Šis apdovanojimas buvo didžiulis ir tikrai malonus siurprizas. Buvote įvertintas kaip geriausias Istorijos fakulteto dėstytojas. Ką Jums reiškia toks pripažinimas?
Atvirai sakant, galiu tik spėlioti, kodėl studentai mane išrinko geriausiu Istorijos fakulteto dėstytoju. Tikriausiai šį klausimą geriau būtų užduoti jiems.
Esu įsitikinęs, kad mokslininko darbe svarbiausias postūmis veikti susijęs su patiriama nuostaba, kuri skatina leistis į dar nepažintų dalykų tyrimus. Kaip tapote dėstytoju? Istorija man visuomet patiko, tačiau baigdamas vidurinę mokyklą blaškiausi tarp noro groti roko grupėje (tuo šiurpindamas savo tėvus) ir planų studijuoti istoriją.
Džiaugiuosi, kad apsisprendžiau stoti į Vilniaus universitetą. Pirmoji mintis, kad man patiktų rašyti knygas ir dėstyti, šmėstelėjo tik pradėjus studijuoti ir perskaičius Hermanno Hesse’ės romaną „Stiklo karoliukų žaidimas“.
Beje, kartais diskutuodami su kolegomis sugrįžtame prie temos, kad XXI amžiuje paskaita turi ne tik būti gerai parengta dalykiškai, bet ir turėti spektaklio elementų. Man patinka bendrauti su studentais, nes paskaitose ir seminaruose keičiamės idėjomis.
Istorijos studijas renkasi smalsūs, nebijantieji eksperimentuoti ir improvizuoti, jaučiantieji poreikį gilintis ne tik į praeities tyrimų keliamus klausimus. Tad galiu dirbti su įdomiais jaunais žmonėmis.
Palyginti su kolegomis iš Lietuvos istorijos ar Lietuvos kultūros tyrimų institutų, man tyrimams lieka mažiau laiko. Kita vertus, darbas universitete turi labai daug privalumų: nuolat bendraujame tarpusavyje, keičiamės idėjomis, diskusijose tikriname įvairias hipotezes.
Istorija mane žavi teikiamomis galimybėmis mąstyti apie save ir pasaulį, bėgantį laiką, praeities ir dabarties „akistatas“.
Visuomenėje iš tiesų ganėtinai gajus stereotipas, esą istorikai - linkę į vienatvę, mažai ir nenoriai bendraujantys, nuolat archyvuose ar bibliotekose besislapstantys „akiniuočiai“.
Visų pirma, mūsų amato ypatumai - geras istorikas turi daug laiko praleisti archyvuose arba prie kompiuterio. Išsamiau nesusipažinusieji su istorikų buitimi ir būtimi dažniausiai linkę jiems klijuoti „istoriko - knygų žiurkės“ etiketę.
Istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei.
Istorikas turi ne tik būti geras mokslininkas, bet ir mokėti sklandžiai kalbėti, rašyti. Pastebiu, kad kai kurie kolegos iš tiesų pamiršo (arba tiesiog nenori pripažinti), jog istorija ir literatūra yra to paties medžio šakos, todėl turi daug bendra.
Šį santykį bent jau anglų kalboje padeda tiksliai išreikšti žodžiai „history“ (istorija) bei „story“ (pasakojimas) ir juos supantis bendras reikšmių laukas.
Tai yra puikiausia dovana mums visiems belaukiant 2018‑ųjų Vasario 16-osios ir šią dieną gimusios modernios valstybės šimtmečio minėjimo. Galima pajuokauti, kad Apvaizda vis dar rūpinasi Lietuva, nes Vasario 16-osios aktas atsirado idealioje erdvės ir laiko sampynoje.
Profesoriaus Liudo Mažylio sėkmė yra nuostabus įvykis šio mokslininko ir visos mūsų akademinės bendruomenės gyvenime (ir čia nereikia ieškoti priešstatos tarp „savimi patenkintų arogantiškų istorikų“ ir „idealistų - nuotykių ieškotojų neprofesionalų“; „gyvenančių iš projektų autoritetų“ ir „dirbančiųjų iš idėjos“).
Nereikia burti žiūrint į krištolinį rutulį tam, kad būtų galima konstatuoti ir dar vieną dalyką - itin svarbų atradimą padaręs politologas naudojosi istorikų įdirbiu, kuris nėra toks jau mažas tyrinėjant Vasario 16-osios akto pražuvimo epochos akivaruose aplinkybes ir šio dokumento tikėtinų klajonių trajektorijas.
Visiškai akivaizdu, kad egzistuoja bent trys Vasario 16-osios akto atradimo reikšmės: simbolinė - emocinė; teorinė; geopolitinė. Simboline ir emocine Vasario 16-osios akto atradimo reikšme mes neturime teisės abejoti.
Viešojoje erdvėje reiškiantiems nuomonę, esą Lietuvos istorikai turėtų pasakyti „mea culpa“ („esame kalti, nes neradome Vasario 16-osios akto, kaip ir Mindaugo sostinės vietos, Vytauto kapo ir karūnos, Vilniaus bazilisko, ir t. t.“), turiu kontrpasiūlymą - kelių dienų senumo įvykiai gali būti puikia paskata pradėti kalbėtis apie tai, ką per nepriklausomos Lietuvos valstybės egzistavimo laikmetį privalėjome ir spėjome padaryti, ir kodėl kai kurie būtiniausi dalykai vis dar yra tik planų, strategijų, vizijų ar kolektyvinių sapnų sferoje.
Nepaisant nepakankamo dėmesio mokslui, vaizduotės, intelektinės drąsos ir strateginio mąstymo stygiaus valstybiniu mastu, Kovo 11-osios epochoje mokslininkai valstybei ir visuomenei padovanojo ne vieną mūsų istorinę vaizduotę esmingai paveikusį ir kolektyvinę tapatybę sustiprinusį atradimą.
Vytautas Landsbergis tapo projekto „Europeana 1989“ ambasadoriumi Lietuvoje. Jis vienas iš tų žmonių, kurie atliko lemiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir ne tik matė, kaip keitėsi mūsų šalis, bet ir skatino šiuos pokyčius.
Diena buvo kupina darbo ir atsakomybės. Tokio didelio renginio Sąjūdis dar nebuvo ėmęsis. Dirbo mūsų grandys ir žmonės visoje Lietuvoje skirstydami, kur ir kas turi atvykti ir stoti į Baltijos kelią.
Atėjo mat nerimastingos žinios, kad keliai užsikimšę, žmonės labai jaudinasi pavėluosią, gali kilti sumaiščių, nelaimių, todėl valstybinis radijas paskambino, ar negalėčiau kreiptis į užstrigusiuosius keliuose.
Skubėjau iš štabo į radiją ir kreipiausi į visus, kurie pakeliui, kad, jeigu nespėja, išliptų paskirtą valandą iš automobilių ir stotų, kur esą, susikibę rankomis - ir bus Baltijos kelyje.
Tad stovėjau prie Vilniaus arkikatedros frontono beveik Baltijos kelio pradžioje, nors tikroji simbolinė pradžia buvo Gedimino pilies bokštas ant kalno. Su manimi, greta manęs stovėjo artimieji.
Atmosfera buvo itin pakili, žmonės dalyvavo ryžtingai ir džiaugsmingai, visi jautėsi lyg šeima. Manau, kiekvienas suprato ar savaip jautė, jog tai ir yra laisvė, kurios neprašome, o pasiekėme: esam išvien ir nieko nebijome.
Lietuvai liko kely pastatyti kryžiai, kitokie paminklai. Tačiau jeigu klausiate apie visus 1989‑uosius - jie buvo nepaprastai turtingi metai, subrandinę valstybės restituciją.
Pagrindinė svetainės informacija randasi : PARAPSICHOLOGIJA 1.PARAPSICHOLOGIJA 2.PARAPSICHOLOGIJA 3.PARAPSICHOLOGIJA 4.PAGARBIAI : SVETAINĖS ADMINISTRATORIUS - VIDMANTAS GRINČIUKAS.
Žvelgiant giliau į psichologiją išryškėja tendencija, kad žmogus yra laimingesnis tada, kada yra sąmoningesnis. Kuo žmogus yra sąmoningesnis, tuo jis ir yra laimingesnis.
Sąmoningumą suskirstyčiau į septynis jo lygius;Pirmas lygis; Tai žemiausio sąmoningumo lygis. Šio lygio žmonės gyvena šiame pasaulyje nematydami jokios Dieviškos valios.
Antro sąmoningumo lygio žmonės numano, kad ne viską savo gyvenime gali padaryti patys. Jie supranta, kad egzistuoja mus veikianti jėga, tačiau nepripažįsta, kad ta jėga priklauso Dievui. Jie labiau tiki dvasiomis ir burtais, pasitiki šamanais.
Trečias sąmoningumo lygmuo - tai suvokimas, kad yra aukštesnioji valdžia - pusdieviai ( krikščioniškoje tradicijoje tai angelai ir archangelai ). Pusdieviai tai asmenybės, per kurias viešpats įtvirtina savo valdžią materialiajame pasaulyje.
Ketvirtas sąmoningumo lygmuo - kai žmonės sako, kad Dievas yra visur, kad Dievas - šis pasaulis, kad Dievas - tai graži gamta. Jie iš dalies teisūs, nes kalba apie neapibrėžtą Dievo formą. Visgi asmeninių santykių tarp šio lygmens žmonių ir Dievo nėra.
Penktas sąmoningumo lygmuo ateina su sąžinės pojūčiu, širdies balsu. Ateina, kai pradedame to balso klausyti ir suprantame, kad jis mus veda per gyvenimą, ir tai - ne proto svarstymai.
Kalbant apie šeštą sąmoningumo lygį, tai šis lygmuo prasideda, kai mes turime penktą sąmoningumo lygį ir kasdien meldžiamės. Tai darant apsivalo mūsų sąmonė ir mes pradedame jausti Dievo alsavimą visoje kūrinijoje.
Septintas sąmoningumo lygmuo yra aukščiausias, kurio nežino žmonija, nežino net pats krikščioniškasis pasaulis. Septintą sąmoningumą turi tik indigo asmenys, gyvendami tyro, nekalto vaiko pasaulėžiūroje ir visą gyvenimą jausdami Dievo energijas.
Išties, žmogus yra netobula būtybė, turintis labai daug ydų. Iš žmonijos išsiskiria tik indigo žmonių rasė, neturinti jokių žmoniškųjų ydų.
NEKROFILIJA, arba meilė mirčiai. Tai meilė tam, kas negyva, inertiška, nesąmoningas troškimas viską griauti, ardyti ir nieko nekurti. Ryškiausi nekrofiliškų asmenybių pavyzdžiai žmonijos istorijoje yra Stalinas ir Hitleris.
Neskaitant indigo žmonių rasės, visi žmonės vienokiu ar kitokiu laipsniu yra linkę gėrėtis savimi, visi žmonės yra šiek tiek egoistai.
Genetiškai „motina yra pirmoji personifikuota jėga, kuri žmogų gina ir garantuoja jo saugumą“, bet motina nėra vienintelis asmuo, kuris saugo ir gina. Juk yra ir tėvas, ir šeima, ir tauta.
Mielas skaitytojau, siekime aukšto sąmoningumo lygio ir su juo ateis Jūsų laimė, kurios trokštate visa savo esybe. Kai tapsite sąmojingesniais žmonėmis, sumažės Jūsų ydų kraitis, be kurio įgysite sielos nemirtingumą amžinybės kontekste, amžinybės egzistencijoje.
Jūsų protas susideda iš racionalios sąmonės ir neracionalios pasąmonės. Žmogus mąsto sąmonės pagalba, ir tai, apie ką Jūs nuolatos galvojate, įsiskverbia į Jūsų pasąmonę, kuri kuria Jūsų minčių pagalba.
Negatyvios mintys sukelia nusivylimą, nesėkmę, nelaimę. Konstruktyvios, harmoningos mintys teikia sveikatą, sėkmę, priteklių.
Baigdamas šią temą, apie „žmogaus laimės paslaptį“, skaitytojui noriu pabrėžti tai, kad tikroji laimė Jums ateis su šeštuoju sąmoningumo lygiu. Tai yra, kasdiene malda krikščioniškajame pasaulyje, bei kitais dvasinio tobulėjimo siekiais, per ką rasite idealią harmoniją su pasauliu, su gamta ir Jus supančia aplinka.
Indigo žmonės sugeba palaikyti tobulus ryšius su erdve ir iš jos pasisemti įvairios informacijos. Žemėje, mūsų planetoje, tobulo rojaus dvasines energetikas skleidžia saulės sistema, kuo pasėkoje indigo genijai jaučia šią skleidžiamąją energetiką.
Indigo asmenys labai stipriai ir galingai jaučia saulės sistemos dvasinę savastį, per kurią atsispindi ir jūrų, vandenynų labai stipri energetinė dvasia.
Kai indigo žmogui susiformuoja žemiški sunkumai, per žmonijos piktybiškumą ir nekompetenciją tolerancijoje, jį suranda planeta, viršijanti žmoniškąjį protą. Ta planeta energetiškai subalansuoja indigo žmogui visą mastymą.
Kosminė organika, yra „SUPER“ aukštame virš sąmonių lygmenyje, kuri pralenkia saulės sistemos visą dvasinę rojaus tobulybę. Saulės sistema dvasiniame kontekste yra sunkiai suvokiama tobulybė, tačiau kosminė organika yra dar tobulesnė, kurios nebepajėgia pilnai suvokti žmoniškasis materinis kūnas.
Aš asmeniškai, gyvendamas žemės planetoje, jaučiuosi kaip gyvenčiau svetimoje planetoje. Man yra žymiai geresnė ir malonesnė mane globojanti planeta, su ja palaikant ryšius, jaučiuosi kaip namuose.
Bioenergetika, tai žmogaus biologinio kūno energetika. Ši energetika formuojasi iš Dievo energetinių laukų. Kiekvienas žmogus turi savo biolauką, savo kūno bioenergetinį lauką.
Indigo žmonės sugeba labai stipriai jausti pašalinių žmonių bioenergetinius laukus ir iš jų pasisemti informacijos apie kitą žmogų. Šie biolaukai indigo asmeniui persiduoda per Dievą.
Kalbant apie žmogaus galimybes energetiniuose laukuose, tai reikėtų pabrėžti tai, kad žmogaus galimybės yra labai silpnos kontaktuoti žodžiais su oponentu, jaučiant oponento biolauką.
Vienas dalykas, kurio neturi būti dvasiniame kelyje, kuris labai žalingas, tai skųstis. Kas benutiktų, eik pirmyn. Buvimas grupėje, geroje kompanijoje (Sangha) labai tam padeda.
Sangha turi didelę jėgą. Paanalizuok savo draugystes. Jos dažnai remiasi kažkokia tai priežastimi. Yra keletas draugystės priežasčių:1. Jūs tampate draugais, nes turite bendrus priešus. Baimė ir išlikimo pavojus gali žmones laikyti drauge.2. Jūs tampate draugais, nes turite bendras problemas. Jūs kalbatės apie šias problemas ir tampate draugais.
Drąsūs yra tie, kurie ugdo ir puoselėja draugystę tiesiog vardan draugystės. Šita draugystė niekada nemiršta ar apkarsta, nes gimusi iš draugiškos prigimties.
Nieko nereikalauk iš savo draugų, tik pasakyk jiems: „Aš esu čia tam, kad padėti Jums“. Tik tikėk į vieną dalyką: viską, kas Tau reikalinga, Tu gausi.
Pasakykit draugams: “Aš čia esu dėl Jūsų, aš nieko nelaukiu iš Jūsų, tik draugiškumo“. Tuomet Jūsų draugystė tęsis ilgai. Kai Tu išeisi iš šios erdvės, ar galvoji, kad niekas tau nepadės?
Palaikyti jų pagarbą sau yra svarbiau, negu nieko iš jų nereikalauti.. … Turėk omenyje 2 dalykus:1.Tvirtumas su žmonėmis: Negink savo ego , sakydamas, kad niekada nieko iš kitų neėmei ir nenori. Tai gb tiesa, bet Tu neturi to atskleisti.
Tuomet, kai kitas nuliūdęs, pakylėk jį. Kai Tu nueini pas tikrą draugą su savo problema ir jautiesi lengviau išeidamas iš jo, reiškia, kad tai geras draugas, gera kompanija.
Tas kažkas, kas pašalina mūsų kančias, kas suteikia mums viziją, kas pagyvina gyvenimą, ir kas sujungia individualų tave su universaliuoju, yra išmintis.
Džainizme yra toks paprotys, kuris vadinamas „Pratikraman”, reiškiantis savarankišką savistabą. Kiekvieną vakarą, prieš eidami miegoti, jie atsisėda ir prisimena viską, ką padarė per ištisą dieną.
Gyvenk su minimaliais poreikiais, sumažink juos. Man reikia to, man reikia ano. Ne. Pasitenkink tuo, ką turi, tuo, kas yra.
Šri Šri Ravi Šankaras: Tai veikia! Ir tiek! Kaip tai veikia - mes nežinome. Pažiūrėk, šiais laikais esama skirtingų objektų sensorių, kuriuos palietus įsijungia šviesa.
Daugybė gyvūnų rūšių nyksta žemėje. Gyvatės, vabzdžiai, liūtai ir kitos rūšys nyksta Žemėje. Asilų populiacija taip pat mažėja!
Kadangi jau praėjai tą etapą, nebeprisimeni, kokius neramumus tau teko išgyventi. Tuo metu vyksta daug hormoninių pakitimų kūne. Paimkite juos už rankų ir veskite per tą laikotarpį.
Ne, pagrindinės problemos kyla dėl tavo paties proto. Nekrauk jų ant vargšų tėvų. Prieš kelerius metus pas mane atėjo jauna mergina su tėvais.
Užmiršk tai!Nebandyk tikėjimo sustiprinti. Noras sustiprinti tikėjimą yra problema. Žinok, kad turi tiek tikėjimo, kiek reikia.
Ne, nemaišyk jų, tai taps kratiniu. Tu turi tokią nuostabią programą, pateiktą ant lėkštelės. Viskas remiasi vienos minties linija, filosofija, kuri yra sena, bet gili ir vis tiek šiuolaikiška.
Matai, taip nutinka gyvenime. Yra keli geri dalykai ir keli blogi, ir taip pat nutinka nesėkmės. Mes neturėtume sustoti, tiesiog toliau eiti pirmyn.
Jei atrandi, kad turi nuodėmių, atiduok jas man, aš jomis pasirūpinsiu. Nesijaudink dėl to. Atiduok man savo praeitį, ir aš prisiimsiu atsakomybę už tavo pra... Pjesės struktūra yra sapniška ir sudaryta iš fragmentiškų kadrų.
Banginis ant kranto pučiasi. Baltijos jūros pakrantėje rastas išmestas banginis. Banginį pastebėjo į pajūrį penktadienio popietę užklydusi keliautoja.
Nueinu prie jūros. Deguosi cigaretę ir išgirstu tokį šnypštimą. Pakeliu galvą - visai netoli kranto, gal 200-300 metrų, didelis mėlynas padaras. Neišsigąstu, tik bijau, kad šis vaizdas gali dingti.
Ora tarša - tai kenksmingų medžiagų išmetimas į atmosferą. Oro tarša yra Žemės pusrutulio problema. Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali keliauti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitur.
Bet kuriuo atveju, nėra gerai, jei žmogus mato dėmę. Tai gali būti rimtesnės ligos užuomazgos. Jeigu ta dėmė matoma centre ir neišnyksta, gali būti vidinė kraujosrūva, tinklainės degeneraciniai pakitimai.
žymės:
Panašus:
- Rugpjūčio 23 Zodiako Ženklas: Atraskite Paslaptingas Savybes ir Giliausią Reikšmę
- Neįtikėtinas gimimo stebuklas: nuo pasakų iki tikrų gyvenimo istorijų
- Sužinokite Tikrąją Todel Ad Ten Gimiau Prasmę – Įdomūs Faktai ir Paaiškinimai!
- Nedarbingumo išmoka po motinystės atostogų: ką būtina žinoti ir kaip gauti?
- Nepraleiskite! Geriausios Lietuvių Tradicinės Dainos Vaikams – Pilnas Sąrašas ir Įdomi Apžvalga