Vaikas ir globa - tai dvi glaudžiai susijusios sąvokos. Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos.
Svarbus vaiko teisinis apibūdinimo aspektas - amžius. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Globos apibrėžimas įvairiuose šaltiniuose
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka "globa" apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Tai asmeninis ir turtinis teisių bei interesų apsaugos forma.
Socialinės apsaugos terminų žodyne (1999), globotiniu yra apibūdinamas asmuo, dažniausiai našlaitis arba tėvų paliktas vaikas, kuriam teisiškai yra paskirta globa. Globa bendriausia prasme yra valstybinė tėvų globos netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma: giminės, draugai ar kaimynai teikia pagalbą asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Globa gali rūpintis bendruomenės, savivaldybės, valstybė (M. Andrašikėnienė, 2007).
Pasak I. Leliūgienės (2002), globa nustatoma vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.
Teisiniuose dokumentuose sąvoka "globa" įgyja naujus aspektus, susijusius su tam tikra netektimi, aplinkos pakeitimu, visuomenės institucijų ir valstybinių struktūrų įsikišimu į natūralų vaiko gyvenimo savo tėvų aplinkoje procesą.
Vaiko globos organizavimo nuostatuose (2002), vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiai ir fizikai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Pastebėtina, kad šalia "globos" sąvokos atsiranda "rūpybos" terminas. Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šikutės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.
R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus. Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai (D. Šikutė, R. Kukauskas, V. Montrimienė, 2005). Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui (R. Pabedinskienė, 2003).
Vaiko globos tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti.
Vaiko globos uždaviniai:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pirmu uždaviniu norima pasakyti, kad globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima.
Antrasis uždavinys susijęs su vaiko ugdymu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, psichinę ir fizinę raidą. Šis uždavinys labiausiai susijęs su vaiko teise į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažiūras, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008).
- Nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
- Turi būti užtikrintas vaiko teisė į informaciją, vaiko teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.
- Svarbu parinkti tinkamus globėjus.
- Siekiama neiašskirti brolių ir seserų.
- Pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje.
Didžiausia netekusių tėvų globos vaikų dalis yra iš socialinės rizikos šeimų. Dažnai socialinės rizikos šeima yra daugiavaikė šeima, kurioje yra trys, keturi ir daugiau vaikų. Rasti globėjus šeimą, kuri priimtų visus vaikus iš vienos šeimos, yra labai sudėtinga, todėl dažnai tokie vaikai apgyvendinami institucijoje.
Taip pat, organizuojant vaiko globą, būtina ieškoti galimybių brolius ir seseris įkurdinti vienoje globos vietoje (šeimoje, šeimynoje, institucijoje).
Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.