Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiandien visame pasaulyje sparčiai auga senyvo amžiaus žmonių skaičius. Prognozuojama, kad iki 2050 metų 65 metų ir vyresnių žmonių dalis Europos Sąjungoje padidės 70 proc., o vyresnių nei 80 metų - net 170 proc. Tai kelia iššūkių užtikrinant jų gerovę visuomenėje, kurioje mažėja darbingo amžiaus žmonių.

Straipsnyje siekiama atskleisti neformalios senyvo amžiaus žmogaus artimojo globos patirtį šeimoje, ypač kai artimasis serga demencija ar Alzheimerio liga. Šiame kontekste svarbu nagrinėti senatvės ir žmogaus senėjimo reiškinius bei jų ypatumus socialiniame, kultūriniame ir ekonominiame kontekste.

Senėjimo Aspektai ir Ligų Paplitimas

Žmogaus senėjimas yra unikalus gyvenimo etapas, pasižymintis savitais bruožais ir ypatumais, apimantis biologinius, psichologinius ir socialinius procesus. Biologiniams senėjimo aspektams būdinga tai, kad senyvo amžiaus žmonių grupėje didėja tikimybė susirgti lėtinėmis ligomis, galinčiomis sukelti asmens negalę. Negalia tampa trukdžiu jo tolesniam socialiniam funkcionavimui, paveiktam jo fizinio mobilumo sumažėjimu, dvasinio ir emocinio gyvenimo pasikeitimu.

Lietuvos Sveikatos Informacijos Centro (LSIC) duomenimis, 2011 metais suaugusiųjų (nuo 18 m.) sergamumas kraujagyslių ligomis sudarė 24,9 proc. Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją, Lietuvoje tai didžiausias procentas, kalbant apie susirgimų pobūdį suaugusiųjų tarpe. Tais pačiais metais LSIC duomenimis, pagrindine vyrų ir moterų mirties priežastimi buvo kraujo apytakos sistemos ligos (vyrai - 47,7 proc., moterys - 65,1 proc.). Prie kraujotakos sistemos ligų priskiriama: hipertenzinės ligos, širdies išeminės ligos, išeminiai ir hemoraginiai insultai ir kitos. Tokios ligos kaip Alzheimerio liga ir demencija dažnai kildinamos dėl kraujotakos sutrikimų.

Demencija - susirgimas Alzheimerio liga, kuri prasideda iki 65 metų ir progresuoja reliatyviai greitai, blogėjant daugeliui aukštesnėsios smegenų žievės funkcijų, įskaitant atmintį, mąstymą, elgesį bei emocijas. Demencija neturi jokių socialinių, ekonominių, etninių ar geografinių ribų. Sergant šia liga galima sulaukti nemažai pagalbos ir kai kurių gydymo galimybių.

Lietuvos gyventojų sergamumas apskrityse ir savivaldybėse 2012 m. duomenimis, sergamumas Alzheimerio liga ir demencija vien tik Kauno mieste 1000 gyventojų tenka 6,7 atvejai. Visos Lietuvos mastu yra užregistruota 25025 ligos atveju, 1000 gyventojų tenka 7,8 atvejo. Lietuvoje standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų daugiau nei du kartus didesnis nei ES šalyse senbuvėse.

Pateikta statistika leidžia daryti išvadas, jog šiuo metu kraujotakos sistemos ligos yra vienas iš opiausių klausimų socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros sistemai bei šalies ekonomikos sistemai.

Globos Iššūkiai ir Socialinė Parama

Globos įstaigos ir savarankiško gyvenimo namai seniems žmonėms ir suaugusiems asmenims su negalia 2011 metų pabaigoje, pagal Lietuvos Statistikos Departamento informaciją (2012), buvo 100, o juose gyveno 4414 žmonės. Ta pati statistika teigia, jog šių įstaigų turimų vietų užimtumas yra apie 94 proc. Įvertinus šiuos skaičius, tarkim 20 proc. iš jų serga Alzheimerio liga ar kita demencija būtų galimybė pasinaudoti šiomis įstaigomis. Į šį skaičių neįtraukta kiti senyvo amžiaus žmonės.

Apžvelgus VDU bibliotekos fondus, rasta keletas tyrimų, kurie atskleidžia žmogaus patirtį ir globos reiškinį. Tai Ušaitės (2003, 2005) baigiamieji darbai apie seno neįgalaus žmogaus globą šeimoje. Autorės darbe pateikiama įžvalga, jog senyvo amžiaus neįgalaus asmens globa dažnai atitenka moteriai, kaip socialinis, kultūrinis, religinis sąlygotas vaidmuo. Taip pat nagrinėjami asmens globa ir streso įveikimo veiksniai. Autorės darbe ryški įžvalga apie globėjų patiriamą stresą ir jo įveikimo būdus bei strategijas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad globos procesas diktuoja globėjo vaidmens kaitą, užduotis ir atsakomybes, įtakoja jo gyvenimą, šeimos santykius, fizinės ir psichinės sveikatos būklę. Globėjo vaidmuo tampa lytiškai apibrėžtu konstruktu, kuris sąlygoja moters vaidmenį globos proceso metu (Connell, 1987). Savo ruožtu, kyla klausimas, kaip vis tik socialinės paslaugos gali prisidėti ir prisideda prie senyvo amžiaus žmonių globos ir taip sumažina artimiesiems patiriamą naštą.

Demencija ir Alzheimerio Liga: Esminiai Aspektai

  • Demencija - dažniausiai lėtas protinis gebėjimų nykimas, sukeliantis atminties, mąstymo ir intelekto blogėjimą, galimas asmenybės irimas. Dažniausiai (bet ne išimtinai) ja serga vyresni nei 60 metų asmenys; tai pagrindinė pagyvenusių asmenų negalios priežastis.
  • Alzheimerio liga - tai lėtinė smegenų liga, pažeidžianti tam tikras smegenų dalis, dėl to žmogui tampa sunku atsiminti, ko nors išmokti ar bendrauti. Ilgainiui šia liga sergantys asmenys nebegeba pasirūpinti savimi. Alzheimerio liga gali pakeisti ir žmogaus nuotaiką bei asmenybę.

Iš pradžių vyraujantys atminties sutrikimai vargina patį sergantįjį, vėliau, ligai progresuojant, sutrinka elgesys, žmogus pats nebesugeba vertinti savo būklės, galiausiai ligonis tampa didele našta artimiesiems.

Tyrimų Rezultatai ir Rekomendacijos

Tyrimai atskleidė, kad dukterys-globėjos idealizuoja savo motinos priežiūrą ankstyvosiose stadijose, tačiau ilgainiui patiria beviltiškumą, nevilties jausmus, kurie išauga į pyktį ar net neapykantą savo sergančiai motinai, kai atsiranda motinos elgesio pokyčiai ir pasireiškia senatvinės demencijos simptomai. Dėl globos proceso reikalavimų ir atsakomybės, dvi dalyvės turėjo atsisakyti savo profesinės veiklos, o tai sumažino pajamas, būtinas pagrindiniams globėjo ir sergančios motinos poreikiams patenkinti.

Globos procese dalyvauja visa globėjo šeima: ji tampa socialiai izoliuota, nes neturi galimybių skirti laiko bendravimui bei išvykoms su kitais artimaisiais ar draugais. Globėjo vaikai-paaugliai tampa suirzę, pikti, uždari, nelinkę bendrauti su tėvais. Globėjo sutuoktinis gali susirūpinti savo žmonos emocine būkle ir norėti padėti, tačiau tuo pačiu metu jis gali supykti ant sergančio asmens ir kaltinti ją dėl įtampos, nerimo ir konfliktų, su kuriais susiduria šeima.

Globos proceso metu parama iš aplinkos, tokia kaip šeimos narių pagalba kasdienėje priežiūroje, emocinė parama globėjui, aktyvus globėjo seserų ar brolių dalyvavimas dalijantis globėjo vaidmeniu bent trumpam laikui, bendruomenės parama, tampa iš esmės svarbi.

Tyrimo dalyviai sveikatos priežiūros specialistus įvardino kaip vieną iš pagrindinių formalios pagalbos šaltinių, kurių pagalba dažnai apsiriboja tik medikamentinio gydymo bei slaugos procedūrų aptarimu sergančiam asmeniui. Globėjai teigė neturintys jokios informacijos apie tai, kokios pagalbos galima tikėtis iš socialinių darbuotojų. Nustatyta, kad vienas iš reikšmingiausių formalios paramos šaltinių tampa Alzheimerio klubas, kuriame globėjai susipažįsta su visa reikalinga informacija, susijusia su paciento priežiūra, gali dalytis savo emocijomis ir patirtimi su kitais globėjais ir sužinoti, kaip įveikti iškilusius sunkumus.

Remiantis tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos socialiniams darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams ir būsimiems tyrėjams, kaip grupėms, kurios yra artimiausios globėjams, jų šeimoms ir sergančiam asmeniui, todėl gali suteikti jiems reikiamą informaciją, paramą ir pagalbą.

Statistika

Rodiklis Duomenys
Suaugusiųjų sergamumas kraujagyslių ligomis (2011 m.) 24,9 proc.
Pagrindinė mirties priežastis (kraujo apytakos sistemos ligos): vyrai 47,7 proc.
Pagrindinė mirties priežastis (kraujo apytakos sistemos ligos): moterys 65,1 proc.
Sergamumas Alzheimerio liga ir demencija Kauno mieste (1000 gyv.) 6,7 atvejai
Sergamumas Alzheimerio liga ir demencija Lietuvoje (1000 gyv.) 7,8 atvejai

žymės:

Panašus: