Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kūdikio vaikščiojimas yra ypatingai laukiamas tėvelių etapas. Jų akyse vaikščiojantis kūdikis pagaliau tampa mažu vaikučiu. Mažyliui vaikštant, pasaulis jam atsiveria nauju kampu.

Sakoma, jog pirmaisiais savo gyvenimo metais žmogus išmoksta ir patiria tiek daug, kad jau niekada per tokį trumpą laiko tarpą tiek svarbių įgūdžių nebeįgyja. Išties, fizinė ir emocinė raida vystosi savaitėmis, o kūdikis per metus nuo bejėgio mažylio virsta savarankiškai judančiu, sėdinčiu, valgančiu ir kalbančiu žmogumi.

Mokslinių šaltinių teigimu, vaikščiojimas skatina spartesnį pasaulio pažinimo, kalbos suvokimo ir socialinės raidos lavėjimą. Pradėti vaikščioti kūdikiai pradeda vidutiniškai nuo 12 mėnesių amžiaus. Šio įgūdžio įgijimo diapazonas yra gana platus, kadangi kūdikiai gali pradėti vaikščioti nuo 9 mėn., o norma pradėti vaikščioti laikoma net iki 18 mėnesių.

Laiko tarpas, per kurį kūdikiai pradeda vaikščioti, yra labai ilgas. Vieniems tai nutinka iki 12 mėnesių, o kiti nežengia pirmojo žingsnio mėnesius po pirmojo gimtadienio. Paprastai laisvai vaikščioti kūdikiai pradeda nuo 11 iki 13 mėnesių.

Kūdikio raidos etapai

Vaikščiojimo užuomazgas galime matyti jau pirmąjį kūdikio mėnesį. Tiesa, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio judėjimas yra paremtas primityviais refleksais.

  • Nuo 0-2 mėnesių: Primityvus automatinis žingsniavimas, prilaikant vaika ant pagrindo pradeda kelti kojas tarsi eitų, tai visiškai išnyksta 4mėn.
  • Nuo 6 mėnesių: Prilaikomas ištiesia kelius ir šiek tiek per klubus. Gali išsilaikyti 2 sekundes.
  • Nuo 10-11 mėn. kūdikis jau savarankiškai atsistoja ir gali pastovėti nesilaikydamas.
  • Maždaug 11 mėn. - 12 mėnesių mažylis jau geba eiti prilaikomas už rankyčių arba ir savarankiškai, t. y.
  • Tarp 1 ir 1,5 m. - Mažylis jau turėtų vaikščioti kaip vienmetis kaimynų vaikutis, bet neina arba eidamas nuolat parpuola.
  • - Maždaug per pusmetį nuo to laiko, kai savarankiškai žengė pirmą žingsnį, išmoksta gerai vaikščioti. Jam nebereikia stovėti išsižergusiam, bandyti išlaikyti pusiausvyrą rankomis, kad neparpultų. Eisena atrodo visiškai kitokia, nei pirmieji žingsniai, kuriuos mažiukas dėlioja išskėtęs kojytes, sulenkęs jas per kelius.
  • - 2 m. Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y.

Pirmąjį mėnesį galime stebėti automatinį žingsniavimo refleksą, kuris pasireiškia kūdikiui esant vertikalioje padėtyje. Prilaikant mažylį ties šonkaulių lanku, suteikus pėdutėms atramą ir šiek tiek pasvėrus į priekį, tokioje padėtyje kūdikis pradeda pakaitomis dėlioti kojytes į priekį. Šis refleksas laikosi nuo pirmos dienos ir išnyksta mėnesio pabaigoje, nors gali laikytis ir iki pusantro mėnesio.

Kūdikis savarankiškam vaikščiojimui pradeda ruoštis tik gimęs, juk turi išmokti kontroliuoti galvą, vėliau sustiprėja liemuo ir atsiranda liemens kontrolė. Po truputi kūdikis stiprėja ir pereina iš horizontalios padėties į vertikalią. Pirmiausiai išmoksta atsistoti prie baldų, prisistumia save su rankomis ir išsikelia, vėliau išmoksta statyti koją į priekį ir atsistoti su kojų pagalba.Kai įvaldo stovėjimą, kitas žingsnis yra ėjimas palei baldus šoniniu pristatomu žingsniu. Kūdikis taip mokosi svorio pernešimo, pusiausvyros laikymo. Kai jau yra išmokęs ir įvaldęs šiuos etapus, mokosi pasileisti ir pastovėti be jokios atramos, ir pradeda bandyti eiti į priekį. Žinoma, pirmieji bandymai dažnai baigiasi kritimu, bet jų bus ne vienas šiame etape.

Pirmieji žingsnelius vaikučiai žengia „plačia atrama“, t. y. išsižergę, toli viena nuo kitos statydami kojeles, eina nelabai stabiliai, nenulaiko pusiausvyros - parpuola, pinasi kojytės, ir tai yra visiškai normalu. Vėliau darydamas mostą jau „įjungs“ ir klubą, pradės lenkti kojas per keliukus, po truputį siaurins atramą, artins kojytes vieną prie kitos.

Kas lemia, kada vaikas pradeda vaikščioti?

Kiekvieno vaiko raida yra individuali. Vienas prilaikomas žingsniuoja jau dešimties mėnesių, kitas - dvylikos, bet jų abiejų raida yra normali.

Tikriausiai genetika, socialinė-emocinė raida, stambioji ir smulkioji motorika bei pažinimas. Kiekvienas kūdikis yra individualus ir kiekvieną vertinti reikėtų skirtingai, juk ne visi vienodai pradėjo laikyti galvą, vartytis ar ropoti, lygai taip pat ir su savarankišku vaikščiojimu. Kūdikis vis mokosi ir mokosi naujų įgūdžių, kurie vyksta ankstesniųjų įgūdžių pagrindu. Vieniems reikia šiek tiek daugiau laiko apsiprasti ar išmokti naujus judesius, kiti nesustojant bando.

Vaikai pradeda vaikščioti nevienodai greitai ir dėl skirtingų temperamentų. Vieniems reikia kuo aukščiau užlipti, kuo greičiau pabėgti nuo mamos, o kiti yra lėti iš prigimties ir atsargūs, todėl patys niekaip nesiryžta nulipti, pavyzdžiui, nuo šaligatvio, labai bijo pargriūti ir šimtą kartų pasitikrina prieš eidami nepažintu keliu ar išbandydami ką nors nauja. Yra ir tokių vaikų, kurie, atrodo, jau visai neblogai žingsniavo, bet ėmė ir pargriuvo. Išsigando, užsispyrė ir toliau nežengia nė žingsnio. Tokio mažiuko nereikia versti vaikščioti, geriau ramiai palaukti, kol baimė praeis, o tai gali užtrukti ir mėnesį. Ateis laikas ir mažylis vėl ryšis išbandyti savo jėgas, pamatys, kad gali sėkmingai eiti.

Kada sunerimti?

Sunerimti reikėtų, jeigu vaikas netelpa į pusantrų metukų rėmus, t. y. Mažylis jau turėtų vaikščioti kaip vienmetis kaimynų vaikutis, bet neina arba eidamas nuolat parpuola.

Svarbu sekti etapus - ar vaikas stojasi prie baldų, ar eina šoniniu pristatomu žingsniu ar bando pasileisti ir pastovėti savarankiškai. Jeigu šiuos etapus pradėjo atlikti nuo 8-9mėnesio ir tęsė juos toliau, turi savarankiškai pradėti eiti iki 14-16mėn., tačiau jeigu pastebite, kad šių etapų kūdikis neatlieka ir jau artėja prie 16-18mėn, tikrai reiktų kreiptis į gydytoją.

Kas lemia vaikščiojimo sutrikimus?

  1. Pirmiausia mažylis turi išmokti valdyti savo viršutinę kūno dalį, išlaikyti jos pusiausvyrą. Kai mažą kūdikį laikote vertikaliai, jis iš pradžių svyruoja į visas puses, paskui išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, o vėliau jau sugeba sėdėti neparamstytas ir gali abiem rankomis ką nors dėlioti. Jeigu tėvai labai bijo kūdikį laikyti pusiau sėdomis, nešioti vertikaliai, tai trukdo jo raidai. Tokia tėvų hipergloba gali būti viena vaikučio raidos vėlavimo priežasčių. Reikėtų žinoti, kad pusiau sėdimoji padėtis kūdikiui yra natūrali nuo gimimo. Jeigu kūdikis ilgai laikomas manieže, kuriame yra ribota galimybė judėti arba visą dieną sėdi vaikštynėje, gali vėluoti ir motorinė raida. Vaikštynė nieko bloga, jei naudojamos saikingai, nes ilgai joje būdamas mažylis gali svyruoti ir visada turi į ką atsiremti, jam nereikia išmokti kontroliuoti savo kūno pusiausvyrą.
  2. Blogai vaikščioti, dažnai griuvinėti vaikas gali ir dėl vadinamųjų specifinių sutrikimų. Pavyzdžiui, mažylis blogai girdi arba mato. Jeigu neišsivysčiusi vidinė ausis, nėra pusiausvyros organo iš vienos pusės, tai atsiliepia vaiko vaikščiojimui. Taip pat blogai vaikšto vaikai, kurie blogai mato viena akimi ir neturi vadinamojo erdvinio, arba stereo-, matymo. Jie nuolatos užkliūna, parklumpa, susimuša.
  3. Vaikščiojimas gali sutrikti ir dėl įvairaus lygio nervų sistemos sutrikimų. Pavyzdžiui, dėl nebrandžios nervų sistemos vėliau gali pradėti vaikščioti neišnešioti kūdikiai.
  4. Blogai vaikščioti mažylis gali ir dėl įvairiausių motorikos sutrikimų, tai yra nervų, raumenų bėdų. Pavyzdžiui, gali būti pažeistos nugaros smegenys, periferiniai nervai ir raumenys. Jei bent vienoje šių vietų atsiranda pažeidimų, vaikas blogai vaikščios, klius, grius, nepaeis, vėlai pradės vaikščioti.
  5. Vaikščioti gali trukdyti įvairios nervų ligos, pavyzdžiui, spinalinė raumenų atrofija, taip pat įvairios sąnarių ligos, pavyzdžiui, įgimta sąnarių displazija, raumenų atrofijos, kai raumuo nevisavertis. Arba raumuo visavertis, bet jo nepasiekia nervas.
  6. Jeigu vaikas bijo vaikščioti, vis žiūri, kur stato koją, reikia pagalvoti ir apie tai, kad jam gali ką nors skaudėti.

Ką daryti, kai vaikas jau kurį laiką vaikšto?

Kai vaikutis jau kurį laiką vaikšto, reikėtų atkreipti dėmesį į pėdutes. Jeigu jas stipriai suka į išorę arba vidų, reikėtų pasitarti su specialistais.

Gana dažnas reiškinys, kai vaikučiai pradeda eiti pasistiebę, pirštų galiukais. Kartais taip nutinka dėl to, kad kaip tik pirštų galiukais įprato eiti laikydamiesi baldų. Kartais dėl to, kad pradėjo žingsniuoti vaikštynėje.

Tėvai sunerimsta ir dėl plokščių pėdų. Tačiau visų vaikų iki trejų metų pėdutėse yra daug riebalinio audinio, todėl jos minkštos ir plokščios.

Ką daryti norint paskatinti kūdikį vaikščioti?

Galite skatinti savo vaikelį vaikščioti, bet svarbu nespausti ir neversti jo tai daryti per anksti. Jei vaikas pajus jūsų nepasitenkinimą arba nekantrumą, jo pažanga gali stipriai sulėtėti. Pasitikėjimas savimi kūdikio fizinei raidai yra toks pat svarbus kaip koordinacija ir raumenų stiprumas.

Svarbu: kūdikį vedžiokite laikydami ne už pažastų, o šiek tiek žemiau. Rankas laikyti reikėtų ne virš galvos, nes padidėja panirimo tikimybė, o žemiau pečių linijos. Dar gerai yra laikyti vaikutį už liemens ar klubų.

Atsiminkite kaip ir mes suaugę, vaikai taip pat skirtingi. Tvirtus žingsnius žengęs 18 mėnesių, nuo anksčiau pradėjusio eiti vaiko niekuo nesiskirs, svarbiausia kad judesys būtų išmoktas kokybiškai. Mano nuomone ir daugumos specialistų, batai atlieka tik pėdos apsauginę funkcija nuo šalčio ir sužeidimų, bet vaikščiojimo jie nepagreitins. Vaikštynės atrodo labai apgaulingai, bet jos deja nepadeda kaip tik atitolina vaikščiojimą. Įpratęs vaikščioti su vaikštyne kūdikis išlipęs iš jos nebe sugeba išlaikyti pusiausvyros.

Specialistų patarimai:

  • Neskatinti ir leisti viskam vykti natūraliai.
  • Kuo mažiau nešiokite, duokite erdvės mokytis vaikui ir duokite LAIKO.
  • Nesitikėkite, kad vaikas tik atsistojęs po kelių mėnesių pradės vaikščioti, iki to dar reikia daug išmokti t.y eiti šonu, manevruoti tarp baldų, bandyti pasileisti laikantis viena ranka ir išmokti stovėti visiškai nesilaikant. Be šių gebėjimų vaikas nenorės eiti į prieki, nes jausis netvirtai ir nepasitikės savimi.
  • Ypatingai svarbu, kad iki vaikščiojimo kūdikis išmoktu ropoti, tam kad susiformuotu taisyklinga eisena.

žymės: #Vaika

Panašus: