Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Scenos meno prodiuserei, festivalių „Naujasis Baltijos šokis“ ir „Contempo“ vadovei, Gintarei Masteikaitei, tarptautinis kultūros laukas panašesnis į kasdieninio darbo nei iššūkių erdvę.

Naujos Pareigos ir Atsakomybės

Tačiau šie metai ją pasitiko su naujomis užduotimis ir atsakomybėmis. Birželio mėnesį Graikijos mieste Elefsinoje Gintarė tapo viena mentorių „Festivalio akademijoje“(ang. k. „The Festival Academy“). Tai jau dešimtmetį Europos festivalių asociacijos organizuojamas renginys, skirtas jauniems festivalių vadovams.

Netrukus po to Lietuvos šokio informacijos centrą (LŠIC) pasiekė svarbi žinia - Gintarė pakviesta tapti pagrindinio Europos šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ valdybos nare. Šio, vieno didžiausių ir ilgiausiai veikiančių tarptautinių šokio tinklų pagrindinis tikslas - atrasti naujus choreografus ir pristatyti jų darbus tarptautiniu mastu. Ir tai - ne viskas.

Galima spėti, kad naujos tarptautinės atsakomybės lems žvilgsnio į pasaulio kultūros lauką ir drauge vaidmens jame pokyčius.

Tapatybės Išnykimas Tarptautiniuose Renginiuose?

- Keliaudama po festivalius užsienyje pajutau, kad tarptautiniuose renginiuose tautybės tarsi apskritai išnyksta. Pradėjau svarstyti, kad suvokti meną kaip konkrečios šalies reprezentaciją galima tik tol, kol esi joje ir matai kone vien jos kontekstą. Visa kita priklauso ne valstybėms, o tarptautiniam laukui. Ar esi apie tai mąsčiusi?

- Koks įdomus pastebėjimas! Pirmiausia, tarptautiniai renginiai tarpusavyje skiriasi. Tarptautinių festivalių programose tautybės gali išnykti, nes ten dažniau kviečiami ne valstybių atstovai, o kūrėjai-asmenybės. O štai šalių ar regionų platformose atitinkamos tapatybės aiškiai juntamos.

Kita vertus, ir čia netrūksta tarptautiškumo, nes kuo toliau, tuo daugiau menininkų vyksta studijuoti į mokyklas visoje Europoje.

Kūrėjų Likimas: Ar Lieka Gimtojoje Šalyje?

- Kaip dažnai kūrėjai lieka ar grįžta kurti toje šalyje, kurioje užaugo?

- Sunku apibendrinti, nes menininkų sprendimai ir galimybės kurti priklauso nuo valstybių situacijos. Šalyse, kuriose šokio sritis puoselėjama ir pripažįstama svarbia scenos meno šaka, kuriose egzistuoja keli skirtingi finansavimo modeliai ir kūrybos pristatymui reikalinga infrastruktūra bei yra daug patrauklių darbo pasiūlymų, kūrėjai lieka dažniau nei ten, kur darbo ir išgyvenimo (dirbant savo srityje) galimybės ribotos.

Puikus pastarųjų pavyzdys yra Lietuva: didelė dalis vietoje ar užsienyje studijas baigusių jaunų šokio kūrėjų ieško darbo už šalies ribų, nes čia, be projektinio finansavimo, įsteigus n-tąją viešąją įstaigą, kol kas nelabai turime ką jiems pasiūlyti.

Darbas „Aerowaves“ Tinklo Jaunų Kūrėjų Atrankos Komisijoje

- Nuo 2017-ųjų metų, kai perėmei Lietuvos šokio informacijos centro vadovo pareigas, tapai Europos šiuolaikinio šokio tinklo „Aerowaves“ jaunų kūrėjų atrankos komisijos nare. Kasmet „Aerowaves“ komisija iš daugybės gautų paraiškų iš visos Europos turi atrinkti perspektyviausių darbų dvidešimtuką.

- Kasmet „Aerowaves“ sulaukia apie septynis šimtus paraiškų, iš kurių mažiau nei aštuoniasdešimt patenka į finalinį etapą. Komisiją sudaro visi keturiasdešimt keturi tinklo nariai, atstovaujantys trisdešimt penkių šalių organizacijas. Akivaizdu, kad tokiam žmonių būriui beveik neįmanoma pasiekti vieningo sutarimo, juolab - narių atstovaujamos organizacijos ir jų skoniai bei poreikiai meninėms programoms labai skiriasi.

Tačiau unikali choreografinė kalba ir išskirtinai kokybiškas kūrinys retai kam praslysta pro akis, tad kasmet pamatome bent vieną spektaklį, dėl kurio beveik vieningai sutariame. Dauguma darbų atrenkami po ilgų diskusijų ir kelių balsavimų. Ieškome nematytų požiūrio kampų, išskirtinių choreografinių sprendimų, kokybiško atlikimo, įsimintinų istorijų.

Norime atrasti kūrėjus, aiškiai žinančius, ką nori pasakyti ir tai darančius išplėtota autorine kalba.

Lietuvos Kūrėjai Tarp „Aerowaves“ Atrinktųjų

- Daug metų laukėme ir tikėjomės išvysti savo tautiečius tarp „Aerowaves“ atrinktųjų pasirodyti, o šiandien net ir tinklo valdyboje dirba profesionalė iš Lietuvos.

- Taip, užtruko 25-eris metus, kol tarp stipriausių Europos choreografų, atrinktų į „Aerowaves“ dvidešimtuką, pateko Lietuvai atstovaujantys kūrėjai. 2021-aisiais metais Anna-Marija Adomaitytė ir jos kūrinys „Pas De Deux“ pateko tarp dvidešimties geriausiųjų. Tiesa, ji jau keletą metų gyvena Šveicarijoje, tad atstovauja abiem šalims.

2023-iųjų metų stipriausių Europos choreografų sąraše matome jau dvi lietuviškas pavardes. Maždaug prieš metus pasikeitė „Aerowaves“ tinklo vadovybė. Tinklo steigėją ir ilgametį vadovą Johną Ashfordą pakeitė duetas - italas Roberto Casarotto ir prancūzė Elisabetta Bisaro.

Šįmet jie atvyko į festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ metu vykusią Ukrainos ir Lietuvos šokio platformą. Jiems buvo svarbu iš arti pamatyti, koks gyvybingas yra Lietuvos šokio laukas, ir pajusti mūsų lyderystę, palaikant Ukrainos šokio bendruomenę.

Valdybos Narių Atsakomybės

- Už ką yra atsakingi valdybos nariai?

- „Aerowaves“ valdyba rengia ir įgyvendina tinklo ilgalaikius strateginius tikslus, sprendžia finansavimo ir veiklos administravimo klausimus, be to - inicijuoja tarptautinius projektus, kurie organizuojami šalia pagrindinės „Aerowaves“ programos.

Tad turėsiu skirti daug valandų susitikimams ir diskusijoms, tačiau gausiu neįkainojamos patirties dirbti su šokio profesionalais iš visos Europos.

Mentorystė „Festivalio Akademijoje“

- Šių metų birželį Elefsinoje buvai viena mentorių programoje „Festivalio akademija“. Žinau, kad kažkada tai buvo viena tavo svajonių - dalyvauti šioje programoje.

- Nuo 2013-ųjų „Festivalio akademijoje“ kasmet atrinkti trisdešimt penki dalyviai iš viso pasaulio kuria ir keičiasi žiniomis apie festivalių valdymą. Festivalių esme ši organizacija laiko kūrybą ir menininkus. Tai išeities taškas, tačiau daug dėmesio skiriama dalyvių iškeliamoms temoms bei problemoms: meninei festivalio vizijai, politinei ir socialinei atsakomybei, kultūrinei ir meninei reikšmei vietinėje bendruomenėje ar regione.

Šiais metais vykusiame susitikime greta minėtų temų dėmesį skyrėme konfliktams, negaliai, aplinkosaugai, naujoms technologijoms, žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir LGBTQIA+, sąžiningam tarptautiniam bendradarbiavimui. Į problemas žvelgėme skirtingais pjūviais: per meninės programos sudarymą, auditorijos vystymą, temų pasirinkimą, finansavimo paieškas. Šįmet akademijoje dalyvavo festivalių vadovai ir kuratoriai iš Azijos, Afrikos ir Europos.

Patirtis ir Pamokos Iš Kolegų

- Ko mokei mažiau patyrusius kolegas ir ko išmokai iš jų bei kitų šalių festivalių vadovų?

- Akademijos programa intensyvi: 7 dienas po 10-12 valandų skaitomi pranešimai, vyksta diskusijos, klausimų-atsakymų sesijos, aptariamas diskurso plėtimas bei konfliktinių situacijų sprendimo būdai, vyksta individualus ir grupinis darbas, žiūrima meninė programa. Aš vedžiau kelias individualias sesijas bei darbo grupes. Esu dirbusi keliuose tarptautiniuose scenos menų festivaliuose, vieną jų - „ConTempo“ - pati pradėjau nuo nulio.

- Temos priklauso nuo regionų ir supančios aplinkos. Kuriantys Afrikoje neturi pakankamai žinių apie karą Ukrainoje; pavyzdžiui, dauguma iš Afrikos atvykusių dalyvių negalėjo pasakyti, kas ką užpuolė. Bangladeše nekalbama apie žmogaus teisių aktualizavimą, nes tokios temos gali vesti į kalėjimą, o kritika valdžiai gali reikšti festivalio pabaigą.

- Organizatoriai puikiai žino situaciją.

- Suprantu, kad turėjai patirčių, įrodžiusių, kad bandymas „sumesti“ žmones į dialogą gali turėti stipriai neigiamų pasekmių. Panašu, kad tai susiję su nežinojimu.

- Negaliu sakyti, kad taip nutinka dažnai, tačiau tikrai būna. Pavyzdžiui, vos tik Rusija 2023-iųjų vasario 24-ąją užpuolė Ukrainą, dalis kolegų pradėjo planuoti, kaip užmegzti dialogą tarp Ukrainos ir Rusijos menininkų, net neatsiklausę ukrainiečių, ar šiuo metu jis pasiruošę tokiam dialogui.

Pirmaisiais karo metais pasirodė ne viena iniciatyva ar projektas, kuris tarsi turėjo palaikyti ir pasakoti apie Ukrainą bei jos žmones, tačiau tai daryta nesikalbant su ukrainiečiais kūrėjais ir nepaklausus, ko jie nori. Dažniausiai tokie dalykai rengiami siekiant „užsidėti pliusą“. Pati esu atsisakiusi dalyvauti viename tokių projektų.

O štai karinis konfliktas Vidurio rytuose ir Izraelio valdžios vykdomas Gazos Ruožo gyventojų beprecedentis žudymas tikrai turės įtakos ne tik Palestinos menininkų kasdienybei, bet ir tarptautinėms Izraelio menininkų galimybėms.

SEDA (Salavisa European Dance Award) Komisijos Nare

- Visai neseniai tapai naujai įsteigto apdovanojimo SEDA (Salavisa European Dance Award) komisijos nare. Mane sužavėjo komisijos įvairovė - joje greta tavęs yra žmonės, gimę Taivane, Konge, Čilėje, Rumunijoje, Mozambike, Brazilijoje. Kuo šis apdovanojimas išskirtinis kitų kontekste?

- SEDA yra aukšto lygio apdovanojimas, stiprinantis šokio pozicijas kitų menų kontekste. O apdovanotiems kūrėjams, be abejo, jis atvers ne vienas duris ir taps svarbiu karjeros postūmiu.

Manau, iš dalies apdovanojimą iš kitų išskiria komisijos darbo principai: visus pasiūlytus kūrėjus turės pamatyti ir aptarti visa komisija. O komisijos geografija išskirtinai plati todėl, kad į ją gali pretenduoti ne vien Europos piliečiai. Mūsų tikslas - padaryti viską, kad išliptume iš europocentristinio mąstymo ir pastebėtume ne vien Vakarų Europos kūrėjus.

žymės: #Gimimo

Panašus: