Lietuvių liaudies mįslės - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir puikus būdas pažinti tautos kultūrą bei išmintį. Šiame straipsnyje pateikiamos įvairios mįslės, suskirstytos pagal temas, kad būtų lengviau orientuotis ir atrasti sau patinkančias.
Mįslės apie žvejybą
- Senis į lovą lipdamas, sausą į šlapią kišdamas: Dieve, padėk! (žvejys pradeda meškerioti)
- Ponas, ant pono lipdamas, sausą, šlapią kišdamas... (žuvį gaudo)
- Ponas nu panios lipdamas, sausų šlapian kiškadamas, - Dieve, padėk! (žūklė, žuvys, vanduo)
Mįslės apie žmones ir buitį
- Aja vyras su žmona ir brolis su seseria. Ant kelio jie rado tris obuolius. Pasidalino po lygiai, po cielą. Kaip ten buvo?
- Kai eina namo, tai gružtis laukan daboja. (žmogui arklį mušant)
- Kas ryte vaikšto ant keturių kojų, dieną ant dviejų kojų, vakare ant trijų kojų? (žmogaus kojos, liemuo su galva, plaukai, utėlės ir blusos)
- Kai aš jaunas buvau, vaikščiojau ant keturių kojų, o kai užaugau - ant dviejų kojų, o kai pasenau - ant trijų kojų. (žmogaus galva)
- Ką geriau nešti, ar akmenų maišą: ar pūkų? (žiūrint, kiek kur reiks nešti)
- Ką bus lengviau nešti: maišą pūkų, ar maišą akmenų?
Mįslės apie gamtą ir gyvūnus
- Vasarą su kailinėliais, žiemą su trinytėliais (trinyčiais). (žirnis, žmogaus gerklė, pilvas)
- Kada žvirblis pas mus daugiau lesa ne kaip garnys? (žiema, pavasaris, vasara)
- Kada žydas ir mergina skaitomi žmonėmis? (žiema, ledas, sniegas)
- Ant aukšto kalno yra daug mergelių, kas tik pro jas eina - visi lenkiasi. (žiburys)
- Kur tu bėgi, dunduli? (žemė, dangus, diena, naktis)
- Guli pana pakely, kojas, rankas išsimėčius. (žaibas ir griaustinis)
- Atbėga šaltapadis, nusineša mikibikį. (vilkas, žąsinas, kiaulė)
- Atatrenkia trenkelis, paklausė lietiką: Kur guli raguotė? - Ogi birbičiuos! (vilkas, šuva, kiaulė ir šiaudai)
Mįslės apie žemės ūkį
- Guli žiuponė, ateit kunigs, pasikratė buksvas: Dievė, padėk! (žagrė, jaučiai, artojas)
- Guli merga išsiskėtus, ateina vyras: Padėk, Dieve, tai varysim! (žagrė ir bernas)
- Ateina ponas pasiraitojęs guli ponia ant dirvos išsiplėtojus. (žagre ariant)
Mįslės apie paukščius ir gyvulius
- Luops unt luopa, adatas nie znuoka. (Višta ir viščiukai)
- Išaugo žirnis su keturiom šakom, an kiekvienos šakos po tris ankštis, kiekvienoj ankšty po septynis grūdus, kiekvienas grūdas pusiau baltas ir juodas. (Visi metai ir trys šventės)
- Kas pasaulyje yra reikalingesnis - moteris ar vyras? (Vyras ir moteriškė)
Mįslės su gyvūnų įvardijimais
- Atlekia trinkulis, klausia paletauską, - kur butės guli? (Vilkas, šuo, meitėlis)
- Bėga bėgutis, saugo sargutis. Klausia sargutį, kur guli gutė. paprašyčiau kamuntus, kad pavytų stukų bukų, kad atimtų smykį mykį.
- Ateina šnipštas, klausia pas budriką: Kur guli rėtė, agulė, riestauodegė ir kėstaragis? (Vilkas, šuo, antis, višta, kiaulė ir ožys)
Mįslės apie upelius ir pievas
- Kur tu teki, tekutėle? - Kas tau darbo, praskustine! (Upelis teka per šienautą pievą)
- Kumpė, ringė! kur tu bėgsi? - Skustė, plikė! kas tau rūpi?! (Upelis teka per nušienautą pievą)
- Ei vinguri, kur tu vinguriuoji? (Upelis su žole kalba)
- - Kumpi, linki, kur tu teki? - Mušta, pešta, kas tau darba? (Upelis ir žolė (pieva))
- Virgurgurkli, kur gurkliuoji? (Upelis ir vanduo)
- Kreivė reivė šlivė, krivė, kripė ripė, kur tu bėgi, vingur gurklį, kur gurklioji, skuste pešte, praskustgalvi, kas tau darbo. (Upelis ir pieva pasikalba)
Mįslės apie namus ir buities reikmenis
- Tupi tupikas kaba kabikas, kuris meilesnis, ar tupikas, ar kabikas. (Truoba)
- Akmens kojos, medžių (-džio) liemuo, stiklo akys, šiaudų (šiaudinė V. d. (Trobos rentinys))
- Sugrįžtuvė susuktuvė, kur tu bėgi? (Taukai košės bliūde)
- Dominauskas pačiu, guli, lovas kojom mina, bumba trina. (Staklės su audeklu)
- Kamėras - kamarina, kojom mina, pilvu trina, kur kečias, ti lenda stačias. (Staklės ir audėja)
Mįslės apie laiką ir gamtos reiškinius
- Šratai (Plyna pelkikė, širva kumelikė, du vilkai trauk, du vanagai lauk)
- Metai, mėnesiai, savaitės, šventa (diena) (Aukštas stuobrys su dvyliku šakų, un kažnas šakas pa keturias šakelytes, un šakytės pa saptynias gūštytes, ā gūštytėj pa dvideš keturias paukštytes)
- Mėnuo, žvaigždės ir saulė (Auga ąžuolas. Tame ąžuole - dvylika lizdų. Kiekviename lizde keturi paukšte...)
- Saulogrįžis (Ką nepralenkia nei zuikis, nebėgdamas prieš saulę?)
- Velykos [ir gavėnia] (Koks ryts į metą linksmiausias?)
Kitos mįslės
- Ką nematai, matyt galėdams, o ką matai, matyt negalėdams? (Tamsybę)
- Kodėl jaučiai parėję iš ganyklos guli? (Todėl, kad sėdėti nemoka)
- Kodėl žmogus nuo ko nors bėgdamas visą laiką atsisuka? (Todėl, kad pakaušyje akių neturi)
- Kodėl šuo lįsdams į būdą tris kartus apsisuka? (Todėl, kad pagalvės ieško, o neranda)
- Kodėl pempė stovi ant vienos kojos? (Todėl, kad padėjus kitą ji neišstovėtų)
- Kodėl varnos ant nakties lekia į mišką? (Todėl, kad miškas pas varnas neatlekia)
- Kodėl višta kartais ant vienos kojos tupi? (Todėl, kad kitą pakėlus laiko)
- Kodėl galvos plaukai greičiau pražilsta už ūsus? (Todėl, kad 16 m. vėliau išauga)
Šiame straipsnyje pateiktos tik kelios lietuvių liaudies mįslės. Tikimės, kad jos jums patiko ir paskatino domėtis šiuo unikaliu tautosakos žanru.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina tiesa: Kaip darželiai formuoja legendinius knygų herojus vaikams!
- Kaip Gimsta Vaikai: Išsamus Vikipedijos Vadovas, Kurio Negalite Praleisti!
- Atraskite C. Rogerso „Žmonės Gimsta Geri“ Teoriją: Išskirtinis Žmogaus Prigimties Paaiškinimas
- Kūdikių mankšta ant kamuolio: video pamokos ir nauda
- Geriausi lauko kombinezonai kūdikiams – ekspertų patarimai, kaip išsirinkti tobulą!