Atėjo laikas, kai reikia pradėti dirbti, juk užsisėdėti labai paprasta, paskui tik sunkiau bus išjudėti. Tačiau vaikelio laukimas, atėjimas ir buvimas kartu - su niekuo nepalyginami dalykai. Jau nekalbu apie nuostabius kasdienius potyrius, kai vaikas ima šypsotis, kai bando kalbėti, rodo emocijas...
Motinystės poveikis gyvenimui ir karjerai
Sakote, pati savęs neatpažįstate. Kokia tapote? Tai kardinaliai viską keičia: ir buitį, ir gyvenimo būdą, ir net charakterį. Vaikas išmoko pamiršti save, įgijau to, ko niekada neturėjau, - kantrybės. Iki tol buvau pratusi gyventi sau, būti pati sau šeimininkė, o dabar reikia derintis prie esamos situacijos. Taip, nėra lengva. Teko koreguoti darbo planus ir karjerą, teko bent jau kurį laiką pamiršti ekspromtą, bet vis tiek vaikas - vertingiausia ir svarbiausia, ką gali turėti žmogus.
Apie laisvą gyvenimo būdą iki gimstant dukteriai, tuo metu kaip tik įsitikinau, kad esu naminė: dažni išvažiavimai, išsiskyrimai emociškai labai daug kainavo. Todėl kai tik turėdavau kelias laisvas dienas, aišku, lėkdavau, skrisdavau namo, nors būdavo visiškai neracionalu ir neapsimokėdavo finansiškai... Bet kaip liūdna po gražiąją Vieną vaikščioti vienai... Aišku, toks jausmas irgi neišvengiamas... Bet ir vyras buvo atvažiavęs, ir mama, ir draugai - pamiršta tikrai nebuvau.
Vokietijoje, kur dirbau ir dar dirbsiu, - taip pat daug lietuvių, su jais puikiai sutariu. Operos solistas Almas Švilpa, kuris irgi atvažiuoja dainuoti „Onegine“, yra tarsi brolis, antroji šeima. Už trisdešimties kilometrų kitame teatre dirba Laimonas Pautienius. Mes visi ten - kaip kumštis. Bet šeimos, žinoma, labai trūkdavo.
Sunkumai ir išbandymai
Dukra gimė kiek per anksti. Neišnešiotų kūdikių inkubatorius, nerimas, laukimas... Ar jau ištrynėte iš atminties tą sunkų laiką? Blogo jausmo nelikę, nes viskas baigėsi sėkmingai. Tik gaila, kad Modestas svarbiausiu momentu nespėjo atvažiuoti. Bet tai, matyt, likimas. Aš visą gyvenimą sakiau, kad gimdymo metu šalia norėčiau matyti savo tėtį. Mūsų ryšys - labai stiprus, tarpusavio pasitikėjimas - didžiulis. Taip ir išėjo: abi mamos laukė koridoriuje, o tėtis buvo šalia viso gimdymo metu. Jis pirmas ir mažylę paėmė ant rankų.
Paskutinį kartą scenoje stovėjau dvi savaitės iki gimdymo - per Naujuosius metus Kongresų rūmuose, Vilniuje. Dabar galvoju, gal dėl to ir gimdymas buvo per ankstyvas, kad buvau labai užsiėmusi: dainavau daugiausia užsienyje, nemažai skraidžiau, buvo daug naujų pastatymų, streso, nervų... Ko gero, tie skraidymai nebuvo į naudą. Gamtos taip sudėliota, kad besilaukianti moteris turi būti rami, pozityviai nusiteikusi, laiminga. Tėtis ir dabar mane stabdo: „Dabar tavo darbas yra maitinti kūdikį. Ko nerimsti? Ko tu nori?“ O aš noriu... Tie devyni su puse naminio gyvenimo mėnesio nebuvo lengvi, prieš tai juk visas gyvenimas buvo kitoks.
Yra pavyzdžių, kai moterys augina vaikus dvejus, trejus metus namuose ir žydi. Gal net pavydžiu tokio stipraus moteriško ir motiniško prado. Bet mano natūra - kitokia ir manęs toks gyvenimas tiesiog netenkina. Nenorėčiau, kad vaikas matytų mamą, užsidariusią tarp keturių sienų ir nelaimingą. Galų gale nemanau, kad ir vyrui įdomi moteris, kuri susikoncentravusi tik į košeles, vystyklus ar Supermamų klubą. Man buitis apskritai neįdomi, nesu tipiška namų šeimininkė.
Poveikis karjerai ir balsui
O kūdikio laukimas, gimimas turi įtakos operos atlikėjos karjerai, balsui? Žinoma, be galo didelę įtaką. Pirmiausia todėl, kad šeimoje, apsisprendusioje turėti vaikų, vienas turi aukoti darbą ir karjerą. Paprastai tai daro moteris, nes būtent ji turi išnešioti ir pagimdyti vaiką, todėl jos veikla nori nenori stoja. Gerai, kai iš vyro irgi sulaukia pagalbos, bet pagrindinį darbą neišvengiamai turi atlikti mama. Vaikas keičia ir moters planus, ir fiziologiją. Dainininkei, operos solistei vaikelį išnešioti ir pagimdyti - dar sudėtingiau, nes dainavimas susijęs su fiziologija. Net maitinimas krūtimi turi įtakos balsui. Todėl kol organizmas visiškai neatsigavęs, nepatogumų, sunkumų ir neužtikrintumo tikrai yra. Matyt, turi praeiti laiko, kad raumenys grįžtų į buvusią padėtį. Žinau, kad reikia elementaraus trenažo ir trupučiuką psichologinio pasiruošimo. Turi tarsi iš naujo priprasti prie scenos.
Kaip jaučiausi vėl žengusi į sceną? Keistokai... Jautiesi taip, tarsi tai būtų ne tavo kūnas, ne tavo balso stygos ir išvis - ne tavo pojūčiai... Matyt, fiziologija, hormonai, sumažėjęs svoris - daug kas turi įtakos. Bet žinau, jog atgavus vokalinius sugebėjimus ir streso neliks. Juo labiau kad dainuojant „Onegine“ įsitempti, ačiū Dievui, nebus jokio pagrindo: visi - savi. Patys juokiamės: įdomu, koks bus rezultatas - juk dar nėra buvę taip, kad vienoje scenoje dainuotų visi tokie artimi draugai.
Grįžimas į sceną ir ateities planai
O kada Eseno operos teatras jūsų laukia grįžtančios? Ir kaip tvarkysitės dabar, kai turite dukrą? Kol kas važiuosiu tik pasirodyti keliuose spektakliuose. Tikrieji darbai prasidės tik nuo kito rudens. Dar yra laiko įsibėgėti. O dėl dukters viskas priklausys nuo situacijos: jeigu skrisiu tik dėl vieno spektaklio, nebus tikslo vaiko kelionėje varginti, bet jeigu savaitei ar dviem, tada jau važiuosime kartu. Kai kilo klausimas dėl tolesnių mūsų darbų ir gyvenimo būdo, kalbėjomės su vyru: sutarėme, jog ateityje reikės dalytis darbais, nes atskirai būti nenorime, ir vaikui būti atskirtam nuo vieno ar kito tėvelio nėra gerai. Taip ir įsivaizduoju: dirigentas Modestas Pitrėnas nutraukia darbus ir išeina tėvystės atostogų... Tėvystės atostogų eiti nereikia, geriau pasistengti suderinti darbus ir vaikelio priežiūrą. Tiesiog žinoti, kad tas laikas skiriamas vaikui auginti. Menininkų vaikai juk sėkmingai užauga ir teatro užkulisiuose... Aš pati ten augau. Ir rezultatas - ne pats blogiausias (juokiasi).
Bet dukrytei nelinkėčiau profesionalios muzikės kelio. Būsiu beprotiškai laiminga, jei matysiu, kad mano vaikas nori skaityti knygas ar piešti. O dainuoti... Aš vaikams apskritai uždrausčiau dainuoti: visada kreivokai žiūrėjau į „Dainų dainelę“, visokius vaikiškus dainų konkursus, chorus... Todėl jeigu dukra norės dainuoti, tikiuosi, kad tai nutiks, kai jau bus susiformavusi kaip asmenybė.
Pamenu, nuskridau pas vyrą į Šveicariją vienai parai - pasižiūrėti jo premjeros. „Vienintelio dalyko dabar norėčiau: nors vieną naktį išmiegoti bent aštuonias valandas“, - pamenu, pasakiau. Ir ką jūs manote? Kitą dieną lėktuvai neskrido, o mes romantiškai įstrigę Vienoje ir išsimiegojome, ir pailsėjome, ir pasilepinome vienas kito dėmesiu. Gerai pagalvojus, viskas yra taip, kaip visada svajojau. Tik dabar tarsi kokia ramybės, susimąstymo, susikaupimo būsena. Trūksta nebent trupinėlio vidinio džiaugsmo.
Paramos koncertas "Gera gimti"
Po š. m. lapkričio 8 d. įvykusios tarptautinės konferencijos „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“, kurioje pirmą kartą Lietuvos istorijoje nevyriausybininkai, medikai ir kitų sričių specialistai kartu pradėjo diskutuoti apie gimdymo priežiūros sistemos pokyčius, iniciatyva „Gimimas Lt“ kviečia ir visuomenę atsisukti į gražaus gimdymo bei gimimo idėją. Šiuo tikslu lapkričio 22 d. vakare Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje rengiamas koncertas „Gera gimti“, kuriame savo gražiausias dainas atliks trys išskirtinės moterys - operos solistė Ieva Prudnikovaitė bei džiazo dainininkės Laura Budreckytė ir Neda Malūnavičiūtė.
Koncertą organizuojantis Tėvystės centras savo gražiausių dainų atlikti pakvietė tris išskirtines moteris - operos solistę Ievą Prudnikovaitę bei džiazo dainininkes Laurą Budreckytę ir Nedą Malūnavičiūtę. Ieva Prudnikovaitė dainuos širdžiai artimiausius kūrinius. Ne paslaptis, kad tai jausmingi tango - A.Piazollos „Užmarštis“, „Paklydę paukščiai“, „Aš esu Marija“ , dramatiška meilės ir pavydo istorija „Mėnulio vaikas“ ir džiaziškai atliekama Karmen Habanera.
Solistėms akompanuos pianistas Feliksas Zakrevskis, akordeonistė Kristina Žebrauskaitė ir gitaristas Paulius Volkovas. Vakarą ves aktorė Kristina Savickytė.
Ievos Prudnikovaitės mintys apie neišnešiotus kūdikius
Moteris tikina, kad susilaukusi neišnešioto vaiko, ji suprato, kas yra stebuklas. „Tikiuosi, kad ši istorija įkvėps ir suteiks palaikymo, vilties ir tikėjimo kitiems tėvams, šiuo metu patiriantiems tą patį“, - tikisi ji.
„Matyt, epidermis dar buvo atviras, besiformuojantis, jai daktarų prisilietimai buvo skausmingi. Mes iki šiol jaukinamės jos odą“, - jautriai pasakoja dirigentas Modestas Pitrėnas. Žinia, kad dukra dviem mėnesiais gims per anksti, išmušė žemę iš po kojų ir apvertė poros gyvenimą.
Ievos Prudnikovaitės patirtis su pogimdyvine depresija
„Manęs neaplenkė pogimdyvinė depresija. Negalėjau žiūrėti nei į save, nei į savo vaiką, nei į vyrą. Blogiausia, kad nemokėjau priimti pagalbos. Man atrodė, jeigu nors vienai nakčiai paliksiu dukrą su kuo nors kitu, būsiu bloga mama. Tai - siaubingas jausmas“, - sakė I. Prudnikovaitė, įsitikinusi, kad mūsų visuomenė linkusi pogimdyvinę depresiją nurašyti jaunų mamyčių nuovargiui.
žymės:
Panašus:
- Ieva Prudnikovaitė: Neįtikėtina biografija ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Ieva Andrejevaitė: Įkvepianti Biografija, Kūrybos Paslaptys Ir Nežinomi Gyvenimo Akcentai
- Ieva Zasimauskaitė laukiasi: neįtikėtina svajonės išsipildymo istorija ir kūrybinio įkvėpimo proveržis
- Lidija Rasutis: Neįtikėtina Gyvenimo Kelionė, Meilės Paslaptys ir Didžiausi Iššūkiai
- Atraskite Meilės Suderinamumą Pagal Gimimo Datą: Numerologijos Paslaptys Atskleistos!