Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis.
Persileidimo klasifikacija pagal nėštumo laikotarpį
Pagal tai, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus:
- Ankstyvas persileidimas: Persileidimas, įvykęs iki 12 nėštumo savaitės. Būtent tokiu metu persileidimas įvyksta dažniausiai.
- Vėlyvas persileidimas: Persileidimas, įvykęs tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės. Jis sudaro maždaug 25 proc. visų persileidimo atvejų.
Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu.
Kodėl įvyksta persileidimas?
Persileidimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kartais net tiksliai ir nenustatomų. Persileidimo priežasčių neretai nepavyksta tiksliai nustatyti, tačiau dažniausiai persileidimą sukelia:
- Vaisiaus genetinės medžiagos sutrikimai. Pusės visų savaiminių persileidimų priežastis yra sutrikusi paties apvaisinto kiaušinėlio raida. Tuomet persileidimas yra moters organizmo reakcija į nenormalų vaisiaus vystymąsi.
- Labai rimti, su gyvybe nesuderinami apsigimimai, anomalijos.
- Motinos gimdos ir/arba gimdos kaklelio ligos, deformacijos. Taip pat dėl netaisyklingos gimdos padėties, įvairių sąaugų po uždegimų ar operacijų gimda gali netinkamai augti.
- Sutrikusi hormonų pusiausvyra ar infekcinės ligos, tokios kaip gripas, tymai, raudonukė.
Labai dažnai šio proceso neįmanoma sustabdyti, tačiau kai kuriais atvejais visgi galima apsaugoti moterį nuo persileidimo.
Persileidimo ir gresiančio persileidimo požymiai
Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas.
Gresiantis persileidimas
Gresiančiam persileidimui būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Daugelį gresiančių persileidimų galima išgelbėti. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Tokiais atvejais gydytojai pataria gulėti lovoje, neretai moteris yra hospitalizuojama. Jai atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vystosi vaisius. Taip pat atliekami hormoniniai tyrimai, norint nustatyti, ar hormonų koncentracija yra pakankama nėštumui išsaugoti. Vis dėlto, jeigu skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka.
Persileidimo simptomai:
- Tepimas, išskyros su krauju. Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros.
- Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos.
- Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni (kita vertus, mėnesių skausmai ir skausmo pajautimas plačiąja prasme yra labai individualu).
- Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas.
- Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.
- Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas.
- Nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.
Prasidedantis persileidimas
Jei moteris numoja ranka į pirmuosius persileidimo simptomus arba gydymas įtarus gresiantį persileidimą yra neefektyvus, tuomet išsaugoti vaisių tampa nebeįmanoma. Moteriai įvyksta persileidimas, o jo simptomai yra stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas. Gimda kietėja, nors jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs.
Nėštumas nutrūksta tuomet, jei atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo. Nėštumo išsaugoti neįmanoma progresuojančio persileidimo metu. Pastarajam būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į jau atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai nuolat stiprėja, moteris gausiai kraujuoja. Gimda būna standi, o gimdos kaklelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai.
Dalinis ir visiškas persileidimas
- Dalinis persileidimas - jo metu vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Vėliau specialistai privalo iki galo išvalyti likusią placentos dalį. Tuomet gimda negali pakankamai gerai susitraukti, dėl to moteris kraujuoja gausiai, su krešuliais ir pasilikusių audinių gabalėliais.
- Visiškas persileidimas - tai toks procesas, kurio metu vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros nereikalingos. Tiesa, toks persileidimas yra gana retas reiškinys. Jis dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Visiško persileidimo požymiai - sukietėjusi, sumažėjusi ir susitraukusi gimda. Gimdos kaklelis uždaras ar atviras. Moteris gausiai nekraujuoja, būna tik nedaug kraujingų išskyrų.
Ankstyvas ir vėlyvas persileidimas
- Ankstyvas persileidimas yra tuomet, kai jis įvyksta iki 12 nėštumo savaitės. Įprastai moteris tuomet jaučia skausmus ir pilvo spazmus centrinėje pilvo dalyje. Kartais pasireiškia aštrus skausmas pilvo apačioje, kuris gali trukti net keliasdešimt valandų. Skausmus gali, bet nebūtinai lydi kraujavimas. Neretai gali pasireikšti nežymūs „tepimai“, kurie tęsiasi net kelias dienas. Apie prasidėjusį persileidimą gali perspėti atsiradę kraujo krešuliai.
- Vėlyvas persileidimas įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaičių. Skirtingai nuo ankstyvo persileidimo, kurio priežastis įprastai yra vaisiaus vystymasis, vėlesnis persileidimas įvyksta dėl sutrikimų moters organizme - per mažos hormonų gamybos, neteisingo vaisiaus prisitvirtinimo. Vėlesnio persileidimo požymiai - kelias dienas pasirodančios rožinės ar rudos išskyros, turinčios specifinį kvapą. Nors tai nebūtinai reiškia, kad nelaimė yra neišvengiama, tačiau būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Ką daryti įtariant persileidimą?
Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, net jei neprasideda stipresni skausmai, o tik pasirodo mažos kraujo dėmės ar „tepimai“, reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą. Ne visi persileidimai turi tokią pačią eigą ir simptomus, todėl specialisto apžiūra yra būtina.
Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.
Pastojimas po persileidimo
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo.
Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.
Rizikos veiksniai
Įvairūs veiksniai padidina persileidimo riziką, įskaitant:
- Amžius: Būdami 35 metų, turite apie 20 procentų riziką. 40 proc. persileidimai.
- kaklelio problemos.
- nelegalios narkotinės medžiagos.
- didesnę persileidimo riziką nei nerūkančios. narkotikų vartojimas taip pat padidina persileidimo riziką.
- Svoris.
Kaip sumažinti persileidimo riziką?
- Kasdien vartokite multivitaminus.
- Apribokite kofeino suvartojimą.
- rūkymas, alkoholio vartojimas ir neteisėtų narkotikų vartojimas.
Ką gydytojas daro diagnozuodamas persileidimą?
Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę, ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę. Ultragarso tyrimas parodys, ar yra širdies plakimą ir nustatys, ar embrionas vystosi taip, kaip turėtų. Taip pat gali palyginti dabartinius matavimus su ankstesniais matavimais. Jei yra didelis skirtumas, tai gali reikšti problemą.
Kokie galimi persileidimo gydymo būdai?
- Natūralus: dalis moterų apsisprendžia laukti, kol persileidimas įvyks savaime, ir embrionas pasišalins su krauju. Įprastai persileidimas gali trukti iki savaitės.
- Vaistais: kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites.
- Operacija (abrazija): kai kuriais atvejais moterims reikia atlikti gimdos kaklelio plėtimo ir nėštumo audinių išvalymo kiurete operaciją. Ji atliekama per makštį, naudojant bendrąją nejautrą, todėl nelieka randų. Iš esmės tai tokia pati procedūra, kaip kad abortas.
Kokia natūrali savijauta po persileidimo, abrazijos?
Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Moteris gali pastebėti, kad su krauju pasišalina krešuliai, audiniai ar embrionas. Tai gali šokiruoti ir trikdyti. Poilsis šiuo laikotarpiu gali sudaryti sąlygas liūdesiui ar savigraužai, todėl naudinga užsiimti įprasta veikla, dirbti, palaikyti fizinį aktyvumą.
Emociškai moterys skirtingai reaguoja į persileidimą. Vienoms tai mažareikšmis nutikimas, kitoms - tarsi žemė slysta iš po kojų. Labai svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą. Daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos.
Vienos moterys po persileidimo nori pastoti kuo greičiau, kitos bijo. Nėra teisingo laiko, kiek reikia laukti ir/ar gedėti.
Po abrazijos paprastai užtrunka 1-2 dienas, iki moteris gali grįžti į įprastą gyvenimą. Pirmąją parą gali jaustis skausmingi gimdos spazmai. Lengvesni spazmai ir kraujingos išskyros gali tęstis apie dvi savaites. Moterys skundžiasi, kad po abrazijos jaučiasi lyg sirgtų šlapimo pūslės uždegimu, be to - pučia pilvą.
Daugeliu atveju viskas į vėžes sugrįžta iki naujo mėnesinių ciklo. Tačiau kartais jis gali vėluoti, prasidėti anksčiau arba skirtis kraujo kiekis.
Kada vėl galima bandyti pastoti po persileidimo?
Po patirto persileidimo organizmas būna nusilpęs, ypač tai aktualu, jei vėl planuojamas nėštumas. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau.
Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą.
Statistika
Apie 10-20 procentų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Skaičiuojama, kad 10-25 proc. nėštumų baigiasi persileidimais, iš jų apie 80 proc. įvyksta pirmajame trimestre. Jei moteris persileidžia kartą, nuo to nepadidėja tikimybė, kad ji persileis pastojusi vėl. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.
Statistika: kiek nėštumų baigiasi persileidimu?
- Viskas priklauso nuo moters amžiaus bei kitų faktorių, bet vidurkis yra apie 20 proc.
- Moterims iki 30 metų: apie 20 proc.
- 30-40 metų moterims: apie 25 proc.
- Moterims virš 40 metų: apie 50 proc.
Didžioji dalis yra ankstyvieji, tai yra, iki trečiojo mėnesio įvykę persileidimai, jie sudaro maždaug 80 proc. visų persileidimų.
žymės: #Namai
Panašus:
- Gresiantis nėštumas: Sužinokite, kaip atpažinti ir ką daryti!
- Neįtikėtini Persileidimo Požymiai Pirmosiomis Nėštumo Savaitėmis, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Sužinokite viską apie savaiminį persileidimą nėštumo pradžioje: priežastys, rizikos veiksniai ir efektyvus gydymas
- Antras vaikas po cezario pjūvio: svarbiausi patarimai ir ką turite žinoti!
- Šlapimo Pasėlis Nėštumo Metu: Kas Yra Norma ir Kodėl Tai Svarbu Jūsų Sveikatai?