1945 m. Gegužės 1 d. Savaitės Diena: Istorinis Kontekstas ir Reikšmė

Norint nustatyti, kokia savaitės diena buvo 1945 m. gegužės 1 d., galima pasinaudoti kalendoriumi. 1945 m. gegužės 1 d. buvo antradienis.

Ši diena reikšminga Antrojo pasaulinio karo kontekste. Jungtinės Valstijos 1941-aisiais įsitraukusios į Antrąjį pasaulinį karą patyrė daug netekčių - žuvo daugiau kaip 400 tūkst. karių.

Labiausiai nukentėjo tuometinė Sovietų Sąjunga, kurios didžiausia respublika buvo Rusija - žuvo daugiau kaip 20 mln. žmonių. Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinė Karalystė (JK) neteko 384 tūkst. karių ir 70 tūkst. civilių gyventojų.

Antrasis pasaulinis karas, 1939-45 vykęs Ašies valstybių (Vokietija, Italija, Japonija ir kitos) karas su Sąjungininkais - Didžiąją Britanija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Prancūzija, SSRS, Kinija ir kitomis valstybėmis.

1939 09 01 anksti ryte Vokietijos kariuomenė po inscenizuoto incidento pasienyje (Gliwicės provokacija) įsiveržė į Lenkiją (Lenkijos kampanija). 1939 09 03 Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą. Lokalinis konfliktas virto tarptautiniu.

1941 06 22 Vokietija pagal Barbarosos planą užpuolė Sovietų Sąjungą (kai kurių istorikų nuomone, SSRS ir pati rengėsi pulti Vokietiją). Prasidėjo SSRS-Vokietijos karas.

1941 vasarą pradėjo kurtis su Vokietija kariaujančių valstybių sąjunga (dar pavadinama antihitlerine koalicija), susiformavusi ankstesnio Didžiosios Britanijos ir JAV bendradarbiavimo pagrindu.

1941 12 07 Japonija (04 13 sudariusi neutraliteto sutartį su SSRS) puolė JAV karinę bazę Ramiajame vandenyne, Havajuose (Pearl Harboro užpuolimas). 1941 12 08 JAV, Didžioji Britanija ir kelios kitos valstybės paskelbė jai karą, 12 11 Vokietija ir Italija paskelbė karą JAV, joms tiesiogiai įsitraukus į karą šis tapo tikrai pasauliniu.

Lietuvai ši data taip pat svarbi, nes tuo metu vyko aršus Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui, lietùvių pasiprešinimas soviẽtiniam okupãciniam režmui, antisoviẽtinė lietùvių rezisteñcija, antisoviẽtinis lietùvių pasiprešinimas, lietùvių láisvės kóvos, Lietuvos antisovietinis judėjimas 1940-41 ir 1944-90.

1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvos Respubliką, jos visuomenė dėl teisėtos valdžios atsisakymo priešintis buvo dezorganizuota. Sovietai, įvedę totalitarinį komunistinį režimą, siekė Lietuvą integruoti į SSRS ir prievarta įtvirtinti savo valdžią.

Prasidėjo Lietuvos gyventojų genocidas, Lietuvos gyventojų kalinimas, Lietuvos sovietinimas, rusinimas ir kolonizavimas, Lietuvos gyventojų trėmimai. Su SSRS okupacine valdžia ir represiniu aparatu - Vidaus reikalų liaudies komisariatu (NKVD; 1946 03 pertvarkytas į Vidaus reikalų ministeriją), Valstybės saugumo liaudies komisariatu (nuo 1946 03 - Valstybės saugumo ministerija) ir su Lietuvos komunistų partija kolaboravo (kolaboravimas) nepartiniai sovietiniai aktyvistai; tai lėmė lietuvių tautos laisvės kovos pobūdį.

1944 antroje pusėje prasidėjo didelio masto antisovietinio partizaninio karo organizavimo, partizanų būrių, rinktinių ir apygardų (A apygarda, Didžiosios Kovos apygarda, Tauro apygarda, Vyčio apygarda, Vytauto apygarda) kūrimo ir didelių kautynių su sovietine okupacine kariuomene laikotarpis.

