Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Giruliai - tai kurortinė Klaipėdos dalis, turinti turtingą istoriją, kurioje svarbią vietą užima vaikų namai ir sveikatingumo tradicijos. Ši vietovė visais laikais garsėjo savo gamtos grožiu ir gydomosiomis savybėmis, kurios tarnavo visuomenės sveikatai ir poilsiui.

Girulių Kurorto Aukso Amžius

XX a. pradžioje Giruliuose veikė kurhauzas, trys restoranai, kuriuose vyko muzikinės programos, taip pat veikė šokių aikštelės. XX a. pirmoje pusėje Girulių kurorte ypač populiarios buvo karšto vandens vonios, kuriomis gydydavosi žmonės, sergantys nervų, širdies, plaučių ligomis.

Luizės Sanatorija: Sveikatingumo Tradicijų Įkūnijimas

Turbūt geriausiai Girulių sveikatingumo tradicijas įkūnija Luizės sanatorijos pastatų kompleksas, esantis Pamario g. 4. 1910 m. pastatytas fachverkinis pensionas, kuris buvo pavadintas "Luisenheim". 1911 m. minint 100-ąsias karalienės Luizos mirties metines, Įsrutyje veikusios draugijos iniciatyva buvo atidaryta sanatorija. Yra žinomas faktas, kad karalienė Luizė mėgo lankytis Giruliuose priverstinės tremties į Klaipėdą metu.

Sanatorija buvo skirta vargingiems ir ligotiems vaikams bei suaugusiems. Čia jiems buvo atliekamos įvairios gydomosios procedūros. Luizės sanatorijoje gydėsi ir ilsėjosi vaikai bei suaugusieji iš daugelio Rytų Prūsijos apskričių.

Sanatorijos Likimas Per Amžius

Atlaikęs net du pasaulinius karus, pastatų kompleksas savo paskirties nepakeitė net ir sovietiniais metais. Po Antrojo pasaulinio karo iki 2000-ųjų čia veikė tuberkulioze sergančių vaikų sanatorija „Smiltelė“. Ir tik šiame tūkstantmetyje pastatas tapo nenaudojamas ir laiko vis labiau paveikiamas.

Nepaisant to, turtinga Luizės sanatorijos istorija tik patvirtina, kad visais laikais, visomis epochomis Girulių didinga gamta, jos gydomosios savybės tarnavo visuomenės sveikatai ir poilsiui.

Apsauga ir Nauji Šeimininkai

2009 m. jau pagal paskirtį nebenaudojamam Luizės sanatorijos kompleksui buvo suteikta valstybės teisinė apsauga. Sanatorijos pastatas, pirmasis ir antrasis ūkiniai pastatai kartu su 4,5665 ha sklypu įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Nenaudojamas pastatų kompleksas atiteko Turto banko žinion. Jis ilgą laiką buvo pardavinėjamas. Ir tik 2017 sausį Luizės sanatorija iš valstybės nupirkta už 1,1 mln. eurų. Atsiradus naujiems šeimininkams, atsirado vilties, kad Luizės kompleksas bus prikeltas naujam gyvenimui ir vėl bus atvertas visuomenės poreikiams.

Mat naujieji šeimininkai, įsigydami Luizės kompleksą, kartu įsipareigojo jį sutvarkyti pagal kultūros paveldo reikalavimus ir naudoti pagal paskirtį. Klaipėdos miesto bendrasis planas numato, kad šioje teritorijoje galima statyti tik mokslo, kultūros, sporto ar sveikatos paskirties pastatus.

Vietos Bendruomenės Nuomonė

Tokiam ciniškam planui nepritarė tuometinė Klaipėdos valdžia. Tokios pačios nuostatos laikosi ir vietiniai Girulių gyventojai. Jie taip pat suinteresuoti, kad nuostabiame gamtos prieglobstyje atsirastų ar būtų atkurtų objektų, kurie tarnautų viešajam interesui, o ne be perstojo chaotiškai dygtų nauji individualūs namai ar kotedžai.

Girulių ilgametis gyventojas Viktoras Kavolis čia gyvena nuo 1957 m. Nuo 2012 m. Viktoras yra ir Girulių seniūnaitis. Jis sako: „Luizės pastato bei sklypo savininkas nė karto nebandė savo projekto pristatyti giruliškiams. Toks slapukavimas kelia nerimą. Mes už tai, kad Pamario g. 4 sklype nebūtų statomi gyvenamieji namai. Geriausia, kad ten būtų atkurtos buvusio Franco viešbučio teikiamos procedūros (purvo, mineralinių vandenų vonios ir t. t.).“

Dabartinė Situacija ir Ateities Perspektyvos

Taigi, nuo to laiko, kai Luizės sanatorijos komplekso raktai atsidūrė pas naujus šeimininkus, praėjo lygiai treji metai. Laikas sparčiai bėga, bet kažkada buvęs Girulių pasididžiavimas ir toliau gailiai dūsauja, vis sunkiau ant savęs laikydamas kažkada tvirtai sulipdytus mūrus. O rekonstravus Girulių plentą, dar labiau išryškėjo ir pasimatė apgailėtina jo būklė. Nei giruliškiai, nei miesto bendruomenė nėra informuojami apie pastato šeimininkų planus ir ketinimus.

Toks delsimas ir nežinomybė tik dar labiau sustiprina įspūdį, kad naujųjų vystytojų tikslas yra komercinė gyvenamųjų namų statyba šioje vietoje. Mažai kam žinoma, kad 2018 m. sausio 18 d. buvo išleistas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, Pamario g. 4, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

Esmė ta, kad savivaldybė leido sklypą, kuriame išsidėstęs Luizės pastatų ansamblis, suskaldyti į du sklypus. Viename, mažesniame, sklype nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona išsaugoma, kitame, didesniame - ne.Toks ėjimas žirgu aiškiai parodo, kad siekis restauruoti Luizės sanatorijos pastatus ir teikti visuomenines paslaugas yra tik opiumas liaudžiai, tik graži fikcija, priedanga. Tikrasis tikslas - solidžiai papildyti savo sąskaitas už parduotus gyvenamojo ploto kvadratus Girulių pušyne.

Galimai būsimoms aferoms kelią privalo užkirsti valstybė. Kol kas neužkerta. Štai buvusi Luizės sanatorija į kultūros vertybių sąrašą įrašyta jau 11 metų, tačiau nei girdėti, nei matyti, kad už paveldo išsaugojimą atsakingos institucijos būtų žengusios kokius nors žingsnius. Pastatų kompleksas toliau merdi. Nyksta. Neveiklumas yra nepateisinamas.

Kodėl šiuo metu akivaizdžiai matomos problemos yra ignoruojamos? Kodėl jau daug metų susiklostė praktika, kad nesiimama jokių aktyvių veiksmų, kol kas nors neatsitinka? O po to seka isterija, kaltųjų paieškos, baudos ir parodomosios akcijos. Laikas principingai atlikti savo darbą ne progomis, o nuolatos.

Ir norisi tikėti, kad turtingą istoriją menanti Luizės sanatorija bus prikelta naujam gyvenimui, o ne taps dar vienu gyvenamuoju kvartaliuku.

žymės: #Vaiku #Namai

Panašus: