Gintautas Kulokas yra įmonės Medžiotojų klubas "Zelionka" vadovas. Įmonės registracijos adresas: Dvaro g. 21, Jukneliškės k., Lazdijų r. Įmonės kodas 302747897. Bendrovės veiklos sritys yra žūklės ir medžioklės reikmenys, paslaugos.
Pažvelkime į kai kuriuos kitus Lietuvos verslininkus ir jų įmones, kurios taip pat veikia susijusiose srityse:
- Ežerų g. Žvejyba natūraliame 57,8ha Kirneilio ežere, Molėtų raj., nutolusiame nuo Vilniaus 60 km. Ežeras Kirneilis intensyviai įžuvinamas lydekomis, šamais ir lynais. Žuvų įvairovė pakankamai didelė, Kirneilyje aptinkama per 15 rūšių žuvys: seliava, šamas, ungurys, ešerys, lynas, karšis, plakis, p.
- Ukmergės g. Elektroninė žvejybos reikmenų parduotuvė www.arlivas.lt Didmeninė ir mažmeninė prekyba žvejybos reikmenimis, prekėmis, aksesuarais, apranga Kaune Žūklės reikmenys Kaune sekmadienį - dirbame nuo 8.00 iki 14.00val. Žūklės reikmenys Kaune šeštadienį - dirbame nuo 8.00 iki 17.00val.
- Puodžių g. Baltijos arsenalas, UAB darbo rūbai, darbo apsaugos priemonės, savisaugos priemonės, turizmo reikmenys ir medžioklės bei žvejybos reikmenys.
- Ateities g. „Yukon Group“ - Europoje veikianti aukštųjų technologijų įmonių grupė ir viena stambiausių pasaulyje civilinių termovizorinių bei skaitmeninių naktinio ir dieninio matymo optinių prietaisų kūrėja bei gamintoja.
- V. Krėvės g. UAB “Radijo ryšio sistemos” internetinę parduotuvę atvėrusi dar 2008 metais savo klientams gali pasiūlyti tiek profesionalią, tiek mėgėjišką radijo ryšio įrangą.
Šios įmonės, kaip ir "Zelionka", prisideda prie žvejybos ir medžioklės sektoriaus plėtros Lietuvoje, siūlydamos platų prekių ir paslaugų asortimentą.
Naujienų portalas „DELFI“ ir žurnalas „Reitingai“ pristato Lietuvos turtingiausiųjų asmenų sąrašą. Tarp 329 turtingiausiųjų asmenų daugiausia matomos verslininkų pavardės. Plačiau apie turtingiausius Lietuvos verslininkus:
- „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius
- „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila
- „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus
Daugiau nei pusę metų duomenis rinko ir analizavo finansininkų ir auditorių komanda. Kaip pasakoja tyrimo kuratorė Jurgita Laurinėnaitė-Šimelevičienė, pirmiausia vadovaujantis Registrų centro duomenimis buvo sudarytas 500 pelningiausių Lietuvos įmonių sąrašas. Papildomai buvo peržvelgiami ir kiti šaltiniai, tikrinant, ar tikrai pateko visos didžiosios įmonės. Vėliau nagrinėtos šių įmonių 2018 m. Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Jei iki šių metų liepos 25 dienos jos buvo nepateiktos, tuomet vadovautasi 2017 m. finansinėmis ataskaitomis.
Pabrėžiama, kad vadovautasi konsoliduotomis įmonių ataskaitomis. Vertinant įmonės vertę atsižvelgta į tris pagrindinius faktorius: pelną, paskolas ir turimą investicinį turtą bei grynuosius pinigus. Taip pat atsižvelgta į įmonės dydį, pasaulines tendencijas bei sektorių, kuriam priklauso įmonė. Pavyzdžiui, žemės ūkio sektorius buvo vertinamas kaip rizikingesnis, dėl paskutiniais metais ne tokių palankių klimato sąlygų.
Reikėtų paminėti, kad verslininkų turimos akcijos užsienyje registruotų įmonių ar turimų „ofšorinių“ įmonių vertė neanalizuota, nes nėra galimybių objektyviai įvertinti jų finansines ataskaitas. Taip pat neįvertintas ir verslininkų turimas nekilnojamasis turtas, jeigu jie nėra politikai ir nėra pateikę viešos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius G. Sarafinas pastebi, kad Lietuvos turtingiausieji skiriasi nuo pasaulio turtingųjų. Yra vengiama viešumo, garsiai kalbėti apie labdarą ar socialinę veiklą. G. Sarafinas pridėjo, kad viešumas suteikia tuo pačiu ir skaidrumo.
Tyrimą kuravusi J. Laurinėnaitė-Šimelevičienė palygino pokyčius nuo 2013 metų. Matyti, kad vis dažniau turtingiausiųjų sąraše atsiduria transporto sektoriaus verslininkai. Taip pat matyti ir technologijų įtaka. „Naujų verslų atstovai atsiranda sąraše ir kyla į viršų. Transporto įmonės irgi nebūdavo didelės, nors Mindaugas Raila sąraše būdavo, bet nebūdavo kitų transporto atstovų. Per kelerius metus logistikos įmonės išaugo į stambias kompanijas, ypač kuomet dirbama užsienio rinkose.
Tyrimą atlikusios bendrovės „Moore Mackonis“ finansų konsultacijų skyriaus vadovė Sigita Pranckėnaitė taip pat išskyrė kelis pastebėjimus būdingus atskiriems sektoriuje. Kiti pastebimi pokyčiai Lietuvos turtingiausiųjų sąraše - verslo perdavimas atžaloms ar giminaičiams.
„Vilniaus prekyba“ yra vertingiausia Lietuvos įmonė, kurios vertė, pasak finansų analitikų, siekia 2,5 milijardo eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc. N. Numavičius „Turtingiausių lietuvių“ sąraše lyderiaus dar daugelį metų, nes į antrą vietą patekusio verslininko Mindaugo Railos turtas yra daugiau nei milijardu eurų mažesnis.
Verslininko Mindaugo Railos įmonė „ME investicija“, kuri valdo transporto paslaugų grupę „Girteka“, yra antroji vertingiausia Lietuvos įmonė po „Vilniaus prekybos“. Finansų analitikai ją įvertino milijardu eurų. Tad nenuostabu, kad 90 proc. šios įmonės akcijų valdantis M. Raila yra antrasis turtingiausias lietuvis. 10 proc. „ME investicija“ bendrovės akcijų turi įmonės generalinis direktorius Edvardas Liachovičius, kurio turtas vertas 100 mln. eurų.
„MG Baltic“ koncernas, kuriam 2018 metais priklausė 79 įmonės, vertinamas 400 mln. eurų. Vienintelis koncerno akcininkas yra Darius Mockus. Nors pastaraisiais metais įvesti alkoholio gamybos ir prekybos apribojimai atsiliepia D. Mockaus alkoholio verslui, išlaikyti stabilų pajamų augimą leidžia diversifikuota veikla. 2018 metais „MG Baltic“ uždirbo 632 mln. eurų pajamų ir 19,4 mln. eurų grynojo pelno.
Daugelį metų kartu dirbę verslininkai Augustinas Rakauskas ir jo sūnus Artūras Rakauskas šių metų gegužę pranešė, kad savo verslus vystys atskirai. DELFI susisiekus su A. Rakausku šis tvirtino, kad skelbiant tokius sąrašus nėra atkreipiamas dėmesys į tai, kiek bendrovė ar žmogus turi pasiėmęs kreditų. Jis įsitikinęs, kad tokių sąrašų skelbimas kelia tik žmonių pyktį ir pavydą, supriešina žmones.
Subyrėjus vadinamajam VP dešimtukui, valdžiusiam didžiausią Lietuvos įmonių grupę, Vladas Numavičius išliko tarp smulkiųjų akcininkų, nors jo turima akcijų dalis susitraukė nuo turėtų 24,6 proc. iki maždaug 10,5 proc. Už broliui Nerijui Numavičiui perduotas „Vilniaus prekybos“ akcijas V. Numavičius įgijo įmonės „EVA grupė“ akcijų kontrolę.
Verslininkas Dainius Dundulis valdo trečią pagal dydį mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje „Norfos mažmena“. D. Dundulis DELFI komentavo, kad turto vertinimas yra subjektyvus reikalas: gali būti ir per mažai įvertintas, bet gali būti ir per daug. D. Dundulis portalui DELFI verslininkas sakė, kad iš šio verslo iš viso norima pasitraukti, o planų plėsti veiklą užsienyje nėra.
Žurnalas TOP 500 pasitelkęs profesionalų komandą įvertino ir mažiau pinigų sukaupusių lietuvių turtą. Į TOP 500 sąrašą pakliuvęs „Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui.Lietuvos turtingiausiems priskiriamas S. Grinkevičius pataria nebijoti ir tikėti savimi.
Tarp TOP 500 turtingiausiųjų yra ir politikų. Vienas jų - liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“.
Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.
Analizuojant duomenis pastebėta, kad Lietuvoje itin išplėtotas prekybos sektorius, sparčiai pradėjo augti logistikos įmonės, tačiau ne gamybos sektorius.
Tad, tarkime, gamybos sektoriuje įmonė turėtų būti daugiau pelninga, nes pats sektorius mažiau rizikingas.
Lietuva išsiskiria tuo, kad pirmajame dešimtuke labai daug prekybos verslo atstovų ir kažkaip per mažai gamybos ir pramonės atstovų.
Žvelgiant iš šiandienos pozicijos, man to dvaro turbūt ir nereikėjo, bet kitados atrodė kitaip. Juolab kad uždirbdamas tikrai daug maniau, jog 14 mln.
„Patarčiau nebijoti. Turėti didelį norą, idėją, tikslą ir nebijoti. Ir tikiu, kad daug kam pasisektų. Aš maisto pramonės atstovas ir čia dar daug yra nišų: keičiasi žmonių skoniai, mitybos pasirinkimai, kalbama apie sveikesnius, ekologiškesnius, naujesnius produktus. Reikia paprasčiausiai smarkiai pasidomėti, apsižiūrėti, galbūt kartais gerąja prasme nusižiūrėti iš kitų šalių ir būnant čia patobulinti.
„Žmonėms reikia dirbti, o ne kitų skaičiuoti. Tada į priekį būsime nuėję. Kitų turto šaltinių, išskyrus darbą, nėra. Reikia ieškoti, kur investuoti. Jeigu negalima Lietuvoje, reikia ieškoti rinkų kitur. Žmonėms reikia globaliau žiūrėti, juk atidarytos visos ES rinkos.
„NT irgi iš esmės pervertintas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Jis taip pat dažnai mini ir seną graikų patarlę: „Jei jūs žinote, bet nedarote, reiškia nežinote“.
Gintautas Pangonis anksčiau portalui tv3.lt teigė, kad pats neskubėtų kurti savo verslo, bet pataria daryti jaunimui taip, kaip jis darė - įgyti patirtį kitose įmonėse.
„Rekomenduočiau pirmiausia pasimokyti ant svetimų pinigų. Jeigu jaunuolis tik ką pabaigęs mokslus, siūlyčiau nueiti į kokią įmonę, pažiūrėti kaip dirba struktūros, palipti karjeros laiptais. Tada jau galvoti apie savo verslą. Nes tik vienetai nematę kaip viskas vyksta iš vidaus sugebės išplaukti.
žymės: #Gime
Panašus:
- Vlado Gintauto Įkvepianti Biografija: Nežinomi Faktai ir Gyvenimo Kelias
- Gintautas Trimakas: Įkvepianti Biografija ir Kūrybos Kelionė, Kurią Privalote Žinoti!
- Gintauto Kirkilo Biografija: Įdomiausi Faktai ir Nepamirštamos Įžvalgos
- Bronchinė astma vaikams: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
- Neįtikėtini patarimai, kaip efektyviai maitinti kūdikį naktį ir užtikrinti ramias miego valandas!