Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pasigilinus į skirtingų tyrimų duomenis aiškėja, kad mums, lietuviams, verslumo netrūksta. Nuosavo verslo norėtų imtis bemaž kas antras šalies gyventojas, rodo 2019 m. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tačiau realybėje kalbos apie darbą sau į verslo liudijimą, individualiąją įmonę, mažąją bendriją ar akcinę bendrovę transformuojasi šiek tiek rečiau - 2019 m. nuosavą verslą nurodė turintys kiek daugiau nei 9 proc. gyventojų.

Mąstant apie nuosavo verslo galimybes, daug kam Achilo kulnu tampa finansų planavimas. Ar įmanoma ir kaip pradėti verslą, jei neturi „laisvų“ pinigų? Kokius namų darbus reikia padaryti?

Finansavimo Galimybės Verslo Pradžiai

Egzistuoja gajus įsitikinimas, kad verslo pradžiai reikia „daug pinigų“, esą todėl dažniausiai verslą ryžtasi pradėti į ketvirtą dešimtmetį įkopę asmenys. Tie, kurie dirbdami samdomą darbą jau yra spėję pradiniam kapitalui sukaupti pakankamai lėšų. Vis dėlto tiesa yra kiek kitokia: nors startas nuosavomis lėšomis būtų paprastesnis, jų neturint galima taip pat planuoti verslą.

Parama Verslui Regionuose

Pradėti verslą Lietuvos regionuose padeda įvairios skatinimo programos - vienos jų suteikia vienkartines išmokas pradiniam kapitalui, kompensuoja dalį paskolos palūkanų, kitos siūlo mokestines lengvatas įdarbinti personalą. Ši parama yra rimta paspirtis brandinantiems idėją vieną dieną gerai pažįstamoje savo namų aplinkoje imtis nedidelio verslo, kuris leistų ir išgyventi, ir realizuoti save. Tokių sėkmingų „paraminio“ verslo starto istorijų rastume kiekviename regione. Todėl verta susisiekti su savo savivaldybe ir pasidomėti, kokiomis programomis galėtų pasinaudoti verslo naujokai.

Tokiu būdu dalis Lietuvos verslininkų savo verslą galėtų pradėti ir be nuosavo kapitalo, tereikia suspėti į paramos traukinį. Pasitikrinti, ar nesama atnaujintos informacijos apie parama verslui jūsų regione galima ir „Versli Lietuva“ tinklapyje.

Taip pat verta pasidomėti tuo, kokią finansinę pagalbą gali suteikti valstybės įsteigta finansų įstaiga ILTE. Įstaiga administruoja Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamas priemones, kurių dėka smulkusis ir vidutinis verslas gali pasiskolinti verslo pradžiai ar plėtrai reikalingų lėšų.

Verslo Angelai ir Partneriai

Kitas alternatyvus finansavimo šaltinis - verslo partneris ar vadinamasis verslo angelas. Turint idėją, žinių ir verslo planą, belieka susirasti patikimą partnerį, kuris turėtų lėšų ir ieškotų verslo idėjos joms investuoti. Kuriant verslą su partneriu teks dalytis ir rizika, ir pelnu, ir, žinoma, sprendimų priėmimu. Dalytis verslo valdymu tektų ir pasirinkus verslo angelą (arba verslo angelui pasirinkus jūsų verslą).

Dažnu atveju jie, įnešę didžiąją dalį kapitalo, aktyviai dalyvauja priimant sprendimus arba net perima naujosios įmonės valdymą. Tokiu būdu veikia dauguma rizikos ir privataus kapitalo fondų, nuolat skenuojančių rinką ir ieškančių verslo idėjų, kurios gali „iššauti“ per trumpą laiką.

Išskirti sritis, į kurias labiausiai linkę investuoti verslo angelai būtų sudėtinga. Tačiau daugiausia dėmesio gali tikėtis inovatyvių, aplinką tausojančių, moksliniais tyrimais pagrįstų technologijų ir inovacijų vystytojai bei gamybos įmonės, orientuojančios savo veiklą į eksporto rinkas. Taip pat įmonės, galinčios pasiūlyti novatoriškų paslaugų bei sprendimų verslui.

Namų Darbai Prieš Ieškant Finansavimo

Ne vien finansavimu kelias į verslo sėkmę grįstas. Tam, kad gautumėte finansavimą ir tam, kad kuo labiau užsitikrintumėte savo sėkmę, reikės atlikti namų darbus. Pirmiausia, prieš savo idėją vertinti atiduodami kitiems, įsivertinkite patys save. Pradėkite nuo paties paprasčiausio klausimo - kodėl aš noriu imtis nuosavo verslo. Jei tiesiog norite papildomų pinigų, galbūt turėtumėte tiesiog imtis papildomo darbo?

