Piešinių konkursas „Myliu savo augintinį“ baigėsi. Kiekvienas piešinys nepaprastai gražus. Išrinkti pačius gražiausius buvo sunki užduotis. Piešdami jau žinojot, kad konkuruosite savo amžiaus grupėje. Taigi, sveikiname trijų amžiaus grupių nugalėtojus (sąrašas apačioje). Vertinimo komisija - Silvija Grušnienė (Vilniaus kolegijos Mados dizaino katedros vedėja), Miglė Pilvelytė (VIKO MTF Projektų ir kompetencijų plėtros sk.). Matydama tiek daug įspūdingų darbų, vertinimo komisija nusprendė: reikia daugiau dovanų! Tada buvo atrinkta dar daugiau piešinių bei skirta prizų už kūrybiškiausią, rudeniškiausią, švelniausią, jausmingiausią ir kitus „-ausius“ piešinius.
Sveikinam kiekvieną! Sveikinam visus ir tikime, kad jūs niekada nepamiršite, kas yra spalio 4-oji. Iki spalio 11 d. mes susisieksime su kiekvienu laimėtoju elektroniniu paštu. Kaip atsiimti dovanėles?
Dovanas skyrė didžiausias Lietuvoje zoologijos prekių parduotuvių tinklas „Kika“, Vilniaus kolegija ir Lietuvos kinologų draugija. Kiekvienas konkurso dalyvis e. paštu gaus vardinį atminimo diplomą, tik prašome kantrybės, jeigu tai šiek tiek užtruktų.
Konkurso "Myliu savo augintinį" nugalėtojai:
- I gr. I vieta: Amelija Dainovska, 7 m., Sudervės M. Zdziechovskio pagr.
- II vieta: Ugnius Určinskas, 9 m., Palangos V.
- II gr.
- III gr. II vieta: Živilė Rabcevičiūtė, 13 m., Ukmergės r.
- III vieta: Livija Klimovičiūtė, 15 m., Elektrėnų sav.
Specialios nominacijos:
- Spalvingiausias piešinys - (Vilniaus kolegijos nominacija) Viktorija Klimova, 7 m.
- Emocingiausias piešinys - (Vilniaus kolegijos nominacija) Rugilė Andriuškevičiūtė, 10 m., Pasvalio raj.
- Rudeniškiausias piešinys - (Lietuvos kinologų draugijos nominacija) Matas Meištininkas, 8 m., Raseinių r.
- Jausmingiausias piešinys - (Lietuvos kinologų draugijos nominacija) - Eleonora Ginc, 15 m., Rudaminos F.
- Kruopščiausias piešinys - (Lietuvos kinologų draugijos nominacija) Kotryna Arlauskaitė, 9 m., Telšių r.
Aplinkos ministerija pristato originalų Gyvūnų gerovės metų logotipą, kuris vaizduoja iš Lietuvoje gyvenančių laukinių ir naminių gyvūnų sukomponuotą gyvybės medį. Jis lydės šiai progai skirtus renginius ir iniciatyvas, papuoš suvenyrus.
Logotipą gali naudoti visos įstaigos ir organizacijos savo veikloms ar renginiams, kurie siejasi su gyvūnų gerovės tema, pažymėti. Nors gerovės nusipelno visi gyvūnai be išimties, į logotipą visi netilptų. Gyvybės medis - tai mitinis motyvas, kuris bendras giminingoms indoeuropiečių tautoms, ir ne tik joms. Kol nebuvo gyvybės medžio, viešpatavo chaosas, o jam išaugus įsivyrauja tvarka. Per medį eina pasaulio ašis, sujungianti požemį ir dangų.
Primename, kad Gyvūnų gerovės metų minėjimo planas, kurį parengė Aplinkos ministerija, apima daugiau kaip 70 iniciatyvų, renginių ir veiklų gyvūnų gerovės apsaugai gerinti, visuomenės sąmoningumui didinti. Ministerija šiemet tobulins laukinių gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus ir kurs gyvūnų gerovei palankią aplinką užtikrindama bazines laisves ir sąlygas.
Konferencijas ir edukacijas numato ir pavaldžios Aplinkos ministerijai įstaigos: Lietuvos zoologijos sodas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Jame aptariama gyvūnų gerovės samprata ir matavimo būdai, pristatomas teisinis laukinių gyvūnų gerovės reguliavimas, dažniausios gyvūnų laikymo klaidos. Taip pat pristatytas Laukinių gyvūnų globos centro projektas, Lietuvos zoologijos sodas ir Lietuvos jūrų muziejus dalinasi savo patirtimi.
„Gyvenimas suteikia begalę progų pasirūpinti šalia esančiais". Sausio 16 dieną, prisikrovę pilnus maišus įvairiausių skanėstų, kaip pavėluoti Kalėdų Seneliai, vykome į gyvūnų globos namus „Nuaras“, įsikūrusius Kauno rajone, Užliedžių kaime. Pirmieji prieglaudoje mus pasitiko garsiu lojimu ten pastogę suradę (nuoširdžiai tikime, kad laikiną) dideli šunys. Prieglaudos darbuotojai maloniai mus priėmė, nuoširdžiai padėkojo už atvežtas dovanas, aprodė patalpas, papasakojo apie ten patenkančius gyvūnėlius, kantriai atsakinėjo į mūsų užduodamus klausimus.
