Tyrimai rodo, kad Lietuvos senjorai - kone vienišiausi Europos Sąjungos gyventojai: vienatvės jausmą išgyvena kas dešimtas vyresnio amžiaus lietuvis. Šiai problemai spręsti Vilnius pasitelkia originalią pagalbą - prieglaudos gyvūnus.
Daugelis esame girdėję apie gyvūnų terapijos naudą žmonėms. Pasaulyje praktikuojamos įvairios gyvūnų terapijos rūšys: delfinų terapija, hipoterapija, felinoterapija ir netgi terapija, pasitelkiant egzotinius gyvūnus. Gyvūnų terapija taikoma siekiant padėti gydyti fizines ir psichologines ligas. Gyvūnas namuose gali reikšmingai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir emocinę gerovę.
Gyvūnų Terapijos Privalumai Senjorams
Dažniausiai senjorų sveikata prastėja dėl bendravimo stokos: kyla vienišumo, nereikalingumo ir kiti nemalonūs jausmai; fizinės sveikatos sutrikimų, kurie gali mažinti savarankiškumą; fizinių ir psichinių ligų ir (ar) skausmų, kurie gali paveikti nuotaiką bei energiją. Pirmiausia augintiniai suteikia žmogui draugiją, taip mažindami jo vienatvės pojūtį. Augintinio priežiūra skatina kasdienius ritualus, kurie suteikia reikalingumo jausmą ir prasmę.
Pastebima, kad bendraujant su gyvūnais gali sumažėti žmogaus streso hormonų lygis ir pagerėti širdies veikla, o tiriant konkrečiai šunų įtaką žmonių emocinei savijautai, nustatyta, kad pastarieji turi ypatingą gebėjimą rodyti besąlygišką ir neteisiantį dėmesį, pagarbą savo šeimininkams, taip suteikdami ypatingą emocinę paramą. Bendraujant su kitais tokio pat gyvūnėlio turėtojais stiprėja bendrumo, priklausomumo kuriai nors grupei jausmas.
Kai pagalvojame apie senelių namus, iš karto galvojame apie medicininę priežiūrą ir pagalbą kasdienėje veikloje. Tačiau dažnai pamirštamas kitas aspektas - didžiulė socialinė ir emocinė nauda, kurią šios bendruomenės teikia savo gyventojams.
Socialinė ir Emocinė Nauda
- Gyventojai gyvena tarp bendraamžių, kurie dalijasi panašia gyvenimo patirtimi, prisiminimais ir kartais net pomėgiais. Tokia aplinka skatina tvirtus ryšius, todėl galima užmegzti gilius ryšius, kuriuos užmegzti kitoje aplinkoje gali būti sudėtinga.
- Senjorų globos namai supranta aktyvaus socialinio gyvenimo svarbą. Todėl jie dažnai turi gausų renginių kalendorių. Visada vyksta įvairūs renginiai - nuo knygų klubų, šokių pamokų ir meno dirbtuvių iki kino vakarų ir teminių vakarienių.
- Plačiajame pasaulyje senjorai dažnai susiduria su izoliacijos jausmu, ypač jei gyvena vieni arba yra atskirti nuo šeimos. Tuo tarpu senelių namuose galima rasti šurmuliuojančią aplinką, kurioje visada yra su kuo pasikalbėti ar dalyvauti kokioje nors veikloje.
- Nors naujų draugysčių užmezgimas yra neabejotina nauda, globos namai taip pat siūlo gyventojams galimybę užmegzti santykius su darbuotojais. Šie atsidavę specialistai dažnai tampa išplėstine šeima, siūlančia ne tik priežiūrą, bet ir draugystę.
- Dėl profesionalios senelių bendruomenės teikiamos priežiūros šeimos narių apsilankymai tampa laisvesni ir skirti kokybiškam laiko praleidimui.
