Lietuvoje apie 1500 įvairaus amžiaus vaikų yra prižiūrimi globos institucijų - norinčių suteikti jiems namus ir galimybę būti šeimos nariais neatsiranda. Būtent gegužės 15-ąją minima Tarptautinė šeimos diena.
Įvaikinimas: Teisinis Procesas ir Dalyviai
Įvaikinimas - tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Po įvaikinimo biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką. Įvaikinimo procesas yra konfidencialus.
Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą, o įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Nuo globos įvaikinimas skiriasi tuo, kad jis negali būti atšauktas arba panaikintas. Įvaikinimo procedūros trukmė mūsų šalyje priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės, taip pat nuo vaikų, kuriuos rengiamasi įvaikinti, skaičiaus.
Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti vaiką, tai pasirengimas trunka iki keturių mėnesių: iš jų tris mėnesius sudaro mokymai, o mėnuo yra skiriamas dokumentams pildyti. Lietuvoje pasirengimo globai ar įvaikinimui procesas yra vienas trumpiausių, jei lyginsime su kitomis šalimis.
Užsienio piliečių šeimos Lietuvoje gali įvaikinti tik vaikus, atitinkančius specialius kriterijus, t. y. nors visuomenė turi nemažai mitų, susijusių su įvaikinimo procedūra, Jurgita Venclovienė juos sklaido. Socialinės sferos specialistė teigia, kad griežtų reikalavimų yra kur kas mažiau, nei dauguma žmonių, pasvarstančių apie įvaikinimą, įsivaizduoja. Norint tapti įtėviais nuosavas būstas nėra privaloma sąlyga. Įvaikinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat nenurodyta, kokios turi būti įsivaikinti ketinančios šeimos pajamos.
Kiekviena situacija vertinama individualiai: žiūrima, kokie šeimos finansiniai poreikiai ir įpročiai buvo iki šiol, kaip šeima geba planuoti savo išlaidas. Nuo 2018 metų įsivaikinusios šeimos, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, turi teisę išeiti 24 mėnesių trukmės vaiko auginimo atostogų ir gauti išmokas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą arba 24 mėnesių laikotarpiu gauti 320 eurų išmoką.
Įtėviais gali tapti vieniši, susituokę ar partnerystės ryšių susieti žmonės. Jeigu įsivaikinti ketinančioje šeimoje, be tėvų (ar vieno kurio iš jų), yra daugiau vyresnių nei 16 metų asmenų, jie turi pateikti raštišką sutikimą dėl naujo šeimos nario. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.
Tarp išimtinių atvejų minimi tokie, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas, įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai, vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką ar vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų). Be teisės aktuose numatytų reikalavimų, aišku, svarbu tiesiog būti itin gerai apgalvojus sprendimą įsivaikinti vaiką, kad vėliau niekam - nei vaikams, nei įtėviams - nereikėtų dėl to gailėtis ar pykti, kad asmeniniai lūkesčiai nebuvo įgyvendinti.
Jurgita Venclovienė pabrėžia, kad jau svarstant apie įvaikinimą viso proceso metu turėtų vyrauti tik teigiamos nuostatos. Lietuvos Respublikos piliečiai 2020 metais įsivaikino 51 vaiką, užsienio piliečių šeimos namus suteikė 29 vaikams.
Globos Formos ir Reikalavimai Globėjams
Vaiko globa (rūpyba) šeimoje - ne daugiau kaip trijų vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
Reikalavimai vaiko globėjui (rūpintojui):
- Ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis.
- Nepripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje.
- Nuo kurio nėra atskirtas vaikas.
- Kuriam nėra ar nebuvo apribota tėvų valdžia.
- Neturintis psichikos ir elgesio sutrikimų ir ar nesergantis kitomis ligomis (kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės ar jos įgaliota institucija).
Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos:
- Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą.
- Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi.
- Auklėti vaiką.
- Spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis.
- Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
- Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
- Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Vaiko globėjo (rūpintojo) gaunamos išmokos:
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje - globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.
Šeimyna - teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Šeimyna yra vaikų globėjas (rūpintojas) užtikrinantis šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikiantis vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje.
Šeimynos atlygis ir gaunamos išmokos:
- 1 šeimynos dalyvis 3,5 MMA (3633 EUR);
- 2 šeimynos dalyviai (kiekvienam) 2,4 MMA (4982,40 EUR).
Papildoma finansinė parama šeimynoms:
- Nuo 2025 m. sausio 1 d. padidintas ir diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius:
- Vaikams iki 6 metų skiriama 5,2 BSI (364 Eur) išmoka.
- Vaikams nuo 6 iki 12 metų skiriama 6 BSI (420 Eur) išmoka.
- Vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja skiriama 6,5 BSI (455 Eur) išmoka.
- Globos rūpybos tikslinis priedas - 280 Eur.
- Pagalbos pinigai - 280 Eur.
- Išmoka vaikui - 122,50 Eur (pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą).
- Papildoma išmoka vaikui - 72,10 Eur (skiriama neįgaliam vaikui, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos. Pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą).
Vaiko Globa (Rūpyba) Globos Centre
Budintis globotojas:
Tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas, numatytas Socialinių paslaugų įstatyme.
Budintis globotojas veiklą vykdo:
- Pagal individualios veiklos pažymą.
- Pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kurioje konkrečiai įvardijama, kiek, kokio amžiaus ir kokių poreikių vaiką (-us) budintis globotojas yra pasirengęs prižiūrėti.
- Prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
- Vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su globos centru. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6.
Atlygis budinčiam globotojui:
- Vienkartinė išmoka 1 vaiko vietai įkurti - 10 BSI (700 Eur).
- Atlygis budinčiam globotojui, sudariusiam tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus - 1 MMA (1038Eur).
- Atlygis didinamas po 1,0 MMA (1038 Eur) per mėnesį už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką iki 1 (vienerių) metų amžiaus, paauglį nuo 12 metų ar vaiką su negalia.
- Atlygis didinamas po 0,75 MMA (778,50 Eur) per mėnesį už kiekvieną faktiškai perduotą prižiūrėti vaiką, vyresnį nei 1 (vieneri) metai.
Papildoma finansinė parama budintiems globotojams: - Nuo 2025 m. sausio 1 d.
Nuolatinis Globotojas
Tai fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.
Nuolatinis globotojas savo šeimoje prižiūri:
- Vaikus, turinčius nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos ar įvaikinimo patirties.
- Vyresnius nei 10 metų amžiaus vaikus.
- Vaikus, turinčius du ar daugiau brolius, seseris.
- Vaikus, turinčius nepilnametį tėvą ir (ar) motiną.
- Vaikus, turinčius sunkiai išgydomus ir (ar) nepagydomus raidos, psichikos sutrikimus, negalių.
- Vaikus, turinčius funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.).
- Vaikus, kurie piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių.
Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas ir nepilnamečių tėvų su vaiku (-ais).
Siekiant, kad visi vaikai gyventų šeimos aplinkoje, nuolatinis globotojas atlieka labai prasmingą ir kilnų darbą, jo veikla yra apmokama, tam, kad jis galėtų nedirbti kito darbo ir visą dėmesį skirti vaikui. Svarbu tai, kad būsimas nuolatinis globotojas turi įgyti specialiųjų žinių ir nuolat jas atnaujinti. Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Situacija Joniškio Rajone: Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai
Žengiant koja kojon su institucinės globos pertvarka, Joniškio r. įkurti dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šalia gyvenančios bendruomenės tokią žinią sutiko itin geranoriškai. 2018 m. Žagarės socialinių paslaugų centras tapo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centru. Keitėsi ne tik įstaigos pavadinimas, bet ir struktūra. Buvo įkurti dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Vieni įsteigti pačiame Joniškyje, bute, kuriame šiuo metu gyvena šeši vaikai.
Siekiant užtikrinti visokeriopą, savalaikę pagalbą vaikams bei juos globojantiems asmenims, visose savivaldybėse buvo įsteigti Globos centrai. Tai viena iš priežasčių, kodėl mažėja institucinėje globoje gyvenančių vaikų skaičius, daugėja globėjų, įtėvių. Tai rodo, kad visuomenė jau yra pasiruošusi atsisakyti institucinės vaikų globos.
Šiuo metu Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre vyksta GIMK (globėjų (rūpintojų), įtėvių) mokymai, ruošiami septyni nuolatiniai globėjai. Iš jų penki jau globoja vaikus, o du ruošiasi tai daryti. Iš viso Joniškio r. yra 24 globėjai, kurie globoja 29 vaikus, ir 23 globėjai, su vaiku susieti giminystės ryšiais, besirūpinantys 27 vaikais.
„Norinčių laikinai globoti be tėvų globos likusius vaikus - maža. Rajone yra tik viena budinti globotoja, tad perkame paslaugas iš Akmenės rajono paramos šeimai centro ir esame sudarę sutartis su dviem budinčiais globotojais iš Šiaulių miesto. Manau, kad apsisprendimui laikinai ar nuolat globoti vaiką įtakos turi aplinkinių požiūris. Dažnai jis būna neigiamas tiek globos netekusio vaiko, tiek globoti norinčio asmens atžvilgiu“, - apgailestauja R.
Visuomenės Požiūris ir Stereotipai
Prasidėjus pertvarkai, 2016 metais, buvo atlikta gyventojų apklausa apie požiūrį į vaikų globos namus bei juose gyvenančius vaikus. Šios apklausos metu paaiškėjo, kad tik kas šeštas respondentas mano, kad globos įstaigose augantiems vaikams daroma žala jų tolimesnei raidai ir asmenybės vystymuisi. Šiandien, bendraujant su visuomene, šis požiūris iš esmės keičiasi. Intensyvus bendravimas ir informacijos sklaida naikina visuomenėje egzistuojančius stereotipus, jog visi vaikų globos namuose augantys vaikai yra problematiški.
Potencialūs globėjai bene labiausiai baiminamasi vaikų tėvų genų įtakos: galimų priklausomybių, netinkamo gyvenimo būdo, intelekto sutrikimų. Pastaruoju metu vykdyti tyrimai rodo, kad kur kas didesnę įtaką vaiko asmenybei turi aplinka, kurioje jis auga.
Čia kyla klausimas - kiek visuomenė pasirengusi priimti globojamus vaikus? Dar vienas dažnai minimas globėjų iššūkis - globojamo vaiko integracija į ugdymo įstaigą. Sužinoję, kad darželį lankys globojamas vaikas, kitų vaikų tėvai reiškia nepasitenkinimą, galvodami, kad jis atsineš daugybę neigiamos patirties, kurią perims kiti vaikai.
Eivilė Žemaitytė teigia, kad Lietuvoje nėra išplėtota globa šeimoje. 70 proc. visų atvejų Lietuvoje, kai vaikas yra globojamas šeimoje, yra tai, kad jis globojamas savo artimųjų ir giminaičių. Eivilė Žemaitytė mano, kad tai ne tik žmonių baimė arba atsakomybės vengimas, bet ir per mažas valstybės dėmesys paskatinti ir paremti tas šeimas. Padėti nori, galbūt, daug šeimų. Bet esama daug objektyvių priežasčių, kurios stabdo. Tarkim, ekonominis neapibrėžtumas, finansinės paramos priemonių trūkumas.
Eivilė Žemaitytė pabrėžia, kad turime populiarinti vaiko globą šeimoje, šviesti visuomenę, paskatinti nebijoti atsakomybės globoti vaiką. Reikalingos finansinės skatinimo priemonės ir pagalbos sistemos globojančiai (įvaikinusiai) šeimai sukūrimas.
Panašus:
- Padvarių socialinės globos namai – viskas, ką privalote žinoti apie šią įstaigą!
- Kaip slapukai keičia jūsų naršymą ir ką žinoti apie duomenų rinkimą internete!
- Karaliaus Mindaugo Gimimo Data: Atskleisti Istoriniai Paslapčių Užkulisiai!
- Motinystės išmoka: sužinokite, kas priklauso ir kokio dydžio galite tikėtis!
- Vaikas Serga? Sužinokite Efektyviausius Būdus Greitam Pasveikimui!