Jei norite daugiau laisvės, galbūt laikas darbą nuo 8 iki 5 tiesiog pakeisti kitu? Daugybė verslininkų jums pasakys tą patį - nuosavas verslas išlaisvina galimybes įgyvendinti savo idėjas, leidžia tapti nepriklausomu nuo darbdavio, tačiau tuo pat metu tampate priklausomas nuo rinkos, klientų, konkurentų ir daugybės kitų veiksnių.

Tiesa, kaip rodo 2019 m. „Swedbank“ duomenys, galimybė įgyvendinti savo seniai puoselėtą idėją yra vienas pagrindinių variklių, kai nusprendžiama imtis verslo - tokią starto priežastį nurodo 41 proc. verslininkų. Dar svarbesniu motyvu verslą pradėję asmenys laiko norą dirbti sau ir pačiam reguliuoti savo įmonės plėtrą (52 proc.).

Rinkos Įvertinimas ir Idėjos Testavimas

Jei jau turite verslo idėją, įvertinkite rinką - būsimus konkurentus, klientus, partnerius. Galimybes numatytoje srityje augti. Taip pat verta apie idėją papasakoti draugams ar pažįstamiems. Taip jūs nerizikuojate, kad verslo idėją kas nors jums nušvilps iš panosės. Įvertinti idėją pasitelkus kitus visuomet naudinga: galbūt jie netikėtai atras niuansų, kurių neapgalvojote, padės atrasti silpnesnes idėjos vietas, kurias eliminavę turėsite dar stipresnę verslo idėją.

Jei verslo idėjos neturite, bet vis tiek norite būti pats sau vadovas, apsvarstykite keletą dalykų. Pirmiausia pagalvokite, kokių paslaugų/prekių trūkumą jaučiate pats, ar tai gali būti problema, erzinanti didesnę dalį žmonių. Galbūt galite pasiūlyti trūkstamą paslaugą ir išspręsti problemą? Idėja nebūtinai turi būti visiškai nauja ir niekur negirdėta. Jei turite minčių, kaip esamus pasiūlymus rinkoje pagerinti ar atpiginti, tai taip pat gali būti jūsų naujo verslo arkliukas.

Verslo Plano Svarba

Bandyti įgyvendinti verslo idėją be jokio plano yra beveik tas pats, kas mėginti reikiamą vietą niekada nematytame mieste atrasti be žemėlapio. Reikiamą vietą, tikėtina, anksčiau ar vėliau atrasite, bet tai pareikalaus kur kas didesnių laiko ir kitų sąnaudų, nei tą darytumėte tinkamai pasirengę. Jei finansavimo kreipsitės į verslo angelus, jie norės matyti, kaip ketinate vairuoti savo verslo laivą ir kaip aiškiai suvokiate tiek strateginius, tiek finansinius aspektus.

Pagrindiniai Verslo Plano Elementai

Pirmiausia savo plane pateikite trumpą įmonės charakteristiką (veikla, dydis, kapitalas, darbuotojų skaičius), apibūdinkite numatomas prekes ar paslaugas ir jų rinką, naudą vartotojams, prognozuojamą pelną ir kokios pagrindinės to prielaidos. Tuomet apibūdinkite rinką, išmatuokite jos dydį klientų skaičiumi. Svarbu paaiškinti, kuo jūsų prekės ar paslaugos skiriasi nuo prekių ar paslaugų, yra pranašesnės už tas, kurias siūlo ar gali greitai pasiūlyti konkurentai. Objektyviai išanalizuokite savo verslo idėjos silpnybes, stiprybes, galimybes ir grėsmes (SSGG analizė).

Plane taip pat nurodykite projekto finansavimo poreikį ir šaltinius, tai, kokią naudą turės finansuotojas ir kaip ją gaus. Sudarykite pelno prognozę, įvertinkite pardavimus ir numatomas pajamas. Verslo plane svarbią dalį užima pinigų srautų prognozė. Šios prognozės tikslas - parodyti, ar užteks pinigų veiklai bet kuriuo projekto įgyvendinimo momentu.

Planuodami verslą, numatykite reikalingų darbuotojų skaičių ir plėtros poreikį, nustatykite, kaip bus sudaryta vadovybė ir kaip bus organizuota įmonės struktūra ir valdymas. Aprašykite, kokia turėtų būti darbuotojų patirtis ir kvalifikacija, koks numatomas vidutinis darbo užmokestis.

