Liaudies dainos ir folkloras Lietuvoje turi gilias šaknis ir atspindi tautos istoriją, papročius bei pasaulėžiūrą. Šiame straipsnyje panagrinėsime liaudies dainų reikšmę, jų ryšį su gimimo ratu, etnoterapiją ir folkloro festivalius Lietuvoje.
Liaudies Dainų Reikšmė ir Gimimo Ratas
Dainos tekstų autorė ir vokalistė Agnieška Vrubliauskienė teigia: „Tai istorija, kurioje nėra gražios pabaigos, tačiau net ir jai atėjus, mes nežinome - gal visas gyvenimo ratas pradės suktis iš naujo?". Grupės bendrakūrėja ir bosistė Simona Karinauskaitė sako: „Kurdamos vaizdo klipo scenarijų būtent to ir norėjome - mūsų tikslas buvo perkelti žiūrovą į alternatyvų pasaulį, kuriame nežemiškos būtybės žaidžia pagal tas pačias žmogiško gyvenimo taisykles: gimimas, klestėjimas, kančia ir mirtis."
Šios mintys atspindi gilų ryšį tarp liaudies dainų ir žmogaus gyvenimo ciklo, kuriame gimimas, augimas, senėjimas ir mirtis yra neatsiejami etapai. Liaudies dainos dažnai paliečia sudėtingas, egzistencines temas - netektį, skausmą, vienatvę.
Viena gedėjimo formų mūsų tradicijoje - tai raudos. Psichologiniu požiūriu tai artima vadinamajai exposure therapy (liet. ekspozicinė terapija) - skausmo neišvengiame, bet į jį žiūrime, jį išgyvename sąmoningai, tik šiuo atveju - per garsą, balsą, žodį.
Etnoterapija ir Liaudies Dainos
Etnoterapija - tai terapinis metodas, kuris naudoja liaudies dainas ir folklorą žmogaus emocinei ir psichologinei gerovei gerinti. Žmonės į etnoterapiją dažniausiai ateina ne spręsti gilių psichologinių sutrikimų, o patirti bendrystę. Dažnai ateina mažiau dainuojantys žmonės - etnoterapijos forma neįpareigoja būti muzikaliems, tai patyriminė praktika. Jie ieško ryšio - su daina, savimi, savo tapatumu. Etnoterapijos principas ir yra toks - nesvarbu, kaip dainuoji. Gali būti beklausis, tai nėra skirta scenai.
Karlo Jungo teorija apie mitus ir simbolius kaip žmogaus pasąmonės ir psichikos dalį puikiai dera su liaudies dainų analize. Skaitydamas ją gali nuolat matyti sąsajas su liaudies dainomis, kuriose gausu įvairių mitologinių motyvų. Kiekvieną simbolį iš knygos galima iliustruoti daina. Kai kuriose dainose yra net ir išsamiai atpasakotos mitologinės istorijos.
Mitologinė simbolika leidžia pažvelgti į savo subjektyvią patirtį. Kai dainuoji, suaktyvini tam tikras savo vidines temas ir susieji jas su savo asmenine patirtimi. Dažnai pasitaikančios temos - anima ir animus: moteriško ir vyriško prado santykis. Kita svarbi Jungo teorijos dalis - šešėlis. Tai visa tamsioji, nuneigta, paslėpta žmogaus pusė, kuriai priklauso temos apie mirtį, netektį, agresiją, pyktį ar net žudymą. Yra daugybė liaudies dainų apie tragiškus įvykius, o dainuodamas jas gali atrasti, kas tavo viduje surezonuoja, kas yra užslopinta ar ignoruojama.
Iš tikrųjų žmonės labiausiai atsiveria po dainos. Po kiekvienos dainos mes truputį patylime - tai momentas, kai daina vis dar aidi žmogaus viduje. Ir būtent tada dažnai kyla noras kalbėti. Tai gali būti ir konkrečios dainos poveikis - jei ji tą dieną kažką žmoguje sužadino. Visgi grupėje veikia dinamika. Jei kažkas trukdo - ir kitas žmogus išdrįsta tai pasakyti - tai jau terapinė situacija. Svarbu, kaip pasijauti išgirdęs tokį komentarą. Ką tai apie tave atskleidžia? Žmonės dažnai kuklinasi, bet kartais ima ir išdrįsta.
Dainuodama liaudies dainas nejaučiu sceninės baimės - tai natūralu, lyg būtum dalis gyvos tradicijos. Jei tai hobis, nėra ko bijoti. Be to, esu mačiusi, kaip liaudies dainos padėjo žmonėms apskritai atrasti savo balsą. Jie sakydavo, kad „aš nedainuoju, niekada nedainuosiu“, o paskui atsiveria. Gimti be klausos - labai retas atvejis. Dažniausiai ji tiesiog nelavinta.
Liturgija šiuo atveju dažnai atlieka panašią funkciją - ji suteikia gedulo apeigas, struktūrą, leidžia jaustis saugiai tuo sunkiausiu metu. Tačiau mūsų kultūra vis dar gana toli nuo sąmoningo buvimo šalia mirties temos - dažnai slepiame, vengiam, nemokame būti.
Folkloro Festivaliai Lietuvoje
Folkloro festivaliai Lietuvoje yra svarbi kultūrinio gyvenimo dalis, kurioje puoselėjamos tradicijos, dainos ir šokiai. Vienas žymiausių festivalių - „Skamba skamba kankliai“, kuris kasmet pritraukia daug dalyvių ir žiūrovų.
Folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ man buvo ir tebėra tikri folkloro atlaidai. Labai svarbi dalis buvo ansamblio draugai - kartu eidavome į renginius, dalyvaudavome, patirdavome. Būtent ten, šiame folkloro rate, užsimezgė viso gyvenimo draugystės. „Skamba skamba kankliai“ man buvo pasaulis, kurio labai trūko ir kurį atradau.
Taip, bendrystė tikrai jaučiama - yra daug bendrų renginių: pasidainavimai, žaidimai, amatai, vadinamosios dūzgės. Tai kuria neformalų, gyvą ryšį. Mane ypač įkvepia užsienio svečių koncertas „Svetukai mano, rygailio!“ - visada ten einu. Visgi „Sutartinių ratas“ man yra pats svarbiausias festivalio renginys. Atliekant ilgesnes dainas, ypač sutartines, atsiranda tėkmė. Tėkmės motyvas - iš psichologijos. Darbe tai pavojinga - jei įsitrauki per daug, gali persidirbti. Bet dainuojant - tai visiškas atsipalaidavimas.
Kitas svarbus festivalis yra „Čiulba ulba“, skirtas žymaus dzūkų dainininko Petro Zalansko atminimui. Šis festivalis suburia folkloro atlikėjus, mylėtojus bei vietinius žmones pabūti kartu bei prisiminti Petrą Zalanską.
Taip pat Vilniuje vyksta tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“, kuris sutraukia puikius tradicinės muzikos atlikėjus iš slavų kraštų, Užkaukazės, tolimiausių Rusijos kampelių, Vakarų Europos.
Kalendorinės Šventės ir Apeigos
Kalendorinės šventės ir apeigos yra glaudžiai susijusios su gamtos ciklais ir žmogaus gyvenimo tėkme. Jos suteikia saugumo jausmą ir leidžia jaustis dalimi didesnės visumos.
Jei gyvename ciklais, tai leidžia jaustis saugiau, nes nereikia visko kurti iš naujo - galime remtis jau egzistuojančiomis tradicijomis. Tačiau šiandien svarbu sąmoningai pasirinkti, ką iš šio ciklo pasiliekame ir tęsiame toliau.
Šventės buvo tyrinėjamos atskirai ir dalimis, nuotrupomis. Dalyvavo visuotiniame gyvybės ritmo alsavime. Panašumas matyti ir lietuvių kalendorinėse šventėse. Vienokie ar kitokie burtai buvo visose pagrindinėse šventėse. Iš svarbiausiųjų visų švenčių apeigų. Pasirodo, kad vardai apeigoms įtakos neturi.
| Šventė | Laikas | Reikšmė |
|---|---|---|
| Kalėdos | Žiema | Naujos vilties pradžia |
| Užgavėnės | Pavasaris | Žiemos išvijimas |
| Velykos | Pavasaris | Prisikėlimas, naujas gyvenimas |
| Kupolinės | Vasara | Gamtoje didžiausios gyvybinės galios metas |
Šventės yra susiję su žmogaus amžiumi arba jo gyvenimo tėkme: gimimas-krikštynos, vestuvės ir mirtis-lydėtuvės. Gyvenimo tėkmės pakeitimas pažymimas ir apeigomis. Į (sakralią) šventės erdvę žengiama pro vartus. Svarbu atkurti suardytą vidinę darną.
žymės: #Gimimo