Jau nuo 2012 metų Lietuvoje svarstoma apie perėjimą nuo institucinės globos sistemos prie bendruomeninių paslaugų. Tokie pokyčiai tiesiogiai paliestų apie 10000 žmonių: kūdikius, vaikus, žmones su negalia, gyvenančius uždaro tipo institucijose. Tačiau nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad pokyčiai vyksta gana lėtai.
Institucinės Globos Problema Lietuvoje
Lietuvoje institucinės globos įstaigose auga beveik 4000 vaikų. Sveikatos ekspertų ir kitų mokslininkų įrodyta, kad institucinė globa yra ypatingai žalinga vaiko vystymuisi. Pavyzdžiui, per 3 mėnesius praleistus įstaigoje, mažamečio vaiko raida atsilieka 1 mėnesiu nuo jo bendraamžių. Vadinasi, devynerių metų vaiko, kuris visą gyvenimą praleido globos namuose, raida bus lygi šešerių metų vaikui.
Panašios tendencijos atsispindi daugelyje rytų ir centrinės Europos šalių. 2009 metais Rumunijoje atliktas tyrimas, kuriame buvo stebėti 228 mažamečiai (vidutiniškai 22 mėnesių amžiaus) vaikai, kurie auga globos namuose ir šeimose.
Profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras teigia, kad Lietuvoje ir dalyje kitų Europos šalių institucinė globa yra pagrindinis problemos sprendimo būdas, o bendruomeninių paslaugų klausimas nustumiamas į šalį. Tai didele dalimi lemia ir sovietmečio palikimas, kadangi sovietinėje visuomenėje didelės globos institucijos klestėjo. Institucinė globa buvo suvokiama kaip tinkama pagalba asmenims su psichikos negalia bei vaikams, kurie yra likę be tėvų ar globėjų.
Bendruomeninės Globos Pavyzdžiai ir Iššūkiai
Straipsnyje pateikiamas interviu su “Atviros Visuomenės Psichikos Sveikatos Iniciatyvos” vadove Judith Klein, kuriame ji pasakoja su kokiais iššūkiais teko susidurti pereinant nuo institucinės prie bendruomeninės globos. Jo gale - VŠĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos” vadovės Karilės Levickaitės komentaras apie bendruomeninės globos perspektyvas Lietuvoje.
Kroatijoje, kaip ir kitose šalyse, žmonės su psichikos negalia buvo apgyvendinami specialiose globos institucijose. Žinoma, nors tokiose institucijoje darbuotojai stengėsi padėti ten esantiems žmonėms, kad jie kuo greičiau grįžtų namo, tačiau ši priemonė nepasiteisino. Galų gale buvo sugalvotas naujas būdas kaip asmenims su negalia suteikti profesionalią pagalbą - jie buvo suburti į bendruomenę, kurioje gali laisvai gyventi. Paprastai šnekant, tai reiškia išlaisvinimą nuo sunkių sąlygų ir nepritekliaus.
Dabar bendruomenės nariai gali patys asmeniškai rinktis ką valgys pusryčiams, su kuo susitiks, su kokiais žmonėmis megs pažintis. Kartu tai reiškia matyti žmones, kurie anksčiau neturėjo sąlygų, o dabar gali dirbti laisvoje rinkoje, tai žmonės, kurie globos namuose niekada nekalbėdavo - o dabar, bendruomenėje, matai juos dainuojant chore!
Pasibaigus karui buvusioje Jugoslavijoje, mes aktyviai siekėme sukurti atvirą visuomenę Kroatijoje. Psichikos sveikatos iniciatyva pradėjo ieškoti partnerių, kurie taip pat suprastų, jog globos namų sistema nėra tinkamas problemos sprendimo būdas, bei suvoktų reformų būtinybę. Iš pradžių susidūrėme su dviem pagrindiniais sunkumais: kokiu būdu pritraukti nepažįstamus ir kaip surasti žmonių, kurie norėtų bendradarbiauti? Prireikė net dvejų metų rasti tinkamus asmenis, kurie pritartų mūsų siekiams. Profesorė Borka Teodorovič buvo pirmasis žmogus, kuris skleidė idėją, jog asmenys, turintys psichikos sutrikimų, turi teisę gyventi bendruomenėje. Kartu su mūsų parama ji įsteigė Asociaciją skatinančią įsitraukimą (angl. Association for Promoting Inclusion).
Deinstitucionalizacijos Procesas
Sąvoka „procesas“ čia yra esminė. Deinstitucionalizacija yra dviejų krypčių procesas - jis apima senos institucinės tvarkos ardymą ir naujos, bendruomene paremtos, kūrimą. Tinkamai parinkta politika gali garantuoti šio proceso sėkmę, kadangi realios sisteminės reformos reikalauja kruopštaus pasirengimo ir darbuotojų perkvalifikavimo.
Kroatijoje, kaip ir likusioje Europoje, socialines paslaugas teikia valstybė. Taigi, mes pradėjome glaudžiai bendradarbiauti su Socialinės apsaugos ministerija. Nemaža projekto sėkmė buvo ta, jog ministerija dalinai finansavo mūsų projektą nuo pat jo pradžios. Ypač sudėtinga buvo paruošti darbuotojus, kurie anksčiau dirbo institucijose. Jiems teko permąstyti anksčiau įsigalėjusių praktikų efektyvumą, ištrinti sustabarėjusius išankstinius nusistatymus, jog buvę globos namų gyventojai nepajėgs gyventi savarankiškai. Deja, kai kurie negalėjo įsivaizduoti savęs naujoje sistemoje. Itin nelengva buvo ir vaikų tėvams, kurie baiminosi, jog jų vaikai nepritaps naujoje bendruomenėje. Šį nusistatymą spręsti nelengva - stengėmės, kad tėvai, kurie jau gyvena bendruomenėje, bendradarbiautų su tėvais, kurie į šį projektą žiūri skeptiškai.
Dar daugiau, mūsų tikslas - dabartinių reformų tęstinumas. Dabartinė mūsų strategija yra remti kitas socialinės globos institucijas, kurios taip pat turi intenciją tapti bendruomenėmis. Pagrindinis mūsų tikslas - visoje Kroatijoje kurti kiek įmanoma daugiau bendruomenių, kurios būtų alternatyva socialinės rūpybos institutams. Šio projekto metu mes supratome, kad visiems pokyčiams ateina savas laikas. Šiame darbe, viena tikrai yra aišku - patys tinkamiausi partneriai yra kritiški žmonės. Mes ieškome drąsių žmonių, kurie tiki, kad nieko nėra neįmanomo.
Bendruomeninės Globos Perspektyvos Lietuvoje
Bendruomeninės globos paslaugos Lietuvoje šiuo metu yra diskutuotina tema, tačiau jų įgyvendinimas vis dar stringa. Pasak K. Levickaitės, tai iš dalies lemia sovietinis palikimas, kadangi sovietinėje visuomenėje asmenų su negalia segregacija buvo itin gaji. Tačiau reikia nepamiršti, kad Lietuva skaičiuoja jau dvidešimt ketvirtuosius nepriklausomybės metus, bet svaresnių darbų asmenų su negalia globos srityje nenuveikta, nors galimybių ir progų startuoti buvo.
Visgi, 2012 metais buvo žengti rimtesni žingsniai bendruomeninių paslaugų kūrimo link. Su Europos Komisija derėtasi dėl tolimesnių struktūrinių fondų panaudojimo ir galimo jų perskirstymo bendruomeninėms paslaugoms. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje buvo surengti keli susitikimai su vienu žymiausių Čekijos ekspertų Jan Pfeiffer, kuris pasakojo apie deinstitucionalizavimo politikos įgyvendinimą Čekijoje.
Deinstitucionalizacija - institucinės globos naikinimas ir bendruomeninių paslaugų kūrimas - reikalauja kruopštaus pasirengimo ir planavimo. Tačiau pagrįstai keliamas klausimas kokiu principu ji yra vykdoma. Paprastai, yra paimama konkreti institucija, ji išanalizuojama, įvertinama, sudaromos galimybių studijos, kurios apima ir tolimesnį darbuotojų perkvalifikavimą, infrastruktūros kūrimą ir gyventojų poreikius. Kiekvienai institucijai sudaromas individualus planas, pagal kurį ji būna perstruktūruojama.
Pagrindiniai Iššūkiai Deinstitucionalizacijos Procese
K. Levickaitė įvardija didžiausias problemas, su kuriomis susiduriama deinstitucionalizacijos proceso metu. Pirmiausia rimtų iššūkių kelia pats perėjimo nuo institucinės globos procesas. Tai laikotarpis, kai egzistuoja vadinamoji „dviejų bėgių sistema“, kadangi būna palaikoma ir institucinė globa, ir tuo pat metu diegiamos bendruomeninės paslaugos. Šis laikotarpis vertinamas kaip pats brangiausias, bet kartu tai yra investicija į ateitį, kadangi didžiausias dėmesys sutelkiamas į bendruomeninių paslaugų vystymą. Be abejo, šio perėjimo metu vykdomas ir socialinių darbuotojų perkvalifikavimas, visgi - nemaža dalis jų nelieka dirbti bendruomeninėse paslaugose.
K. Levickaitė, neslepia, kad ir bendruomeninės paslaugos yra nepigios, tačiau tokia sistema kur kas efektyviau užtikrina asmenų su negalia poreikius, suteikia jiems galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Karilė Levickaitė pabrėžia, kad derėtų nepamiršti ir to, kad institucijų išlaikymas yra itin brangus, per visą Nepriklausomybės laikotarpį milžiniškos sumos buvo investuotos į globos institucijų infrastruktūrą, renovaciją. Pavyzdžiui, kūdikių globos namuose vieno kūdikio išlaikymui valstybė turi atseikėti apie 6000 litų per mėnesį. Negana to, kad šių pinigų paskirstymas dažnai yra kvestionuojamas, tai kartu pažeidžia ir kūdikio teisę gyventi šeimoje - gyventi pilnavertiškai.
Galiausiai egzistuoja dar vienas barjeras, dėl kurio neaišku, kada bendruomeninių paslaugų sistema išvys dienos šviesą. K. Levickaitė pabrėžia, kad Lietuvoje labai stipriai jaučiamas politinės valios trūkumas. Trumpai tariant, dar nėra nacionalinio susitarimo ir kol kas permainingų ženklų nesimato.
žymės: #Globos
Panašus:
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Ylakių senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Linksmi gimtadienio sveikinimai, kurie privers juoktis ir švęsti!
- Sužinokite, kodėl nėštumo testas gali rodyti klaidingai teigiamą rezultatą ir kaip elgtis!