaus, minkšto, lygaus tembro balsas.
Henrieta Vepštienė ir ekslibrisų paroda
Apžiūrėjęs parodą, bibliotekos Knygos grafikos centre, Linas Vepštas susikūrė sau ekslibrisą.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (ŠAVB) pristatyta JAV lietuvės, grafikės Henrietos Vepštienės ekslibrisų paroda, kurią bus galima aplankyti iki rugsėjo 29 dienos.
Paroda yra projekto „Neeiliniai susitikimai ekslibrisų erdvėje“ dalis.
H. Vepštienė susidomėjo ekslibrisais tais laikais, kai sovietų suvaržymai susirašinėti kiek atsivėrė.
H. Vepštienė yra sukūrusi ekslibrisų ne vienam ne tik išeivijoje žinomam mokslo, kultūros ir meno veikėjui, pavyzdžiui archeologei Marijai Gimbutienei, teatro režisieriui Jonui Jurašui, poetui Czesławui Miłoszui, istorikui Vincui Trumpai, poetui Alfonsui Nyka-Niliūnui ir kitiems.
Bibliotekoje eksponuojamą ekslibrisų parodą atvykęs apžiūrėti grafikės sūnus Linas Vepštas atviravo, kad kalbėti apie mamos kūrybą jam yra sunku, bet pripažino, kad visada jautėsi esąs arti meno.
L. Vepštas suskaičiavo, kad iš viso yra turėjęs net du šimtus fotokoliažo technika sukurtų ekslibrisų ir visus juos įsiklijavo į savo knygas.
Tai, kad grafikės sukurti knygos ženklai tikrai išsiskiria iš kitų menininkų darbų, patvirtino ir bibliotekos parodų kuratorius prof. Vaidotas Janulis.
„H. Vepštienės išskirtinai nespalvotos grafikos spaudos ekslibrisai saviti savo plastine kalba, kompozicine drąsa.
Gerai pažindama išeivijos kultūros, meno, mokslo žmones H. Vepštienė kuria išraiškingus, turinčius savo charakterį portretus, tampančius neatsiejama ekslibriso kompozicine ašimi, harmoningai sudarančius vientisus ekslibrisų ciklus.
Šių parodų mažosios grafikos kūrėjų išskirtinis matymo kampas neliko nepastebėtas.
Henrieta Vepštienė gimė 1933 m. gegužės 19 d. Repšių k., Šiaulių apskrityje. 1944 m. su tėvais ir broliu pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į Čikagą (JAV).
1956 m. baigė vokiečių kalbos ir literatūros studijas Ilinojaus universitete (University of Illinois at Urbana-Champaign ).
Kūrė keramikos darbus, apipavidalino, maketavo knygas, katalogus ir žurnalus.
Pagrindinė kūrybos sritis - ekslibrisai, kurių sukūrė apie 60.
„Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija"
Galima tik pasidžiaugti, kad vis labiau įsibegėja „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" ruošimo ir leidimo darbai.
„Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją" prieš keletą metų nutarė leisti Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija.
Buvo paskirti ir trys redaktoriai-sudarytojai: Genovaitė Burneikienė, Vytas Urbonas ir šių eilučių autorius.
Enciklopedijos rengėjai supranta, kad be visuotinės kolegų talkos bus sunku parengti išsamią, visą šį audringą laikotarpį (nuo 1988 metų) apimančią Enciklopediją.
Todėl LŽS internetinėje svetainėje buvo įkurta nauja rubrika - "Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija".
Čia sudėti straipsniai atskleidžia šio projekto esmę ir prasmę, suteikia žinių, kas ir kaip gali dalyvauti ruošiant šį leidinį, kas atsispindės jame.
Enciklopedijos rengėjų gamybiniame pasitarime buvo konstatuota, kad jau dauguma straipsnių pagal sudarytą Vardyną yra parengta.
Šiuo metu tokių straipsnių jau yra paruošta net per 1780.
Jei jame rasite save - rašykite mums, jei rasite kolegą - praneškite jam šią gerą naujieną, jei rasite mirusį draugą ar kolegą - parašykite apie jį, jei nerasite kolegos, verto enciklopedijos - duokite man žinią.
Mūsų laukia rimtas ir visiems reikalingas darbas.
Sąrašas žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų, kurie galėtų patekti į dabar spaudai ruošiamą „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją":
- AAbrutis Bronius
- Adomaitis Antanas
- Abromaitytė Laima
- Abromavičius Rimas
- Acas Algirdas
- Adamkevičius Jurgis
Panašus:
- Irma Gudžiūnaitė: Įdomiausia Biografija ir Įspūdinga Karjeros Kelionė
- Sužinokite Visą Tiesą Apie Irmos Adomaitienės Šeimą, Vertybes Ir Gimimo Dieną!
- Kaip lengvai ir greitai registruoti vaiką, gimusį Jungtinėje Karalystėje – išsamus vadovas
- Sužinokite, kur kreiptis dėl globos nustatymo ir kaip tai padaryti greitai bei paprastai!
- Kūdikių demonstracijos: šokiruojantys privalumai ir pavojai, kuriuos turite žinoti!