1944 07 26 SSRS karinė valdžia paskelbė Lietuvos vyrų mobilizaciją į SSRS kariuomenę (prievartinė mobilizacija). Iš numatytų (25 000) šauktinių registruotis atvyko tik apie 5000. Nepaklusę šaukimui vieni slapstėsi namuose, kiti pradėjo telktis miškuose į būrius, ieškoti ryšių su partizanais.

NKVD kariuomenė (1944 Lietuvoje dislokuota P. Vetrovo vadovaujama ketvirtoji šaulių divizija su štabu Vilniuje, t. p. Baudžiamosios operacijos vykdytos masiškai. 1944 07-12 Lietuvoje buvo sulaikyta apie 53 000 žm., iš jų 13 169 suimti.

1944 12 20-25 per 74 baudžiamąsias operacijas nužudyti 427 ir suimti 482 žm.; 1944 12 iš viso nužudyti 2056 gyventojai. Po NKVD kariuomenės vykdomų baudžiamųjų operacijų (1944-45 nužudyta 12 213 Lietuvos gyventojų, iš kurių trečdalis ar net pusė buvo beginkliai civiliai) ir gautų pranešimų apie mobilizuotųjų mirtį SSRS-Vokietijos kare (menkai kariškai parengti jie buvo siunčiami daugiausia į beprasmišką puolimą Kurše) vis daugiau vyrų patraukė į miškus pas partizanus: veikė Lietuvos laisvės armijos trečiosios Šiaurės apygardos, Žemaičių legiono ir kiti partizaniniai junginiai.

Partizanų būriams vadovavo buvę Lietuvos kariuomenės, Vietinės rinktinės karininkai ir kariai, policininkai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Lietuvos laisvės armijos, Lietuvių fronto, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Laisvės gynėjų sąjungos karinių padalinių vadai ir kovotojai.

1944 pabaigoje-1945 pavasarį Lietuvos miškuose buvo apie 30 000 žm. Partizanų kovos vyko beveik visoje Lietuvoje. Su NKVD kariniais daliniais kaudavosi daugiausia dideli (100-300 žm.) partizanų būriai, neturėję bendros vadovybės.

Vyko atkaklūs mūšiai, turėję pozicinio karo požymių (Ažagų kautynės, Būdininkų kautynės, Kiauneliškio kautynės, Liepakojų mūšis, Pušynės kautynės, Varčios miško kautynės ir kiti). Pvz., 1945 05 16 Kalniškės mūšyje miške (Simno vlsč.) su NKVD pajėgomis kovėsi 80-120 partizanų.

NKVD kariuomenė, be šautuvų, automatų ir kulkosvaidžių, naudojo net lengvąsias patrankas, minosvaidžius, iš lėktuvų žvalgė jų stovyklavietes (Šimonių girioje, Kazlų Rūdos miškuose, Palių pelkėje per Palių mūšį ir kitur).

Dideli partizanų būriai pajėgė ne tik kautis su gausiomis sovietinėmis pajėgomis, bet ir kontroliuoti kaimus, mažesnius miestelius, užimti valsčių centrus. 1944 antroje pusėje partizanai puolė 17 valsčių centrus, iš areštinių išlaisvino suimtuosius (pvz., 1944 10 26 Biržuose išlaisvinti 48, gruodžio 7 Eišiškėse - 31).

Kai kuriuose puolimuose 1945 dalyvavo didelės partizanų pajėgos: Miroslavą puolė apie 100 žm., 1945 02 Rozalimą - apie 80 (nukovė 27 stribus), Endriejavo valsčiaus centrą 05 26 - apie 120 (miestelį saugojusių 18 stribų su ginklais perėjo pas partizanus).

1945 pavasario pabaigoje buvo pradėta vengti atvirų kautynių su didesnėmis, gerai ginkluotomis sovietinėmis pajėgomis, nes dėl didelio partizanų sutelkimo vienoje vietoje vien 1944-45 žuvo apie pusę visų 1944-53 žuvusių partizanų (pvz., 1945 03 11-12 Kiauneliškio kautynėse žuvo iki 80 žmonių). Pradėta keisti ir kovos taktiką - stovyklauti ar judėti skyriais po 5-10 asmenų, slėptis bunkeriuose ir slėptuvėse.

Siekiant sumažinti karinio pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui mastą, dezorganizuoti partizanų veiklą, 1945 05 25 paskelbta LSSR vidaus reikalų (NKVD) komisaro J. Bartašiūno kreipimasis į nelegaliai gyvenančius asmenis, kuriame buvo raginama juos legalizuotis ir nutraukti ryšius su ginkluotu pogrindžiu, 07 07 - SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo amnestija besislapstantiems nuo tarnybos SSRS kariuomenėje ir jos dezertyrams, 1946 03 05 - LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo ir LSSR Ministrų Tarybos bei Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto kreipimasis.

Daugelis pasitraukusių iš miško partizanų, bijodami represijų, užsiregistravo kaip besislapstantys nuo mobilizacijos, todėl iš tikrųjų ginkluoto pogrindžio dalyvių 1945 legalizavosi galbūt iki 20 000. 1945 Lietuvos partizanų dalinių vadai daugelyje vietų nedraudė kovotojams legalizuotis (nuo 1946 buvo reikalaujama laikytis priesaikos ir legalizuotis leista tik išimtinais atvejais). Daug legalizavusiųjų sudarė rezervinius būrius veikiantiems partizanams.

Šių steigimui vadovavo 1944 į Lietuvą atvykęs SSRS NKVD liaudies komisaro pavaduotojas I. Serovas. 1944-46 LSSR vidaus reikalų (NKVD) komisaras, 1946-53 LSSR vidaus reikalų ministras buvo J. Bartašiūnas, LSSR valstybės saugumo komisarais - A. Gudaitis‑Guzevičius (1944 07-1945 08) ir Z. Jefimovas (1945 08-1949; nuo 1946 03 valstybės saugumo ministras), LSSR valstybės saugumo ministrais - Z. Jefimovas (1946 03- 1949) ir P. Kapralovas (1949-52).

Sovietinės specialiosios tarnybos sukūrė platų šnipų ir agentų tinklą. Nuo 1944 vidurio imta formuoti vadinamųjų liaudies gynėjų (stribų) dalinius. Jie su naikintojų NKVD kariuomene (kartais ir savarankiškai) dalyvavo karinėse operacijose prieš partizanus; buvo palydovai krečiant kaimus ir miškus, vertėjaudavo tardant suimtuosius, juos saugodavo.

1945 stribai nužudė apie 3700 žm.; jų savivalės nereglamentavo jokie dokumentai. Be stribų, veikė paramos grupės, jose 1946 05 buvo 5600 ginkluotų asmenų. Visuose didesniuose miestuose, be NKVD kalėjimų, buvo įrengti saugumo kalėjimai (areštinės), daugelyje miestelių - pirminio laikymo kameros (KPZ) bei vadinamieji stribynai.

Suimtieji arba pasidavusieji partizanai, kiti pasipriešinimo dalyviai arba jais apkaltintieji buvo žiauriai kankinami, prieš juos naudojami specialūs preparatai (migdomieji, psichotropinės medžiagos, narkotikai); partizanai, bijodami palūžti ir tapti išdavikais, dažniausiai gyvi nepasiduodavo.

1946 prasidėjo didžiausio antisovietinio partizaninio karo aktyvumo, karinės struktūros, bendros politinės ir karinės vadovybės kūrimo laikotarpis. Lietuva buvo suskirstyta į karinius teritorinius vienetus.

Svarbios datos ir įvykiai Lietuvoje

Metai	Įvykis
1940 06 15	SSRS okupavo Lietuvos Respubliką.
1944-1945	Didelio masto antisovietinis partizaninis karas.
1944 07 26	SSRS paskelbė Lietuvos vyrų mobilizaciją į SSRS kariuomenę.

žymės: #Gimimo

Panašus:

• Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
• Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
• Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
• Neįtikėtina Mariaus Jampolskio gyvenimo istorija – sužinokite viską apie jo karjerą ir asmeninį gyvenimą!
• Apkerpėjusių Vaikų Daina: Neįtikėtina Istorija, Kuri Jus Sužavės!