Senjorų namuose daug dėmesio skiriama ne tik fizinei sveikatai, bet ir visapusiškai gerovei. Daugelis jų siūlo tokias terapijas kaip muzikos terapija, gyvūnų terapija ir meditacijos užsiėmimai, kurie skirti gyventojų emocinei ir psichinei gerovei.
Kaniterapija ir Dogoterapija
Nagrinėjant šunų terapijos klausimą, išskiriamos dvi sąvokos: dogoterapija ir kaniterapija, kurios apibrėžiamos skirtingai. Anot Kauno kaniterapinės pagalbos centro prezidentės I. Šikšniuvienės, dogoterapija - tai vaikų, senyvo amžiaus žmonių susitikimai su šunimis, skatinantys teigiamus jausmus, emocijas. Kaniterapija - tai profesionalus, moksliškai pagrįstas reabilitacijos būdas sergantiems asmenims, kuriame dalyvauja specialiai apmokyti, testus išlaikę šunys.
Šunų terapijos pritaikymo galimybės didžiulės. Kaniterapija padeda sergantiems autizmu, depresija, disleksija, Alzheimerio liga, įvairius psichologinius sukrėtimus išgyvenusiems asmenims.
Gyvūnų Terapijos Programos Lietuvoje
G.Rudienė sako, kad šiemet Vilniaus miesto savivaldybės inicijuota programa naudinga tiek draugijos ieškantiems vyresnio amžiaus gyventojams, tiek šeimininkų neturintiems gyvūnams. 65 metų ir vyresni senjorai kviečiami atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ administruojamus gyvūnų globos namus, išsirinkti norimą augintinį ir sudaryti laikinosios gyvūno globos sutartį. Augintinio išlaikymu - pašaru, kraiku, taip pat gyvūno būkle bei veterinarine priežiūra ir toliau rūpinasi gyvūnų globos namai, o senjorui tereikia jį vedžioti, girdyti, dalintis dėmesiu ir meile.
Programos idėja gimė išgirdus senjorų nuogąstavimus apie nedideles pensijas, neleidžiančias jiems tinkamai pasirūpinti gyvūnais, įsigyti reikiamų priežiūros reikmenų. Anot pašnekovės, susidomėjimas programa - didelis. „Vos paskelbus apie programos pradžią, dar kovo mėnesį, sulaukėme daugiau nei šimto skambučių. Susipažinti su gyvūnais buvo atvykę dešimtys senjorų, iš jų penkiolika jau išsirinko globotinius ir juos prižiūri savo namuose, - sako Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė. - Kviečiame visus senjorus ateiti, susipažinti, pasižiūrėti, koks gyvūnas jiems tinka, patinka ir mes padėsime išsirinkti. Jeigu šiandien nėra tokio gyvūno, kuris kristų į akį, nebijokite - bus rytoj ar poryt.
„Keturkojo atsiradimas senjorų namuose visiškai keičia emocinį vienatvės foną, nusistovėjusią dienos rutiną, didina socialinį aktyvumą, mažina stresą ir nerimą, - programa džiaugiasi Vilniaus gyvūnų globos namų direktorė Agnė Žėbienė.
Kaniterapijos Pavyzdžiai Lietuvoje
Negalime pasigirti įspūdinga šios srities praktika kaip kitos šalys, tačiau užuomazgų yra. 2012 m. Panevėžio pataisos namuose suorganizuotas kelių terapinių šunų apsilankymas sektoriuje, kuriame gyvena moterys su mažais vaikais. 2016 m. įvyko Kaniterapijos asociacijos narių suorganizuotas terapinių šunų vizitas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose. Tačiau kaniterapija, kaip reabilitacijos priemonė, Lietuvoje nėra reglamentuota, priskiriama alternatyviems gydymo metodams.
Kaniterapijos Klubas Kaune
Kaune Kaniterapijos klubas susikūrė 2018 metais. Esame bendraminčių klubas, kurio visi nariai turi ilgametę patirtį kaniterapijoje. Mūsų augintiniai tokie skirtingi, bet visi suteikia mūsų gyvenimui pilnatvės ir praskaidrina mūsų kasdienybę. Mūsų klubo nariai su augintiniais aktyviai dalyvavo ir pirmuose moksliniuose tyrimuose, kuriuos atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Lietuvos sporto universiteto studentai. Nuolatos dalyvaujame susitikimuose-užsiėmimuose Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje, vaikų dienos centre „Pastogė“, pirmieji Kaune startavome su projektu „Skaitymas su šunimi”, kurio užsiėmimai vyksta Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje.
Visi klubo narių šunys yra testuoti pagal Slovakijos testavimo programą. Esame savanoriai, norintys ir galintys padėti kitiems. Mūsų misija - koordinuoti klubo narių veiklą kaniterapijos srityje padedant jiems tobulėti dalinantis tarpusavio patirtimi bei dalyvaujant įvairiuose sutikimuose, mokymuose, konferencijose. Taip pat atstovauti klubo narius ir jų interesus užsiimant kaniterapinės veiklos švietimu visuomenei, pritaikant ją sveikatinimo, neformalaus ugdymo, priklausomybių prevencijos, bei kitose srityse.Tarp mūsų tikslų patenka ir žmonių savanorystės, iniciatyvų, visuomeniškumo skatinimas. Siekiame įtraukti į mūsų veiklą įvairaus amžiaus žmones, tuo pačiu įtraukiant juos ir į socialinę, edukacinę, mokslinę veiklą.
Gyvūnų Terapija Respublikinėje Šiaulių Ligoninėje
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos fojė penktadienio rytmetį - didelis sujudimas. Naujojo Gyvūnų terapijos pacientams ir darbuotojams projekto sumanytoja Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vadovė gydytoja vaikų chirurgė Evelina Klepšytė-Janauskienė džiaugiasi pirmojo gyvūnų terapijos užsiėmimo sėkme. Klinikos Vaikų ligų skyriaus bei Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro sveikstantys pacientai, galintys išeiti iš palatos, su džiaugsmu ėmė šuniukus ant rankų, glostė ir glaudė, mylavo ir kalbino.
Pasak naujojo projekto sumanytojos, gydytojos E. Klepšytės-Janauskienės, šunelių glostymas, nešiojimas skatina laimės hormonų išsiskyrimą, ypač sergantiems žmonėms, dėl ligos ar traumos patiriantiems stresą, liūdesį. Moters ir vaiko klinikos gyvūnų terapijos pacientams ir darbuotojams projekto pradininkai Maltos bišonų veislės šuniukai jau turi terapinės patirties. Jie jau lankėsi Senelių globos namuose, Jaunųjų gamtininkų stotyje, kur bendravo su įvairaus amžiaus žmonėmis.
Gyvūnų Terapijos Nauda Įkalinimo Įstaigose
Dažnas reiškinys, kai asmuo, atlikęs bausmę, pakartotinai prasikalsta ir grįžta atgal į įkalinimo įstaigą. Daugelis valstybių nėra sukūrusios tinkamos iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų integravimo į visuomenę sistemos. Įkalinimo įstaigos tikslas nėra tik apriboti asmens laisvę, norint jį nubausti. Be šito turi būti siekiama ir grąžinti į visuomenę visavertį pilietį. Taip pat labai svarbu išlaikyti kalinčių asmenų socialinius gebėjimus, tikėjimą ir viltį, jog gyvenimas gali būti kitoks.
Tokiose šalyse kaip Amerika, Italija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Ukraina, Australija, Gruzija taikomos įvairios šunų terapijos programos kaip reabilitacijos ir resocializacijos priemonė kalintiems asmenims. Teisę globoti augintinį gavę kaliniai yra atsakingi už kasdieninę jo priežiūrą, maitinimą, auklėjimą, paklusnumo mokymą. Atlikti tyrimai, parodė, jog kaliniai, kuriems leidžiama auginti gyvūnus, yra mažiau linkę į pakartotines nusikalstamas veikas ir smurtinius išpuolius.