Rinkodara ir Konsultacijos

Nepamirškite, kad svarbu ne tik turėti idėją, gauti finansavimą bei „užkurti“ verslą. Svarbu, kad apie jį sužinotų ir juo susidomėtų kuo didesnė tikslinės auditorijos dalis. Planuodami savo verslą nepamirškite numatyti rinkodaros bei komunikacijos veiksmų. Nemokamas verslo konsultacijas teikia įvairios valstybės įstaigos. Pavyzdžiui, mokesčių klausimais visuomet galima pasikonsultuoti susisiekus su Valstybine mokesčių inspekcija. Patarimų gali pateikti ir Užimtumo tarnyba.

Apie verslo formas, registravimą, finansinės paramos galimybes pakonsultuoti gali VšĮ „Inovacijų agentūra“ konsultantai. Daugelyje šalies miestų veikia verslo informacijos centrai, į kuriuos galima kreiptis finansavimo, įdarbinimo, įmonės steigimo klausimais.

Verslininko Savybės ir Požiūris

Svarbu nesipriešinti prigimčiai ir nebijoti klysti „Suvokimas, kad nori būti verslininku, ateina su laiku, nes, manau, yra įgimtas. O tuomet svarbiausia - pradėti. Niekas neišmoko važiuoti dviračiu po pirmo pabandymo. Verslavimas - tai mokymasis. Tu turi daug išmokti, daug visko nuveikti, daug klysti. Ir kuo anksčiau pradedi, tuo geriau.

Mat tokia savarankiška veikla reiškia, kad darai daug klaidų. O iš klaidų reikia mokytis, nes kitaip jos kartosis, tik vis didėjančiu mastu. Tačiau sėkmė ateina tada, kai baigiasi nesėkmės“, - įsitikinęs A. Strumskis. Manau, kad visos savybės yra tinkamos verslui. Tačiau nemeluoti ir būti sąžiningam - svarbiausia savybė versle.

Jei toks esi, tai jei ir nesukursi ypatingo verslo, bent kažką gero - neabejotinai. Pašnekovas tikina, kad pradedantiesiems verslininkams būtina domėtis tuo, ko nori imtis, skaityti, kalbėtis su kitais verslininkais. Esą padeda ir universitete studijuotos disciplinos. Tačiau kiekvienas turi būti morališkai pasirengęs klysti: „Jei nėra verslo patirties, tikimybė, kad pasiseks, lygi loterijai. Čia žmonės išlošia, praturtėja, bet bendrai paėmus jie nesudaro daugumos. Taip ir su naujais verslais.“

Sąžiningumas ir Rizikos Valdymas

„Verslumo yra kiekviename žmoguje. Jis matyti net vaikuose. Jie gimsta verslūs: išsiprašo ledų, žaislų, neturėdami pinigų gauna tai, ko nori, jie elgiasi taip, kad juos vertintų pagarbiai, ir pan. Manau, kad verslumas - prigimtinė savybė. Tačiau vėliau ji užgožiama. Prie to prisideda ir mokykla, ir visuomeninė nuomonė, kad verslininkai dažnai yra nesąžiningi, godūs ir pan.“, - dėl situacijos nuogąstauja A. Strumskis ir sako, kad jei darželyje, mokykloje ar bet kada žmogus turėjo verslumo savybių ir potencialo, jis anksčiau ar vėliau vis tiek išlįs į paviršių.

Paklaustas apie verslininkams būdingas savybes, pašnekovas susimąstė: „Manau, kad visos savybės yra tinkamos verslui. Tačiau nemeluoti ir būti sąžiningam - svarbiausia savybė versle. Jei toks esi, tai jei ir nesukursi ypatingo verslo, bent kažką gero - neabejotinai. Verslas - tai požiūris į gyvenimą. Jei jo nėra, verslininku nebūsi, jei yra - pirmyn. O verslaujame mes visur: kasdieniame gyvenime, kiekvienoje įprastoje situacijoje.“

Tačiau jei tikimybė išplėtoti verslą be patirties yra lygi loterijai, tuomet kodėl tiek daug žmonių rizikuoja? „Jei galima nesėkmė yra tokia, kad rizikuoji praktiškai viskuo, tada rizikuoti sudėtinga. Tuomet tu nenori prisiimti tokios rizikos. O kadangi rizika mūsų visuomenėje nėra labai toleruojama, akivaizdu, kad čia turėsime mažiau verslininkų nei tose šalyse, kuriose tai yra normalus reiškinys.

žymės: #Gime

Panašus: