Psichosocialinę negalią turintys žmonės vis dar yra viena labiausiai pažeidžiamų ir diskriminuojamų visuomenės grupių. Jiems stinga įdarbinimo, apgyvendinimo paslaugų.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija trijose savivaldybėse jau trečius metus teikia apsaugoto būsto paslaugą. Apsaugoto būsto atvejo vadybininkė Daiva Matulevičiūtė sako, kad apsaugotame būste gali gyventi tie psichosocialinę negalią turintys žmonės, kurie neturi savo būsto ir stokojantys individualių socialinių paslaugų.
„Apsaugoto būsto paslauga - tai daug daugiau nei tik gyvenimas nemokamame būste. Reikia išsikelti tikslus ir jų siekti. Pavyzdžiui, vieni nori susirasti darbą, išmokti planuotis laiką, laikytis dienotvarkės, atnaujinti nutrūkusius santykius su giminėmis ir draugais. Kiti siekia išmokti tvarkytis buityje, gaminti valgį, atsikratyti skolų, susitvarkyti dokumentus dėl priteisto vaikų išlaikymo ar kt.“, - pasakoja D. Matulevičiūtė.
Mantas ir Ieva (vardai pakeisti) apsaugotame būste apsigyveno 2020 m. vasarą ir čia gyvena jau beveik trejus metus. Iki tol jie abu gyveno socialinės globos namuose. Dar gyvendamas įstaigoje Mantas sakėsi norįs išeiti iš jos ir išmokti gyventi savarankiškai.
„Mantui išėjimas iš institucijos ir persikėlimas į apsaugotą būstą labai stipriai pakeitė jo gyvenimą! Įsivaizduokite, anksčiau šis žmogus net negalėjo išeiti iš globos namų teritorijos, o apsigyvenęs apsaugotame būste jis pirmąsyk gyvenime tapo laisvas.
Pašnekovė sako, kad Mantas visą laiką svajojo dirbti. „Jam labai svarbu pačiam užsidirbti pinigų. Deja, vyro darbingumo lygis labai mažas. Laimei, pavyko susirasti darbą. Reikėjo matyti, kaip jis didžiavosi pradėjęs dirbti! Mantas ankstyvą rytą noriai keliasi ir važiuoja į kepyklėlę, kurioje dirba pagalbiniu darbininku.
D. Matulevičiūtė pasakoja, kad Ieva sėkmingai lankė ir baigė profesinės reabilitacijos programą ir įgijo individualios priežiūros darbuotojos profesiją bei sėkmingai pagal ją įsidarbino. Moteris pasakoja, kad, visų pirma, jos globotiniai turėjo susitvarkyti visą šūsnį oficialių dokumentų, prašymų dėl išmokų pervedimo, dėl gyvenamosios vietos deklaravimo.
Po to mokėsi gyventi bute, prisiimti atsakomybę už kasdienės buities tvarkymą, apskaičiuoti savaitės ir mėnesio biudžetą, taupiai apsipirkti, įjungti ir išjungti skalbimo mašiną, dujas. Mokėsi stebėti savo sveikatos būklę, laiku nueiti pas gydytojus, kurti ryšį ir jį palaikyti su psichikos negalią vienijančios organizacijos bendruomene.
Mokėsi naudotis visuomeniniu transportu, pažinti miestą. „Mano svarbiausias tikslas - patarti, stiprinti apsaugoto būsto paslaugos gavėjų įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, savarankiškai spręsti kylančias problemas.
„Taip, iš pradžių nėra lengva, nes gyvenimas institucijoje „nugalina“, iškreipia žmogaus suvokimą apie tai, kaip veikia visuomenė, kaip tapti jos dalimi. Uždaroje įstaigoje susiformuoja savos taisyklės, apie ten gyvenančius žmones susidaro neigiamas įvaizdis, jie laikomi pavojingais, nevisaverčiais.
Manto ir Ievos atvejis įrodo, kad net ilgus metus gyvenę uždaroje aplinkoje, padedami specialistų, žmonės su negalia gali integruotis į visuomenę ir tapti savarankiškais. Eilėse patekti į globos namus stovi 140-150 asmenų, o į bendruomenes gyventi išeina vos vienas kitas.
Lietuvoje vis dar įsivaizduojama, kad žmonėms su negalia uždarose įstaigose gyventi geriau, nei, tarkim, atvirose bendruomenėse. Kovo 22 d. Seimo Europos Informaciniame biure vyko diskusija „Ar visi turi teisę oriam gyvenimui bendruomenėje?“. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova asmenų su negalia apsaugos srityje dirbti pradėjo dar prieš valstybei atgaunant Nepriklausomybę.