Geriausiai šunų terapijos naudą įkalintiems asmenims atskleidžia ne statistika ir ne skaičiai, o švytinčios nuteistųjų akys, kalbant apie savo naujuosius augintinius. Žvilgtelkite - nuostabu pamatyti, kaip net didžiausiais nusikaltėliais laikomi žmonės keičiasi gyvūnų dėka.
Gyvūnai Gali Mus „Pagydyti“
Yra sakančių, kad gyvūnai gali mus „pagydyti“. Kaniterapija - alternatyvus ir (ar) pagalbinis gydymo, reabilitacijos būdas, kai norint sumažinti žmogaus patiriamą įtampą, palengvinti reabilitacijos procesą gydymo įstaigoje, padėti sutelkti dėmesį mokantis, užmezgant socialinius ryšius naudojamas specialiai paruoštas šuo. Ši terapija pasaulyje gana paplitusi. Lietuvoje ji dar tik žengia pirmuosius žingsnius.
Terapijos Tikslais Gyvūnai Pasitarnauja Siekiant Tam Tikrų Konkrečių Tikslų
- Fiziologinių funkcijų normalizavimas. Ištirta, kad bendraujant su gyvūnais sumažėja streso lygis, normalizuojasi širdies ritmas ir net kraujospūdis.
- Kompetencijos stiprinimas. Ne paslaptis, kad besirūpindamas silpnesniu gyvūnu, žmogus pasijaučia esantis stiprus, geras, atsakingas.
- Savirealizacija. Tai labai svarbus žmogaus poreikis ir siekis realizuoti savo vidinį potencialą, būti reikalingu kitiems.
- Bendravimo poreikis. Tai labai svarbu vienišiems ar turintiems bendravimo problemų žmonėms, kurie su gyvūnu gali lengviau užmegzti kontaktą nei su artimaisiais.
- Psichoterapinė priemonė. Bendravimas su gyvūnais gali palengvinti ir žmogaus tarpasmeninius santykius bei padeda keistis jo asmenybei.
Gyvūnai daro poveikį kiekvienam, pradedant jų stebėjimu, tiek buvimu su jais, ir baigiant laikymu namuose.
Lamų Terapija Senelių Globos Namuose
Du lamų augintojai - Niki ir Jeffas Kuklenskiai - reguliariai lankosi reabilitacijos klinikose, senelių globos namuose ir mokyklose. Kartu, žinoma, jie atsiveda ir savo keturkojus augintinius. Niki ir Jeffas teigia, kad šie draugiški gauruoti žinduoliai išties neįtikėtinai veikia negaluojančius pacientus. Štai pensininkė Holly Barton, kuri šiuo metu gyvena Belingemo senelių namuose, tikina, kad dėl lamų dydžio gyvūną nesunku apkabinti, pabučiuoti ir netgi sulaukti bučinio atgal - esą tai suteikia vidinę ramybę.
žymės: #Globos
Panašus:
- Unikalios vaikiškos apyrankės su gyvūnų motyvais – stilinga dovana vaikams!
- Atrask savo gimimo metų gyvūną kinų zodiake ir ką jis atskleidžia apie tavo likimą!
- Gyvūnų Prieglaudos Lietuvoje: Kaip Įveikti Iššūkius ir Suteikti Pagalbą
- Gyvūnų globos paslaptys: kaip išsirinkti, priglausti ir mylėti beglobį augintinį
- Šarūnas Marčiulionis: Sužinokite Jo Gimimo Metus Ir Neįtikėtiną Krepšininko Karjerą!
- „Liūtas karalius“ lietuviškai: ar verta versti šią kino klasikos perlą?