Susiklosčiusios istorinės aplinkybės, pasaulyje vykstantys intensyvūs migracijos ir globalizacijos procesai lėmė, kad didelė Lietuvos tautos dalis gyvena ne geografinėje Lietuvos teritorijoje. Apibendrintais Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos statistikos departamento ir Pasaulio lietuvių bendruomenės duomenimis, už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės ir iš Lietuvos kilusių asmenų, iš jų - daugiau nei 450 tūkst. yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
„Globali Lietuva“ - Lietuvoje ir užsienyje gyvenanti Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškosios tapatybės ir istorinės atminties, kuri naudodama kūrybinį savo potencialą aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios Lietuvos kūrimo.
Šiuo metu valstybės ryšių su užsienio lietuviais ir jų organizacijomis stiprinimo svarba tiesiogiai ar netiesiogiai pažymėta įvairiuose strateginio planavimo dokumentuose.
„Globalios Lietuvos“ - užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2012-2020 metų programa (toliau - Programa) - plėtros programa, parengta bendradarbiaujant užsienio lietuviams, Pasaulio lietuvių bendruomenei, valstybės institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir konsultuojantis su Lietuvos visuomene.
Rengiant Programą, remtasi gausias diasporas turinčių valstybių politikos, skirtos jų diasporai, patirtimi. Lietuvos migracijos procesai panašūs į Airijos, Lenkijos ar kitų valstybių migracijos procesus. Joms pavyko savo diasporą įtraukti į valstybės kūrimą - ekonominį, kultūrinį, socialinį gyvenimą, - ir taip sustiprinti nacionalinius interesus konkuruojančiame globaliame pasaulyje.
Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 24 d. nutarimo Nr.
Pagrindiniai Programos Tikslai
Pirmasis Programos tikslas - siekti, kad užsienio lietuviai globalizacijos sąlygomis išlaikytų lietuvių tautinį tapatumą, rūpintis asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsauga.
Globalizacijos procesai, sparti mokslo ir technologijų plėtra kelia iššūkius valstybei ir tautai, verčia ieškoti būdų, kaip šiomis sąlygomis išlaikyti lietuvių tautinį tapatumą. „Globalios Lietuvos“ sampratos realizavimas reiškia ne tik kitokio nei iki šiol požiūrio į emigraciją, bet ir kokybiškai naujų, grįstų partneryste ir pagarba, tautos ir valstybės santykių formavimą.
Lisabonos sutartyje, iš dalies keičiančioje Europos Sąjungos sutartį ir Europos Bendrijos steigimo sutartį (OL 2007, C 306), ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (OL 2000, C 364) pabrėžiama pagarba tautų kultūrai ir valstybių narių nacionaliniam savitumui. Tautinė savimonė, kalba, tradicijos, vertybės - vienas svarbiausių individus vienijančių veiksnių.
Dalis užsienio lietuvių bendruomenių yra sukūrusios nuoseklią tautinio tapatumo ir lietuvybės palaikymo sistemą: lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus, klubus, savišalpos fondus, archyvus, periodinės spaudos ir knygų lietuvių kalba leidybą, rengia valstybei svarbių datų minėjimą, organizuoja tautinių dainų ir šokių bei sporto šventes.
Užsienio lietuvių žiniasklaida prisideda prie lietuvių tautinio tapatumo, lietuvybės palaikymo, skleidžia informaciją apie Lietuvą ir užsienio lietuvių bendruomenių įvairiose valstybėse veiklą, stiprina užsienio lietuvių ryšius su Lietuva. Lietuvos valstybės institucijos ir įstaigos teikia užsienio lietuvių žiniasklaidos priemonėms oficialią informaciją, padeda dalyvauti valstybės remiamuose informacijos sklaidos projektuose ir nustatytąja tvarka gauti paramą iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo ir kitų valstybės finansavimo šaltinių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2019 metų duomenimis, pasaulyje veikia daugiau kaip 200 lituanistinių mokyklų: dauguma jų - neformaliojo lituanistinio švietimo, 10 - lituanistinių formaliojo švietimo įstaigų.
Lituanistinis ugdymas lituanistinėse mokyklose užsienyje skirtingas, pritaikytas konkrečios užsienio lietuvių bendruomenės poreikiams. Lituanistinėse mokyklose mokymo programos neunifikuotos, sudarytos pačių tose mokyklose dirbančių mokytojų, atsižvelgiant į mokyklos tikslus ir uždavinius, susirinkusių mokinių amžių, pasiekimų lygį. Dėl nevienodų Lietuvoje ir užsienyje taikomų lietuvių kalbos mokymo programų ir įvairios mokymo metodikos, mokymosi trukmės ir skirtingos kalbinės aplinkos skiriasi mokinių įgytų lietuvių kalbos žinių ir gebėjimų lygis.
Lituanistiniam švietimui užsienyje galėtų pasitarnauti plačiai prieinamos lietuvių kalbos mokymo programos, pagrįstos kalbos mokėjimo lygiais ir pritaikytos skirtingo amžiaus ir skirtingų kalbinių gebėjimų mokiniams. Galėtų būti rengiama ir kalbos pasiekimų tam tikrų lygių vertinimo ir įsivertinimo sistema. Trūksta plačiai prieinamų nuotolinio ir savarankiško lietuvių kalbos mokymosi išteklių, kuriais galėtų naudotis ir tie mokiniai, kurie dėl įvairių priežasčių nelanko lituanistinių mokyklų.
Lituanistinį švietimą užsienio lietuvių atstovai nurodo kaip vieną prioritetų, kur reikia kryptingos valstybės paramos ir dėmesio.
Tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių apsaugą garantuoja tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos dokumentai. Tautinių mažumų teisių apsaugos įsipareigojimus nustato ir dvišalės sutartys. Tokias tarpvalstybines sutartis, numatančias asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms, teisę laisvai puoselėti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, Lietuva yra sudariusi su Lenkija, Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Pažymėtina, kad atsakomybę už tautinių mažumų teisių apsaugos užtikrinimą prisiima ta valstybė, kurioje gyvena tautinė mažuma. Lietuva stebi, ar užsienio valstybė, kurioje gyvena asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai, užtikrina tokią apsaugą, ar nepažeidžiamos tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės ir laisvės. Nustačius galimus pažeidimus, turi būti imamasi atitinkamų diplomatinių priemonių asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisių apsaugai užtikrinti.
Antrasis Programos tikslas - skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos politinį, ekonominį, mokslo, kultūros ir sporto gyvenimą.
Daugėjant užsienio valstybėse gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių, svarbu išlaikyti ir stiprinti jų ryšį su Lietuva. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybės santykių (taip pat ir galimybės Lietuvos Respublikos piliečiui turėti kitos valstybės pilietybę) teisinis reguliavimas turėtų būti nuoseklus, aiškus, atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją.
2019 metais daugiau nei tris kartus išaugo užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių dalyvavimo rinkimuose aktyvumas: Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2014 metais Respublikos Prezidento rinkimuose užsienyje dalyvavo 15,7 tūkst., o 2019 m. per pirmąjį Respublikos Prezidento rinkimų ratą - 52,8 tūkst., per antrąjį - 44,1 tūkst. rinkėjų.
Tokia Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų sistema, kai užsienyje gyvenantys piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas, tai yra į Naujamiesčio rinkimų apygardos, rinkėjų sąrašą, yra tik Lietuvoje. Paprastai valstybės, suteikdamos užsienyje gyvenantiems savo piliečiams rinkimų teisę, jų balsus sumuoja su jų paskutinės gyvenamosios vietos apygardos rinkėjų balsais arba suteikia jiems atskirą politinį atstovavimą.
Užsienio reikalų ministerijos 2018 m. atliktos užsienio lietuvių apklausos duomenimis, grįžti gyventi į Lietuvą per artimiausius 5 metus planuoja 16 proc. užsienio lietuvių, tokios galimybės kada nors ateityje neatmeta 62 proc. apklaustųjų.
Lietuvos valstybei svarbu, kad iš jos išvykę asmenys nenutrauktų ryšių su gimtine ir savo žiniomis ir investicijomis prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo.
Vienas iš Lietuvos ir po pasaulį pasklidusių lietuvių mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdžių - kas treji metai rengiami pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai. Šie simpoziumai pradėti organizuoti 1969 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose lietuvių bendruomenės iniciatyva. Per simpoziumus susitinka ir savo veiklą pristato lietuvių kilmės ir Lietuvoje gyvenantys mokslininkai, kultūros veikėjai, studentai, doktorantai, užmezgami nauji ryšiai.
Globaliu reiškiniu tapęs žmonių judėjimas kelia naujų iššūkių Lietuvos kultūros politikai, skatina keisti požiūrį į visuomenės, bendruomenių ir joms atstovaujančių individų tautinį tapatumą, kitaip aiškinti lietuvybės sampratą: su tam tikra teritorija siejamą tautinio tapatumo idėją pakeisti dinamiška ir atvira šiuolaikinės visuomenės procesams.
Kultūros paveldas - neatskiriama tautos tapatumo ir kultūros politikos dalis.
Užsienio lietuvių organizacijų veiklos dokumentai gali būti vertingi tyrimų ir istorinės atminties šaltiniai. Lietuvos valstybinės archyvų sistemos įstaigos nuo 1990 metų siekė sugrąžinti Lietuvai istorinio paveldo ir su Lietuva susijusius dokumentus ar jų kopijas. Lietuvoje veikiančioms institucijoms svarbu gauti informacijos apie archyvų turėtojus užsienyje ir jų turimų dokumentų reikšmę, o archyvų turėtojams užsienyje - dokumentų tvarkymo ir naudojimo žinių. Lietuvos valstybės institucijoms ir įstaigoms bendradarbiaujant su užsienio lietuviais, archyvai užsienyje turėtų būti tinkamai sutvarkyti, išsaugoti ir integruoti į informacinę erdvę.
Svarbus vaidmuo plėtojant užsienio lietuvių ryšius su Lietuva tenka savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Būtina sistemingai ir aktyviai stiprinti lietuvius vienijančius saitus - plėtoti abipusius mainus, vizitus, lietuvybės puoselėjimo, kultūros, mokslo, sporto sričių projektinę veiklą, skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į gimtojo miesto ar rajono veiklą, planuojamas įgyvendinti su užsienio valstybių miestais bendradarbiavimo programas, pasinaudoti jų patirtimi ir idėjomis svarstant konkretaus miesto ar rajono viziją ir sprendžiant jo problemas.
Trečiasis tikslas - stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva ir taip skatinti juos grįžti į tėvynę, protų nutekėjimo procesą paversti protų apykaitos procesu.
Šiandienos aplinkybės diktuoja naują požiūrį į valstybės ir jos tautos dalies užsienyje santykį, pagrįstą būtinybe skatinti į užsienį išvykusius ir ten gyvenančius lietuvius plėtoti ryšius su Lietuva, kaip daugiasluoksniu istoriniu, politiniu, ekonominiu ir kultūriniu vienetu.
Siekiant tiksliau nustatyti, kiek iš Lietuvos išvyko gyventojų, kodėl ir į kokias valstybes, geriau pažinti Lietuvos diasporos būklę, turi būti periodiškai atliekamos užsienio lietuvių apklausos ir tyrimai.
Per 28 nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 0,7 mln. gyventojų, dalis jų - mokslininkai, tyrėjai, aukštos kvalifikacijos informacinių ir ryšių technologijų ar sveikatos priežiūros specialistai. Tai neigiamai veikia Lietuvos mokslo ir ekonomikos raidą. Visuomenės apklausos ir tyrimai rodo, kad emigracijos mastą labiausiai lemia gyvenimo lygio įvairiose valstybėse skirtumai. Daugelis išvykusių į užsienį Lietuvos mokslininkų, tyrėjų, aukštos kvalifikacijos specialistų nesieja savęs ilgalaikiais ryšiais su užsienio valstybe, kurioje dabar gyvena, tačiau, be socialinių-ekonominių sąlygų, nurodo ir kitas grįžimo sąlygas: aiškią karjeros ir darbo perspektyvą, šiuolaikišką darbo aplinką, mokslo finansavimo sistemos pokyčius, galimybę vykdyti pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Užsienio lietuviai norėtų dalyvauti Lietuvos socialiniame ir ekonominiame gyvenime per trumpalaikius vizitus ir bendrus projektus, bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis. Viena iš priemonių, galinčių aktyvinti tokį bendradarbiavimą, - informacijos iš įvairių šaltinių apie Lietuvoje vykdomus projektus ir iniciatyvas, jų finansavimo, darbo, studijų galimybes sisteminimas ir sklaida.
Užsienio lietuvius grįžti skatinantys veiksniai gali būti įvairūs - politiniai, socialiniai-ekonominiai, tokie, kurie svarbūs konkrečiam asmeniui. Nors deklaratyviai skatinama grįžti į Lietuvą, yra daug praktinių problemų, kurios stabdo grįžimą. Viena iš jų - nepakankama informacijos apie socialines-ekonomines garantijas, darbo ir persikvalifikavimo galimybes Lietuvoje sklaida ir prieinamumas.
Sugrįžusių į Lietuvą asmenų socializacijos, integravimosi į visuomenę ir darbo rinką sėkmė gali lemti ne vien jų pačių reintegravimąsi Lietuvoje, bet ir jų draugų, artimųjų, likusių užsienyje, apsisprendimą grįžti. Taigi būtina tobulinti viešųjų paslaugų sistemą, padėsiančią spręsti opiausias su reintegravimusi į Lietuvos gyvenimą susijusias problemas. Tradiciškos reintegracijos paslaugos - padėti spręsti socialinės apsaugos klausimus, susirasti darbą, persikvalifikuoti, parengti specialias mokymo programas grįžtantiems vaikams, teikti psichologinę pagalbą jau sugrįžusiems ir grįžti ketinantiems lietuviams ir jų šeimos nariams.
Ketvirtasis Programos tikslas - naudojantis moderniųjų technologijų ir informacinės sklaidos galimybėmis, sukurti lietuvius Lietuvoje ir užsienyje jungiančią komunikacijos erdvę, atitinkančią informacinius, socialinius, kultūrinius ir kitus jų poreikius.
Kasmet gausėja neregistruotų užsienio lietuvių organizacijų, susikūrusių pagal geografinę vietovę, veiklą, pomėgius ar kitus interesus, tai liudija, kad norima burtis. Tokių organizacijų sąveiką ir ryšį su Lietuva papildo skaitmeninėmis technologijomis grįsti virtualūs ryšiai, leidžiantys keistis rūpima informacija, kasdien susisiekti su giminaičiais ir draugais. Derėtų patobulinti esamus interneto vartus arba sukurti naują lietuvius pasaulyje jungiančią internetinę erdvę ir naudoti juos ne tik informacinėms, socialinėms, kultūrinėms, lituanistinio švietimo, konsulinėms paslaugoms teikti, bet ir bendruomeniškumui, įsitraukimui į veikiančias nevyriausybinines organizacijas ir virtualius socialinius tinklus skatinti, tautos ryšiams stiprinti ir plėtoti ir atotrūkiui tarp Lietuvoje gyvenančių ir išvykusių lietuvių mažint...
Globalios Lietuvos Programos Įgyvendinimas
Užsienio reikalų komitetas ragina Vyriausybę užtikrinti „Globalios Lietuvos“ programos veiklų tęstinumą2020 m. gegužės 28 d. Gegužės 27 d. Užsienio reikalų komitetas vaizdo konferencijos būdu savo posėdyje kaip ir kasmet išklausė Užsienio reikalų ministerijos (URM) informaciją apie 2019 m. „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo ir užsienio lietuvių apklausos, vykdytos tais pačiais metais, rezultatus. Komitetas priėmė sprendimą, kuriame pasiūlė Vyriausybei išlaikyti dėmesį „Globalios Lietuvos“ programos veiklų tęstinumui ir papildomam finansavimui, paragino „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančias institucijas peržiūrėti 2020 m.
Aštuntaisiais „Globalios Lietuvos“ programos metais septynios ją įgyvendinančios institucijos iš savo biudžetų skyrė 3 632,4 tūkst. eurų, o tai lyginant su 2018 m., yra 330 tūkst.
URM Užsienio lietuvių departamento direktorius Marijus Gudynas informavo, kad vykdydama programos koordinatoriaus funkcijas, Užsienio reikalų ministerija organizavo reguliarias programą įgyvendinančių institucijų konsultacijas ir mokymus diasporos įsitraukimo tema, koordinatorių tinklo susitikimus. 2019 m. Kitų programą įgyvendinančių institucijų veiklos sritys apėmė lituanistinio švietimo užsienyje rėmimą, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių mokslininkų ryšių stiprinimą, užsienio lietuvių grįžimo skatinimą. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija išlaikė užsienio lietuviams skirtos televizijos programos LRT LITUANICA transliavimo per palydovus tinklą ir užsienio valstybių kabelinių televizijų tinklus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo psichologinių konsultacijų teikimą emigravusiems ir ketinantiems grįžti ar grįžusiems tautiečiams, susiduriantiems su adaptacijos problemomis. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba koordinavo užsienio lietuvių archyvų tvarkymą ir jų integravimą į informacinę erdvę. Sveikatos apsaugos ministerija teikė aktualią informaciją sveikatos apsaugos klausimais, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ koordinavo jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“.
Komitetas, pritardamas „Globalios Lietuvos“ programos rezultatams, priėmė sprendimą, kuriame pasiūlė Vyriausybei išlaikyti dėmesį „Globalios Lietuvos“ programos veiklų tęstinumui ir papildomam finansavimui, kuriant strateginio planavimo reformą. Komitetas taip pat paragino „Globalios Lietuvos“ programą įgyvendinančias institucijas ir įstaigas peržiūrėti 2020 m. suplanuotas vykdyti veiklas, pritaikant jas prie susidariusių COVID-19 pandemijos sąlygų. Šių institucijų veikloje komitetas paskatino numatyti priemones, įtraukiančias Lietuvos diasporą į šalies ekonomikos atstatymą.
Komiteto nariai buvo supažindinti su Užsienio reikalų ministerijos kasmet užsakomos užsienio lietuvių nuomonės apklausos 2019 m. Posėdyje iš Hamburgo (Vokietijos Federacinė Respublika) nuotoliniu būdu prisijungusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, taip pat ir užsienio reikalų viceministras Neris Germanas informavo apie priemones ir veiksmus, kurių buvo imtasi teikiant pagalbą užsienyje įstrigusiems lietuviams COVID-19 pandemijos pradžioje. Viceministras informavo, kad iki balandžio 1 d. su valstybės pagalba arba patys į Lietuvą parvyko 6095 Lietuvos Respublikos piliečiai. Buvo surengti 22 repatriaciniai skrydžiai, organizuotas specialus traukinys, keltas, pasitelktas europinis pagalbos mechanizmas. Daugiau nei 20 tūkst. paklausimų gauta URM „karštojoje linijoje“.
Pažymėtina, kad į URM kvietimą tapti savanoriais užsienyje atsiliepė per 200 lietuvių 40 pasaulio šalių. Lietuviai siūlė įvairiausią pagalbą: nuo vertimų ir konsultacijų iki nakvynės savo namuose. Diplomatinių atstovybių ir pačių lietuvių organizacijų iniciatyva vykdomos tarpusavio pagalbos akcijos (Airija, Norvegija, JK, JAV, Ispanija, kt.). Užsienio lietuviai prisideda prie lėšų rinkimo akcijų ne tik savo bendruomenės narių reikmėms, bet ir Lietuvai (Tautos fondas, Kazickų šeimos fondas, kitos paramos akcijos). Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. (8 5) 239 6882, el. p.
žymės: #Globos
Panašus:
- Laimutė Bagdanavičienė – Institucinės Globos Pertvarkos Lyderė Lietuvoje
- Neįtikėtina Pagalba Vaikams Lietuvoje: Institucijų Paslaptys Atveriamos!
- Vilkaviškio rajono savivaldybė: Kaip perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų keičia gyvenimus
- Baikeriai „Siena“: Kaip visuomeniškumas ir parama keičia vaikų globos namų gyvenimus
- Kaip Įsteigti ir Organizuoti Senelių Globos Namų Biblioteką – Išsamus Vadovas