Įėjus į patalpas, kuriose gyvena daugiau nei 130 mažų ir didelių, piktų ir žaisti norinčių šunų, tingiai gulinčių ir atsargiai į svečius žiūrinčių kačių, abejingų neliko. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi gyvūnai, kurie jaukiuose namuose gyveno drauge su juos mylinčia šeima, yra paprasčiausiai išmetami į gatvę ar atvežti ir paliktas likimo valioje.
Mokiniai įdėmiai klausėsi, patekusių į prieglaudą, gyvūnų istorijų. Noriai, tačiau nedrąsiai, kalbino ir glostė aptvaruose uždarytus šuniukus, kai kurie mokiniai net atrado savo svajonių šunį. Visą laiką, kol vaikščiojom po prieglaudą, iš paskos sekiojo, uodegą vizgino ir prašėsi paglostomas, klausą praradęs draugiškas šuo. Mokiniams labai pagailo senuko mišrūno Luko, kuris gyvena atskirai nuo kitų šunų, nes yra aklas. Apžiūrėję visus šunis, padėkojome darbuotojai už nuoširdų priėmimą, ir keliavome namo.
Liūdna pošventinė statistikaSu dideliu liūdesiu Jurgita pasakoja, kad kasmet po švenčių sulaukia gyvūnų antplūdžio - „Visi žinome, kokie mieli yra mažyčiai šuniukai ar kačiukai, tačiau paaugę jie dažnai tampa nereikalingi. Priežasčių, aišku, pasitaiko įvairių, tačiau vienos populiariausių - alergijos bei nesuderinami charakteriai. Būtų galima labai lengvai tai išsiaiškinti prieš pasiimant gyvūną.
Jei auginate mažus vaikus ar nesate turėję augintinių, būtinai prieš jį pasiimant pasikonsultuokite su gydytoju ir esant poreikiui atlikite reikiamus tyrimus. Taip ne tik apsaugosite sveikatą nuo galimos staigios reakcijos į alergeną. Kiekvienas gyvūnas turi jam būdingą charakterį. Tad renkantis gyvūną būtinai pasitarkite su prieglaudos darbuotoju.
Pavyzdžiui, jei ketinate augintį šuniuką bute, nesirinkite didelio ir labai aktyvaus šuns. Jis nenustygs vietoje ir jums gali būti sunku „įdarbinti“ jo energiją. O ieškant sargaus šuns, pavyzdžiui, sodybai, tokie aktyvūs būtų puikus pasirinkimas - dižuruodami po teritoriją jie jaustųsi labai laimingi! Tad rinkitės ne tik pagal kailiuko spalvą, bet ir pagal gyvūno būdą ir charakterį.“
Istorijos, kurios dar tik laukia laimingos pabaigosJurgita pasakoja, kad visiems į prieglaudą pakliuvusiems gyvūnams stengiasi surasti šeimininkus. Žinoma lengviau sekasi mažiems, jauniems gyvūnams, o vyresni kartais prieglaudoje praleidžia net kelerius metus. Gudrutis yra nuostabaus kailiuko ir pūkuotos uodegėlės, lapę primenantis šuniukas. Nors yra labai protingas, ramus, klusnus, kol kas namų neturi. Jam jau penkeri ir priaglaudoje jis jau antrą kartą.
Nutiko taip, kad pirmą kartą Gudrutį iš prieglaudos paėmė labai mylintis šeimininkas, kuris susirgo itin sunkia liga. Vyras nusilpo ir nebegalėdamas pasirūpinti šuneliu jį gražino mums. Šeimininkas labai išgyvena, kad Gudrutis neranda naujų namų. Išgyvename ir kaip galėdami jų ieškome mes. Panaši ir Džerio istorija. Sykį jis jau buvo „Nuaro“ globoje, tačiau pas šeimininkus ilgai neužsibuvo. Po beveik pusės metų šeimininkai Džerį grąžino paaiškinę, kad nesusitvarko su jo jaunu ir energingu temperamentu.
Tačiau prieglaudos darbuotojai negaišta laiko smerkdami ar teisdami buvusius šeimininkus, jie verčiau imasi darbo. Džeris buvo iškastruotas, suvakcinuotas, suženklintas, nufotografuotas ir su nekantrumu laukia naujų, mylinčių šeimininkų. Jurgita sako, kad jei gyvūnas papuolė į prieglaudą, jam jau pasisekė - „Mes rūpinamės gyvūnų sveikata. Pas mus papuolę sužaloti gyvūnai yra tiriami, operuojami, gydomi.
Šios procedūros brangios, dažnai tam stokojame pinigų, liekame skolingi veterinarijos gydytojams už paslaugas ar vaistus. Tačiau gerų žmonių aukų dėka pavyksta gelbėti tas mažas gyvybes. Jis buvo išmestas iš važiuojančio automobilio. Dėl tokio žiauraus poelgio jam išniro galinė koja, lūžo keli šonkauliai, buvo stipriai sumušta krūtinė. Šuo atvykęs cypė nuo menkiausio prisilietimo, stipriai kentėjo.
Tačiau net agonijoje nebandė niekam įkąsti. Laižė visų rankas ir tyliai meldė pagalbos. Jam buvo atlikta sudėtinga operacija, po kurios jis jautėsi geriau, buvo pradėjęs vaikščioti. Tačiau praėjus kelioms savaitėms darbuotojai pastebėjo, kad jo eisena pasikeitė. Veterinarijos gydytojai atlikę rentgeno nuotraukas nustatė, kad varžtas, kuriuo yra pritvirtintas šlaunikaulis gūžduobėje, sulinkęs.
Rudžiui teko iškęsti dar vieną operaciją. Veterinarai sako, kad belieka tikėtis, jog audiniai atlaikys ir šlaunikaulis dar kartą neišnirs. O mes ir tikimės geriausio. Šuo tikrai ypatingai kantraus ir gero būdo, norime jį išgelbėti. Kita istorija palietė sniego baltumo katytę. Šilutės rajone viena šeima rado ją stipriai sužalotą, visą kruviną ir nedelsdami atgabeno ją į mūsų padalinį Klaipėdoje.
Reikėjo tikrai daug pastangų, kad sugrąžintume katytei gyvenimą. Jai amputuota ausytė ir uodegytė, atstatyta sužalota akytė. Ji didvyriškai atkentėjo visas operacijas. Ir kaip nesistengti, kai pats gyvūnėlis iš paskutiniųjų šitaip kabinasi į gyvenimą? Ji jau sveika ir Kalėdas pasitiks naujuose namuose - visai nesenai iškeliavo į Vilnių. Džiaugiamės, kad ji rado mylinčius namus.“
Nepaisant liūdno likimo, gyvūnai mielai bendrauja su į prieglaudą atvykstančiais savanoriais. Jurgita atvirauja, kad jų pagalbos dabar labai trūksta. Prieglaudos darbuotojai kaip įmanydami rūpinasi gyvūnais, juos šeria, prižiūri, veda į lauką, tačiau gyvūnų daug ir darbuotojams reikalinga pagalba - „Šiuo metu labai reikalingi žmonės, galintys pavedžioti šuniukus.
Žinoma, laukiame gyvūnus mylinčių savanorių, nes jiems labai reikalingas ryšys su žmogumi. Tuomet jie lengviau integruojasi ir šeimininkų namuose. Tad paskyrus savanorystei porą valandų per savaitę, jos gyvūnams tampa neįkainojama dovana!“ Jurgita pasakoja, kad savanorystė gali tapti gyvenimą keičiančia patirtimi - „Į prieglaudą savanoriauti atvyksta ir moksleiviai, kurie svajoja ateityje tapti veterinarijos gydytojais.
Tai jiems tampa puiki proga įsitikinti, ar pasirinko teisingą kryptį. Būna, kad po kelių savaičių, ar net kelių dienų vaikas sako, kad tai tikrai ne jam. O būna ir atvirkščiai - ateina savanoriauti iš meilės gyvūnams ir nusprendžia su tuo sieti ateitį. Taip pat savanorystė gali būti pagalba tėvams. Jei vaikas labai nori gyvūno, tegu ateina pabandyt, ar yra pasiruošęs įsipareigoti rūpintis augintiniu.
Norintys paremti prieglaudą finansiškai gali tai padaryti pervesdami pasirinktą sumą į sąskaitą SEB banke LT94 7044 0600 0806 9194 (VŠĮ Nuaro Fondas, Į.k. 304151159) arba pasinaudodami Paypal. Artėjant šventėms skatiname atsakingai įvertinti savo galimybes priglausti gyvūną.
Socializacija yra labai svarbi ir daro didelę įtaką šuns gyvenimui ir turbūt nėra šuns augintojo, kuris nebūtų apie tai girdėjęs. Ką iš tiesų reiškia socializacija? Kokią įtaką ji daro šuniuko gyvenimui? Kada socializacija turėtų prasidėti? Kokie pratimai padeda šuniuką socializuoti, o kokie tik trukdo? Ko vengti? Kur ir kada turėtų prasidėti socializacija ir kiek laiko ji turėtų trukti? Šuniuko socializacija: nuo ko pradėti ir kodėl tai svarbu?
Lietuvos kinologų draugija gegužės pradžioje vėl organizuos gražiausių Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - šunų čempionų čempionatą. Gegužės 7 d.
žymės: #Globos
Panašus:
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Liberiškės gyvūnų globos namai: padėkime beglobiams gyvūnams!
- Šokiruojančios Kraujosruvos Ant Kūdikių Vokų: Sužinokite Priežastis, Simptomus Ir Efektyviausius Gydymo Būdų!
- Atraskite Vaikų Sukurtų Pasakų Stebuklingą Pasaulį Internetu – Kūrybiškumo Įkvėpimas Visai Šeimai!