Prieš pradedant kalbėti šia tema, svarbu paminėti, kad benamių gyvūnų gaudymu, globa, karantinavimu ir eutanazija užsiima fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys sutartis su savivaldybių administracijos seniūnijomis. Gyvūnų globos ir apsaugos įstatymu numatyta, kad prievolė pasirūpinti savivaldybės teritorijoje sugautais ar gyventojų perduotais beglobiais gyvūnais tenka tų savivaldybių administracijoms.
Daugeliu atvejų savivaldybės yra sudariusios sutartis su gyvūnų globos organizacijomis, tačiau yra atvejų, kai savivaldybių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose laimi ne prieglaudos, o komunalines ar tvarkymo paslaugas teikiančios bendrovės, A. Stankutės įvardintos kaip „karantinavimo tarnybos“. Visgi, atskirose savivaldybėse situacija taip pat yra skirtinga.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus inspektorius Giedrius Blekaitis teigia, kad VMVT skatina visas iniciatyvas, kurios leistų sumažinti beglobių gyvūnų skaičių mūsų šalyje. G. Blekaitis aiškina, kad jos ir organizuoja beglobių gyvūnų laikinąją globą. Anot jo, tokių gyvūnų sterilizavimas (pvz. projektas „Pagauk, sterilizuok, paleisk“) ir privaloma visų augintinių registracija pagerintų situaciją.
Taip pat jis prideda, kad savivaldybių administracijos privalo dalyvauti įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas. Tokios programos kai kuriose savivaldybėse yra vykdomos periodiškai, kitos savivaldybės finansuoja arba dalinai finansuoja privačių veterinarijos gydytojų paslaugas.
Kaip pavyzdį galima pateikti ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“, kuri gaudo ir karantinuoja benamius gyvūnus Panevėžio mieste. Praėjusiais metais, jų internetiniame puslapyje esančiais duomenimis, čia sugauti 244 benamiai gyvūnai, iš kurių nugaišinti 107.
Vienas iš pavyzdžių - Vilniuje veikianti „Grinda“, tačiau ši įmonė turi ir gyvūnų globos vietos statusą. „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius patikina, kad Vilniaus gyvūnų globos namuose eutanazija taikoma tik išskirtiniais atvejais.
„Saugome kiekvieną gyvybę, ir šiuo metu eutanazija taikoma tik išimtinais atvejais: kai gyvūnas beviltiškai serga ar būna itin sunkiai sužeistas. Per paskutinius trejus metus Vilniaus gyvūnų globos namai užmigdė tik 16 beviltiškai sergančių gyvūnų. Pernai buvome priversti užmigdyti 3 onkologinėmis ligomis sirgusius šunis. Sprendimas dėl gyvūno eutanazijos niekada nebūna lengvas: dėl kiekvieno gyvūno užmigdymo visada konsultuojamės su keliais veterinarijos gydytojais ir visuomeninių gyvūnų globos organizacijų atstovais“, - aiškina jis.
Per pastaruosius trejus metus Vilniaus gyvūnų globos namuose nugaišinta 16 gyvūnų. E. Steponavičius teigia, kad Vilniaus gyvūnų globos namai jau nuo 2009 m. keičia visuomenės požiūrį į benamius gyvūnus. Tos lėšos, kurios anksčiau buvo skiriamos gyvūnų migdymui, yra skiriamos programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ vykdymui, kuri padeda kontoliuoti kačių populiaciją humaniškomis (sterilizacijos) priemonėmis. Per 2017 m. pagal šią programą Vilniuje buvo kastruota 590 benamių kačių, per 2018 metus - jau virš 600 benamių kačių.
„Grindos“ atstovas džiaugiasi, kad sąmoningumas nuolat auga ir vis daugiau žmonių į savo šeimas paima globotinį iš prieglaudų. Pernai net 740 Vilniaus gyvūnų globos namų augintinių surado naujus namus (iš jų 238 šunys ir 502 katės), šiemet padovanoti 455 globotiniai: 124 šunys ir 331 katė. Šiuo metu naujų globėjų Vilniaus gyvūnų globos namuose laukia daugiau nei 80 gyvūnų.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė mano, kad toks pokytis šalyje išties yra reikalingas. „Karantinavimo tarnybos, nė nekalbant apie savivaldybes, kurios samdo medžiotojus „spręsti“ beglobių gyvūnų problemos, iš tiesų yra Lietuvos gėda. Tai turi kuo greičiau keistis“, - teigia ji. B. Vaitiekūnaitės-Pliuskės minėtas pavyzdys - Utenos rajono savivaldybė - iš Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos perka beglobių gyvūnų laikinosios globos, grąžinimo savininkams, naujų savininkų paieškos, gydymo, ženklinimo, lavonų surinkimo ir utilizavimo paslaugas. O kas stabdo šiuo pavyzdžiu pasekti ir kitas savivaldybes?
Pasak Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos prezidentės Jolantos Guobaitės, gyvūnų globos namai kasmet priima apie tūkstantį beglobių, bešeimininkių ar pasimetusių gyvūnų. Per mėnesį naujus namus randa vidutiniškai 60 gyvūnų. Naujų namų globotiniai kartais laukia keletą metų, kiti tiesiog gyvena globos namuose prižiūrimi ir mylimi. „Mūsų tikslas - pasirūpinti tais, kuriems reikia pagalbos. Padedam beglobiams gyvūnams, dažnai tuo pačiu padėdami ir situacijoje pasimetusiems žmonėms. Mūsų pagalbos reikia, į mus kreipiasi Utenos rajono, visos Utenos apskrities ir net aplinkinių apskričių gyventojai. Visiems padėti negalim, tačiau stengiamės ir tuo gyvenam“, - sako J. Guobaitė.
Tuo metu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė mano, kad A. Stankutės pasiūlyta idėja šiai dienai yra nereali. Anot jos, norinčių priglausti gyvūnus skaičius tikrai neatitinka esamo poreikio, kad galėtume būti be tam tikrų tarnybų.
„Kiekviena savivaldybė, pagal LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, turi turėti sutartį su tam tikra įstaiga ar organizacija dėl benamių gyvūnų gaudymo. Labai retai nutinka, kad į konkursus dėl sutarčių eina nevyriausybinės organizacijos (NVO) prieglaudos, nes jos nuolatos perpildytos gyvūnais, kuriuos atiduoda patys žmonės“, - teigia B. Kymantaitė. Pašnekovė pastebi, kad dažnas lietuvis vis dar įsigyja gyvūnus pagal skelbimus internete, turguje ar iš kaimyno, kurio kalytė atsivedė jauniklių.
„Gatvėse vis dar apstu benamių gyvūnų ir, deja, bet šiai dienai be įstaigų, kurios dalyvauja konkursuose, situacijos negalime pakeisti. Ir ne visos tos įstaigos tikrai žiauriai elgiasi su gyvūnais. Didelė dalis jų noriai bendradarbiauja su NVO prieglaudomis ir, suėjus terminui, gyvūnus perduoda jiems“, - aiškina B. Kymantaitė. LGTAO vadovės teigimu, iškastruoti gyvūnus būtų labai naudinga, bet kažkodėl visuomet visi nori ir siūlo tai daryti už valstybės pinigus, visiškai pamirštant pačių gyvūnų savininkų neatsakingumą.
Ji pastebi, kad tikrai didelė dalis žmonių, laikančių gyvūnus, yra dirbantys ir gaunantys atlyginimus. Gyvūno kastracija nėra procedūra, kurią reikia atlikti kiekvieną mėnesį. Sutaupyti tokiai procedūrai kartą per gyvūno visą gyvenimą tikrai įmanoma.
„Reikia tik daugiau atsakomybės ir suvokimo, kiek kiekvienas gyvūno savininkas prisideda prie problemų atsiradimo. Jei mes visiems gyvūnų laikytojams spręsime visas problemas mokesčių mokėtojų pinigais, tai tikrai nebus kuo didžiuotis mūsų šaliai ir niekaip mes nesilygiuosime į pažangias šalis. Nėra pažangios šalies, kuri nemokamai viską padarė gyvūnų savininkams. Tos šalys nebijojo savo teisėje nustatyti pareigas augintinių laikytojams ir įgyvendinti įstatymus, kad savininkai prisiimtų visapusišką atsakomybę už gyvūną, įskaitant ir finansinę“, - teigia ji.
Šyptelėjusi, B. Kymantaitė prideda: galbūt idėja Lietuvai galėtų būti tai, kad didžioji visuomenės dalis nustotų kaltinti valstybę ar savivaldybes dėl problemų, kurias sukelia gyvūnų savininkai ir pagaliau atsigręžtų į juos pareikalauti atsakomybės - vietoje to, kad nuolatos kalbėtų ir siūlytų viską daryti kitų dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių sąskaita.
Idėją pasiūliusi A. Stankutė mano, kad šioms tarnyboms skiriamas lėšas būtų kur kas tikslingiau naudoti gyvūnų kastravimui ir sterilizavimui - tokiu humanišku būdu mažėtų beglobių gyvūnų skaičius. „Kas iš to, kad nužudome vieną gyvūną, kai gimsta 9? Laikui bėgant jų būtų mažiau, o dabar pinigai leidžiami netikslingai ir statistika, kiek atimame gyvybių - siaubinga, už tai mokame bei didžiuojamės. Būkime šalimi, kuri nenaikina gyvūnų, o suteikia jiems antrus namus. Visam pasauliui būkime pavyzdžiu. Tereikia tiek nedaug, ir Lietuva būtų šalimi, į kurią norėtų lygiuotis ir kitos“, - rašo idėjos autorė.
Neseniai „Plungė“ rašė apie politikų diskusijas dėl galimybės nuomoti patalpas Salantų gatvėje, kur norėtų įsikurti gyvūnų globos organizacija. Reikia pastebėti, kad ne visi politikai džiugiai sutiko tokią idėją. Beje, pasak Ž. Suprantama, kad straipsnį įkėlus į interneto platybes pasirodė ir komentarų. „Tos mergaitės, kurios ruošiasi atidaryt prieglaudėlę, atiduoda visą širdį… Linkiu stiprybės, nenuleisti rankų ir sutikti gerų žmonių, kurių yra daug ir tikrai JUS palaiko ir palaikys“, „Gyvūnų prieglaudos labai reikalingos. Plius savanoriavimas jaunimui nuo 16 metų yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas ir išmoko daugelio dalykų. Aišku, reikia prieglaudos, o ne žudymo mašinos po 14 dienų“, „Yra žmonių, kurie tikrai savanoriautų. Reikia prieglaudos.
Grįžkime prie patalpų Salantų gatvėje. Mieste, bet aplink nėra gyvenamųjų namų. Tiesa, kiek ten tilptų kačių ir šunų, pašnekovės atsakyti negalėjo, nes viduje pabuvoti neteko. Juk visos dirbame aukodamos savo laisvą laiką“, - kalbėjo moterys. Pasak jų, kad tik įtikintų politikus, jog mintis apie prieglaudą nėra avantiūra, jos pasiruošusios ir minėtųjų kaimynų atsiklausti, ir viešąją įstaigą įsteigti, ir į visus politikų klausimus atsakyti. „Visi mūsų dovanojami gyvūnai bus sterilizuoti ar kastruoti, gydysime tol, kol bus bent menkiausias šansas. Padėsime kaimo žmonėms, kuriems galbūt sunkiau reguliuoti gyvūnų dauginimąsi. Mūsų prieglaudoje gyvūnas gyvens tiek, kiek jam skirta“, - prieglaudos viziją piešė moterys.
L. Gricienė nesutiko šuns migdyti, moteris surado kitą, neatsisakiusį „padėti“. Važiavome nusiteikusios, kad jis mus visas suvalgys. Ten pat jį „nuginklavome“ (suleidome vaistų), o tada - į kliniką. Buvome įsitikinusios, kad šuo - agresyvus, tad niekam nepatikėjome jo pervežimo į Vilnių pas naują šeimininką. Skolintu autobusiuku trys moterys išriedėjome su Džiugučiu. Pakeliui suleidome dar vieną dozę raminamųjų. Įspėjome naują šeimininką dėl agresyvumo ir palikome Džiugą. Po dviejų dienų iš naujojo šeimininko gauname vaizdo įrašą, kaip Džiugas ramiai vaikšto su naujuoju šeimininku, o agresijos - nė lašo. O kiek gyvūnų savo šanso taip ir nesulaukė?
Vagystę pastebėjo Gyvūnų globos draugijos narys Justinas Stašys sekmadienį apie 18 valandą atvažiavęs į prieglaudą pašerti gyvūnų. Kaip teigia draugijos įkūrėja ir vadovė Rūta Liberienė, iki šiol dar niekas nebuvo pasikėsinęs į gyvūnams skirtos labdaringos organizacijos turtą. J. Stašys pasakoja, kad pinigus šiems ūkiui reikalingiems daiktams teko taupyti gana ilgai ir ieškoti, kur bus siūlomos pačios geriausios nuolaidos kokybiškoms, patikimoms prekėms. R. Liberienė sako, kad kartais, jeigu vienu metu suserga daugiau gyvūnų, vaistams pinigų pritrūksta, tuomet prašoma gyventojų pagalbos.
Kaip teigia J. Stašys, kiekvieną dieną iš prieglaudos paimamas bent vienas keturkojis, o kartais iš čia į naujus namus iškeliauja net penki šeši augintiniai. Tuo labiau kad savanoriai ypatingų saugos priemonių nesiima - iki šiol nemanė, kad ilgapirščius kas nors galėtų sudominti. Gyvūnų globos draugijos prieglaudos teritorija aptverta, tačiau vartai nebuvo rakinami. Savanoriai baiminasi, kaip reikės tvarkytis tokiame dideliame ūkyje, jeigu vagių nepavyks sučiupti ir daiktai nebus sugrąžinti.
U. Radus sužeistą laukinį gyvūną reikėtų kreiptis į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą adresu: Jurginų g. 6, Naujieji Muniškiai, Kauno raj. Dėl žiauraus elgesio su laukiniais gyvūnais ar jų kankinimo, partrenktų, užstrigusių ar gatvėje besiblaškančių laukinių gyvūnų, dėl neteisėto laukinių gyvūnų laikymo, naudojimo ar prekybos, bei jų laikymo sąlygų neatitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 arba el. Nr. Gyvūnų gaišenų surinkimo Kauno mieste darbo dienomis nuo 17.00 iki 8.00 val. ir savaitgaliais/švenčių dienomis 00.00 - 23.59 val. Nr.
Primename, kad gyvūnai augintiniai: katės, šunys, šeškai ir kiti gyvūnai augintiniai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Gyvūnų augintinių registro valdytoja - Žemės ūkio ministerija, tvarkytojos - valstybės įmonė Žemės ūkio informavimo ir kaimo verslo centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos Kauno mieste paslaugas. UAB „Nuaras” teikia bešeimininkių kačių kastravimo Kaune paslaugas.
žymės: #Globos
Panašus:
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Liberiškės gyvūnų globos namai: padėkime beglobiams gyvūnams!
- Knyga "Mano vaikas nieko nevalgo": kaip spręsti valgymo problemas?
- Ropinis Kopūstas Kūdikiui: Gardūs Receptai ir Neįtikėtina Nauda Sveikatai