Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl mažylių poreikiai labai individualūs, ir kokius poreikius turės jūsų mažylis sunku pasakyti, todėl nekreipkite dėmesio į aplinkinių replikas, nelyginkite savo vaikelio su draugės. Tik pats mažylis gali nuspręsti, kiek jam reikia būti prie krūties. „Žiūrėkite į vaikelį, o ne į laikrodį”.
Daugelis mamų galvoja, kad jeigu mažylis dažnai ir ilgai žindo, reiškia, jis nepasisotina. Yra mamų, kurios riboja mažylio žindymų skaičių, ilgindamos tarpus tarp žindymų ir taip diegdamos maitinimo režimą. Griežtas žindymo režimas neatsižvelgia į vieną aplinkybę: pieno poreikis priklauso nuo įvairių išorinių faktorių, tokių kaip orų kaita, geomagnetiniai svyravimai ir t.t.
Žindymas pagal poreikį
Mamos krūtinė mažyliui yra visas pasaulis: ir maistas, ir gėrimas, ir švelnumas, ir saugumas, ir šiluma, ir bendravimas - visa tai, ką sulig amžiumi išmokstame gauti iš kitų šaltinių. Kadangi poreikių daug, tai kaip dažnai mažylis gali norėti pabūti prie mamos krūtinės? Naujagimis turi būti žindomas mažiausiai 8-12 kartų per parą. Tai reiškia, kad kažkas žįs kas tris valandas, o kažkas dažniau nei kartą per dvi valandas.
Žindymo pagal poreikį mechanizmas pakankamai paprastas. Kaip dažniausiai būna gyvenime? Mažylis sunerimo - mama galvoja, kas atsitiko? Kuo ilgiau galvoja, tuo labiau nerimsta mažylis ir tuomet jį įsiverkusi vis sunkiau nuraminti netgi krūtimi.
Dažnai girdžiu kaip mamytės sako: „žindau savo mažylį pagal poreikį, maždaug kas 3-4 valandas”. Dažnai vyresnės kartos mamas ir močiutes apima siaubas, kai jos sužino kiek kartų per parą žindomas mažylis, o tas skaičius gali siekti 30 kartų, priklausomai nuo vaiko temperamento ir savijautos.
Nemanykite, kad dažnas žindymas išliks visą laiką. Augant mažyliui, jis pradeda domėtis jį supančia aplinka, ir vis mažiau nori būti prie krūties. Kiekvienas mažylis pats nusistato optimaliausią režimą.
Miego aplinka ir pozos
Dabar kūdikių guldymo laisvė neturi jokių ribų - nori, guldyk lovoje šalia savęs, nori - lovytėje, vežimėlyje, gultuke, automobilinėje kėdutėje, ant grindų ar sofos. O gali išvis neguldyti, bet nešioti pasikabinęs vaikjuostėje.
Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbta rekomendacija guldyti vaikus ant nugaros, ant tvirto čiužinio, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Tuo pačiu stipriai padaugėjo plagiocefalijos (suplokštėjusių galvų) atvejų. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia „labai gerai miegantiems“ kūdikiams, kurie daug laiko miegodami praleidžia ant tvirto pagrindo - lovelėje, autokėdutėje, gultuke.
Guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Tačiau naujagimiams tokia padėtis (kniūbsčiomis ar ant šono) yra natūralesnė, nei miegas ant nugaros. Pastebėta, kad naujagimiai renkasi tokią miego padėtį, kokioje miegojo pirmuosius kartus po gimimo.
Jei naujagimis gimė išnešiotas ir sveikas, jis nuo gimimo sugeba bent minimaliai pasisukti, kad gulėti būtų patogiau. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti.
Kūdikiams iki metų pagalvės nerekomenduojamos. Jei atsiranda sloga, kosulys, galima po galva dėti sulankstytą vystyklą, kuris šiek tiek ją pakels ir palengvins gleivių nutekėjimą, bet tikrai nereikia suteikti pusiau sėdimos padėties.
Čiužinių įvairovė tikrai didelė, visi turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau pagrindinė taisyklė - čiužinys turi būti tvirtas (nebūtinai tai reiškia kietas), jokiu būdu ne poroloninis ar poliuretaninis, į kurį vaikas tiesiog „įsminga“. Taip pat labai svarbu, kad ant čiužinio būtų lygiai, be raukšlių užklota tinkamo dydžio paklodė, kuri nesusijauktų miego metu.
Lovytės užuolaida sumažina erdvę, kuri naujagimiui ir kūdikiui gali būti bauginanti, nes neįprasta po gyvenimo gimdoje patirties. Įsivaizduokite, jei Jums reikėtų visą dieną, ar didžiąją jos dalį, gulėti lovoje ir žiūrėti į lubas. Ir taip kasdien. Tikriausiai nelabai įdomu. Didesni vaikai labai nemėgsta sirgti, nes reikia gulėti lovoje, juk daug smagiau būti ir bendrauti su šeima, lankytojais. Kodėl galvojame, kad kūdikiui to nereikia?
Ką daryti, jei kūdikis miega tik kniūbsčias?
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius - apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje. Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros. Tiems kūdikiams, kurie nepripažįsta kitos miego pozos, galioja anksčiau aprašyta taisyklė - pašalinti visus kitus rizikos faktorius.
Plagiocefalijos prevencija
- Miegas vis kitoje lovytės pusėje. Paprastai vaikai įpranta miegoti nusukę galvą į tam tikrą pusę, nes ten yra kažkas įdomaus, pvz. langas. Kiekvieną kartą guldydami vaiką į lovelę, keiskite puses, kad langas matytųsi galvą pasukus į kitą pusę.