Jau 1990-1991 metais kartu su išeivijos lietuviais jie filmavo padėtį socialiniuose globos namuose. Paviešinus rezultatus, visuomenėje kilo skandalas - pirmą kartą garsiai pradėta kalbėti apie nežmoniškas tokių institucijų gyventojų sąlygas. Praėjus dešimtmečiui, po panašios situacijos, „Viltis“ užsitraukė valdžios nemalonę, 2006 metais viena psichiatrijos ligoninė padavė organizaciją į teismą.
Pasak jos, per visą Nepriklausomybės laikotarpį žmonės su negalia taip ir liko pažeidžiamiausia visuomenės grupe. D. Migaliova pasakojo neseniai sulaukusi vienos mamos iš Klaipėdos skambučio. Moteris buvo tokioje neviltyje, jog sakė susideginsianti, jei tik tai padėtų žmonėms su proto negalia gauti kompleksines paslaugas.
Asmeninių asistentų Lietuvoje nėra, asmenys, turintys sunkią intelekto negalia, nepriimami į dienos centrus ar grupinio gyvenimo namus. Negalią turintis Seimo narys Justas Džiugelis susiklosčiusią padėtį pavadino tragiška. „Man priežiūros reikia 24 valandas per parą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis globos namų sistemą pavadino šalies gėda.
Vietoje to, kad perkeltume žmones į bendruomenę, toliau juos uždarinėjame globos namuose - t.y. tęsiame institucionalizaciją. „Praėjusį penktadienį lankiausi vienoje tokių struktūrų. Direktorės klausiau, kiek, jos galva, iš šitų asmenų galėtų gyventi savarankiškai. Atsakymas buvo: iš šimto šešiasdešimt kelių - trys, keturi. Aš ėjau koridoriumi ir mačiau, kad kiekvienas sutiktas žmogus realiai galėtų gyventi savarankiškai“, - teigė jis.
2014 metais parengta institucinės globos sistemos pertvarkos strategija ir įgyvendinimo planas, kurio šūkis: „Vaikams - šeima, neįgaliesiems - bendruomeninė paslaugos“. Tačiau po trejų metų rezultatas ekspertams kelia liūdesį. VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė, stebinti pertvarkos procesą, išskyrė kelias pagrindines problemas, trukdančias ją įgyvendinti.
Pirma, nevykdomas reali stebėsena, kokie žingsniai daromi, nevertinamas jų efektyvumas. Kitas aspektas - viešųjų pirkimų procedūros ir reikalavimai, trukdantys kvalifikuočiausiems psichikos sveikatos ekspertams įsitraukti į pertvarkos veiklą. „Žinome, kad dydis nėra vienintelis globos institucijos bruožas. Vienuose namuose gali būti ir penki gyventojai, bet tai vis tiek bus institucija, dėl, tarkim, tvarkos.
Kažkas už gyventojus padarys valgyti, dėl saugumo paims pasaugoti pasus ar pinigus. Tokių pavyzdžių turime, Lietuvoje tai vyksta“, - kalbėjo K. Levickaitė.
Globos centrų veikla ir iniciatyvos
Pasvalio Globos centras aktyviai dalyvauja įvairiose iniciatyvose, siekdamas viešinti globos svarbą ir pritraukti globėjus. 2024 m. gruodžio 3 d. centras pradėjo švenčių laukimo maratoną, o lapkričio 21 d. lankėsi Pušaloto seniūnijoje, viešindamas savo veiklą.
Globos centras taip pat bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, pavyzdžiui, Pasvalio užimtumo tarnyba, pristatydamas budinčio globotojo veiklą. Centras dalyvavo Globos centrų sąskrydyje 2024 m. ir organizavo įvairius renginius, tokius kaip piešinių konkursas „Mano mama“.
Siekiant atkreipti dėmesį į vaikų globą, Pasvalio Globos centras dalyvavo miesto šventėse, tokiose kaip „Rudens sambaris“ ir „Šlagerių žolinė“ Joniškėlyje. Šventės metu buvo viešinama vaikų globos svarba, kviečiama globoti be tėvų globos likusius vaikučius, susidomėjusiems suteikta informacija.
Vaikų globos savaitė
Globos savaitę Pasvalio rajono savivaldybėje vyko šventė „Pasimatuok sparnus” Globėjo dienos progai paminėti. Pasvalio rajono budinti globotoja dalinasi gerąją patirtimi, vykdant budinčio globotojo veiklą ir skatina išdrįsti į savo namus priimti tėvų globos netekusius vaikus! Straipsnį rasite Pasvalio rajono laikraštyje “Darbas”.
Lietuvos rekordas: Daugiausia - 288 - vaikų globos srityje dirbančių darbuotojų vienu metu giedojo himną Druskininkuose vykusiame globojančių šeimų festivalyje „Vaikai yra vaikai“, 2024 m. birželio 29 d.
Siekiant atkreipti dėmesį į globos svarbą, organizuojami įvairūs renginiai. Vienas iš jų - Vaikų globos savaitė, kurios metu skatinama vaikų globa (rūpyba) šeimoje, o ne įstaigose.
Pasvalio socialinių paslaugų centro Globos centras šiandien atvėrė “Sparnus” ir kartu su globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais bei globojamais (rūpinamais) vaikais šventė “Vaikų globos savaitės” pradžią!
Šiandien šokome, pramogavome, matavomės sparnus ir laiką leidome kartu. Ačiū svečiams, ambasadoriams, muzikantams ir partneriams už gražius žodžius, palinkėjimus, meilę ir šilumą. Nuoširdžiai dėkojame vietos versilininkams už paramą!
Nauja globos forma nuo 2024 m. liepos 1 d.
Pasak Rugilės Ladauskienės, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovės, nuo liepos 1 d. Lietuvos globos sistemoje pradės veikti Nuolatinio globotojo institutas, kuriuo siekiama, kad kuo daugiau vaikų, likusių be tėvų globos, augtų šeimose.
„Tai nauja globos forma, kai globėjas gaus atlygį ir galės globoti ypatingus vaikus - tuos, kurie susiduria su didžiausiais iššūkiais ir dažnai lieka gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Į šią grupę pateks vaikai, kuriems reikia daugiau dėmesio, laiko, pagalbos - vaikai, turintys nesėkmingą globos ar įvaikinimo patirtį, sunkiai išgydomų ar nepagydomų raidos ar psichikos sutrikimų, turintys daugiau nei tris brolius ar seseris, vaikai vyresni nei 10 metų, nepilnamečiai su gimusiais kūdikiais. Vaikas užaugs pas nuolatinį globotoją iki kol jam „užaugs sparnai“, sueis pilnametystė ir jis pradės savarankišką gyvenimą“, - pasakoja R. Ladauskienė.
Vaikų globos savaitės simbolika
Sparnų simbolika Vaikų globos savaitės metu bus sutinkama Lietuvos miestų aikštėse, kitose viešose erdvėse. Vilniaus Lukiškių aikštę papuoš unikalus drabužių dizainerės A. Kuzmickaitės sparnų skulptūrinis objektas.
„Žinojau, jog šių metų šūkis yra „Pasimatuok sparnus“, o sparnai yra neatsiejama vieno iš mano kūrybos simbolių - drugelio - dalis. Norėjosi perteikti globą - kaip dviejų suaugusiųjų žmonių sukuriamą, nors ir laikiną, bet saugią erdvę trečiajam - vaikui. Taip gimė idėja sujungti du drugelius, kurių viduryje atsistojęs žmogus gali pasijausti tarsi apkabintas, ne vienišas, lyg namelyje, „globojamas“. Kadangi drugelio simbolis siejasi su lengvumu, skrydžiu, nesinorėjo vizualiai sunkaus objekto, todėl pasirinkau veidrodinį paviršių. Idėją techniškai įgyvendinti padėjo menininkai Rytis Urbanskas ir Jurgis Paškevičius“, - pasakoja pirmą kartą tokio mastelio projektą įgyvendinusi A. Kuzmickaitė.
Sparnų skulptūros kūrėjos nuomone, žmonėms svarbu suteikti kuo daugiau informacijos apie globą, kaip praktiškai tapti globėju ir tai galbūt kam nors išsklaidytų baimes ir stereotipus bei paskatintų pagalvoti apie šį daug prasmės suteikiantį poelgį.
Statistika
Gegužės pabaigoje daugiau nei 5000 vaikų, netekusių tėvų globos, augo šeimos aplinkoje, t.y. daugiau nei 3700 globėjų (rūpintojų) ir budinčių globotojų šeimose, šeimynose. Tiesa, vis dar 1181 gyveno globos institucijose. Skaičiuojama, kad kasdien Lietuvoje 6 vaikams reikalingi budintys globotojai ar globėjai.
Apibendrinant, globos namų sukūrimo reikalavimai Lietuvoje apima ne tik fizinę aplinką, bet ir dėmesį psichologinei bei socialinei gerovei, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip psichosocialinę negalią turintys asmenys ir vaikai, netekę tėvų globos.
žymės: #Globos
Panašus:
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Ylakių senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Vaiko Priežiūros Išmoka Seneliams Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti Apie Sąlygas ir Teisinį Reglamentavimą!
- 10 Originalių Būdų Pasveikinti Tetą Su Gimtadieniu – Nuoširdūs Linkėjimai Ir Kūrybinės Idėjos