- Maitinimas.
- Mankšta ant pilvuko. Nors migdyti ant pilvo kūdikių nerekomenduojama, būdravimo metu tai puiki mankšta, stiprinanti nugaros, pečių ir kaklo raumenis, kurie reikalingi pasukti galvą į kitą pusę. Rekomenduojama pradėti nuo gimimo. Priklausomai nuo amžiaus tokioje padėtyje kūdikis turėtų praleisti 30-60 min.
- Pirmiausia - kreiptis į gydytoją. Mažesniems kūdikiams šią bėdą ištaisyti lengviau, nes jų kaulai dar pakankamai minkšti.
Nešiojimas ir prieraišioji tėvystė
Palaikau dažną kūdikių nešiojimą ant rankų ar nešynėse, nes jau seniai paneigtas mitas, neva „pripras ir reikės nešioti visada“. Tačiau būti šalia mamos yra fiziologinis kūdikio poreikis!
Tai iš senų laikų išlikęs mitas, jog negalima miegoti su kūdikiu vienoje lovoje, kad jo neužspaustum ir neuždusintum. Aš pritariu prieraišiosios tėvystės principams ir netgi rekomenduoju su kūdikiu nuo gimimo iki bent jau pusės metų miegoti kartu. Tyrimais įrodyta, kad jei mama (natūralu, kad tai ji miega su vaikučiu) yra sveika, nepervargusi, neapsvaigusi nuo kvaišalų, ji niekaip negali uždusinti vaiko savo kūnu netyčia.
Praktikoje sutampa, kad jei mama išimtinai žindo, tai ji beveik visada miega kartu su kūdikiu, nes taip paprasčiau jiems abiems. Be to, tokia mama miega žymiai jautriau - kaip katė - girdi, jaučia kada kūdikis verčiasi, bunda, ieško krūties.
Jau kuris laikas kalbama apie „ketvirtąjį nėštumo trimestrą“, kurio hipotezė yra tokia: žmonių jaunikliai gimsta nepakankamai subrendę (kaip sterbliniai gyvūnai), nes jei gimdoje vystytųsi ilgiau, moterys tiesiog nesugebėtų jų pagimdyti. Štai kodėl pirmieji trys mėnesiai būna tokie sudėtingi - žindymo problemos, diegliai ir pan.
Taip pat daugybė tyrimų skelbia, kad Afrikos kūdikiai iki 6 mėn. (kol nenusileidžia ant žemės ir nekankina badas) stipriai lenkia vakariečius vaikus tiek savo fizine, tiek emocine branda. Kodėl? Jie visada su mama nešynėje, oda prie odos kontakte. Judėdami kartu su mamos kūnu jie treniruoja savo raumenis, matydami besikeičiančius vaizdus ir būdami vertikalioje padėtyje greičiau pažįsta aplinką, lengviau išmoksta vaikščioti. Nuolat girdėdami mamos širdį, balsą, užuosdami kvapą - yra ramesni ir jaučiasi saugesni, nes į poreikius atliepiama tuojau pat. Be to, jie nesumaišo dienos su naktimi, nes dienos miego metu jie vis tiek yra judesyje, bruzdesyje, o naktį miega gulėdami lovoje šalia mamos.
Noriu paminėti ir tai, kad nešioti vaikus reikėtų veidu į save (nesvarbu, ant krūtinės, ar ant nugaros), kai pradės rūpėti aplinka - jie tikrai apsidairys. Patartina rinktis ne kelnaičių tipo (jos tinkamos būtent nešiojimui veidu į pasaulį), o stačiakampio pagrindo nešynes. Svarbu sureguliuoti nešynės aukštį, taisyklė paprasta: vos palenkę galvą žemyn, turėtumėte sugebėti pabučiuoti savo vaikui galvytę.
Gultukai ir autokėdutės
Gultukų nerekomenduoju naujagimiams iki mėnesio. Vėliau, jei vaikui jame būti patinka, tai gali būti didelė pagalba mamai. Tačiau gultukas turi būti naudojamas tik retkarčiais, kai mama tikrai negali užsiimti su vaiku (pvz. nori nusprausti duše). Nei gultuke, nei autokėdutėje negalima palikti miegančio vaiko be priežiūros - nesvarbu tai dienos ar nakties miegas. Jei vaikas miega autokėdutėje kelionės metu, jis taip pat turi būti nuolat stebimas, nes daugiau nei 90 proc.
Staigios kūdikio mirties sindromas
Dažniausiai sutinkama rekomendacija yra guldyti ant nugaros, kartais leidžiama guldyti ant šono (tačiau gulintis ant šono kūdikis labai greitai gali nusiversti ant pilvo), o miegas gulint ant pilvo visada nurodomas kaip vienas iš staigios kūdikio mirties sindromo rizikos faktorių. Tačiau tiksli šio sindromo priežastis iki šiol nėra žinoma, bet vis daugiau mokslininkų pritaria hipotezei, kad tai susiję su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu. Kitaip tariant, staigios mirties sindromas ištinka tada, kai kūdikis pats nustoja kvėpuoti.
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Motinystės atostogos dirbant savarankiškai: svarbiausi reikalavimai ir patarimai
- Individuali veikla ir motinystės išmokos: svarbiausi patarimai ir aktuali informacija
- Motinystės išmoka dirbant individualiai: svarbiausios sąlygos ir paprasta tvarka
- Merūnas Vitulskis ir jo vaikai – Šilčiausios šeimos akimirkos, kurias privalote pamatyti!
- Raiščių patempimas nėštumo metu: kaip atpažinti, gydyti ir išvengti skausmo