Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Gimdymo tema Lietuvoje visada sulaukia daug diskusijų, ypač kalbant apie gimdymą namuose ir alternatyvius požiūrius į šį procesą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius atsiliepimus ir nuomones apie gimdymą su šypsena, gimdymo namuose praktiką ir natūralų gimdymą.

Gimdymas namuose: pasirinkimas ir rizika

Pastebima, kad temose apie gimdymą namie ne visai teisingai suprantamas legalizavimo klausimas. Namie gimdyti galima ir dabar ir niekas to nei gali uždrausti, nei yra pajėgus tą padaryti. Oficialiai tai netoleruotina, bet visiškai legalu. Tačiau yra draudžiama medikų pagalba tokioms gimdyvėms. Vat ir klausimas, kodėl drausti tą pagalbą? O gimdančių namie buvo, yra ir bus.

Tai kiekvienos šeimos pasirinkimas - motyvai įvairiausi ir ne mums tokius sprendimus vertinti, o dar labiau - teisti. Kaltinti dėl mirčių tokiais atvejais irgi kvaila - miršta ir ligoninėse, miršta avarijose, miršta nuo gripo ir t.t. Be to nėštumas - labai specifinis dalykas, kur pirmą žodį visada tars moteris.

Tad klausimas, kaip elgtųsi aršiausi kritikai, kai jų mylimos žmonos kategoriškai nuspręstų gimdyti namie. Išsiskirtų? Ar visgi pradėtų galvoti, kaip čia pasikvietus kažką išmanantį į pagalbą?

Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į riziką. Yra kur kas didesnė tikimybė, jog vaiką netikėtu atveju išgelbės ligoninė, o ne namų sienos. Ar verta tokius dalykus aiškint?.. Vien dėl to, kad galime paslydę nuo laiptų užsimušt, juk nebūtina šokinėt iš antro namo aukšto - pagal tavo logiką, juk vis tiek, nežinom, kada mirsim. Tai nesisaugokim...

Valstybės pozicija ir vaiko teisės

Aš manau, kad valdžia prieš gimdymą namuose yra nusistačiusi tik todėl, kad drausti yra kur kas paprasčiau, nei įsipareigoti ir užtikrinti jog tų įsipareigojimų būtų laikomasi. Gerbiamieji, apsidairykit ir susimąstykit kokioje šalyje gyvenate. Dabar blogai, nes gimdyti namie draudžia, tačiau jei leis - bus besiskundžiančių jog leidžia, bet nesugeba parūpinti būtinosios pagalbos ypatingais atvejais. Vėl prasidės sena dainelė „Aš moku didžiausius mokesčius valstybei, bet ši valstybė man už tai nieko mainais neduoda.

Aš laikausi tokios pozicijos, kad kai žmogus (šiuo atveju gimdyvė) yra per durnas suvokti realybę ir grėsmę, valstybė turi užtikrinti teisingus ir logiškus veiksmus, kad apsaugotų būsimą kūdikį.

Net jeigu visi kritikų argumentai yra teisingi, na ir kas? Problema išlieka - kai kurios moterys gimdys namie ir jų surištų ligoninėje nelaikysi. Vat tokiais atvejais tikrai galim prisiminti vaiko teisę gauti bent dalinę profesionalią pagalbą, bet tą jau draudžia valstybė. Apie tai ir turim kalbėti, jei kalbam apie vaiko teises.

O ar gali medikas suteikti gimdyvei tinkamą pagalbą bet kuriuose namuose? Ar gali savo "čemodanėlyje" atsinešti visus reikiamus prietaisus? Kokia bus mediko atsakomybė po nesėkmingo gimdymo?

Alternatyvus požiūris į gimdymą

Ši tema labai plati ir apima ne tik gimdymą namuose, bet apskritai požiūrį į gimdymą. Požiūrio į gimdymą tai tikrai nereiktų reglamentuoti. Lygiai taip pat reikia suvokti, kad gimdyti galima ir dabar, tik medikams uždrausta teikti pagalba, o tai lyg ir prieštarauja gydytojo pašaukimui.

Visai įdomu, kaip siūlytum reglamentuoti? Kaip turėtų atrodyti tas reglamentas (ar kaip bepavadinti įteisinimą)? Pritariu, kad problema yra gydytojo pagalbos įteisinimas, o ne (rėkimas) - "neleidžia gimdyti namie".

Kiek pabaksnojama į kitų šalių praktiką, tai galėtų atrodyti taip:

  • gimdant atstumas iki ligoninės 10-30 km,
  • gydytojas (privatus?) savanoris, apsidraudęs
  • nėštumas prižiūrėtas specialisto (matyt, patvirtinta išrašu/išrašais)
  • gimdymo rizika įvertinta kaip minimali (matyt, vėl specialisto išrašas/pažyma)
  • teisinė atsakomybė (jos padalijimas šeimai-gydytojui?)

Romualdas Šemeta ir "Gimdymas su šypsena"

30 metų klinikinės patirties turintis akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta tvirtina priešingai. Daugelis būsimų mamų labiausiai bijo vaikelio pasirodymo akimirkos dėl proceso kančių ir nepakeliamo skausmo, tačiau perskaičius šią knygą, sužinosite, kaip galima to išvengti. Gydytojas griauna įsisenėjusius mitus apie gimdymą ir suteikia vertingų patarimų, kaip jam pasiruošti, remiantis neurolingvistinio programavimo ir norų vizualizavimo metodais. Autorius moko mamas atsikratyti baimių, išankstinių nuostatų ir padeda pasiruošti mažylio atėjimui į šeimą.

R. Šemeta sako, kad pastaruoju metu kilęs judėjimas, kai moterys reikalauja teisės gimdyti, darant cezario pjūvį, rodo dideles problemas mūsų respublikoje. Jei moterys suprastų, kas yra gimdymas, koks jis turi būti, nekovotų, - tikina ginekologas.

Mentalinio gimdymo metodika (MGM)

Knygoje pateikiamas kitas požiūris į gimdymo procesą, supažindinama su Mentalinio gimdymo metodika (MGM). MGM teorinis pagrindas - įsitikinimas, kad gimdymas, kaip ir bet koks kitas fiziologinis procesas, neturi būtinų, įgimtų ar paveldimų anatominių - fiziologinių skausmo priežasčių.Kalbama ne apie gimdymo skausmo pašalinimo metodus, o apie skausmo išvengimą. Naudojama Neurolingvistinio programavimo, efektyvaus gimdymo modeliavimo pagal savo norą, metodika.

Svarbiausias MGM uždavinys - skausmo profilaktika, pašalinant pagrindinę - psichologinę - skausmo priežastį, neutralizuojant neteisingas, neigiamas nuostatas.

Knygos "Gimdymas su šypsena" autoriaus patirtis

Autorius - gydytojas akušeris - ginekologas Romualdas Šemeta - Amerikos bei Rusijos Prenatalinės ir perinatalinės psichologijos bei sveikatos asociacijų narys, Perinatalinės psichologijos ir medicinos asociacijos (Lietuva) prezidentas, turi 30 metų klinikinės praktikos patirtį, virš 20 metų ruošia besilaukiančias šeimas gimdymui. 1997 m. stažavosi pas žinomą pasaulyje natūralaus gimdymo šalininką, akušerį - ginekologą Michel Odent (Londonas). 1999 - 2001 m. kasmet dalyvauta tarptautinėse Perinatalinės psichologijos konferencijose.

Kitos knygos besilaukiančioms mamoms

Interneto knygynai siūlo platų pasirinkimą knygų besilaukiančioms mamoms, kurios padeda pasiruošti naujos gyvybės pasitikimui šiame pasaulyje:

  • Aleksandras Žarskus „Aš iki gimimo“
  • Kazimieras Vitkauskas „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“
  • Ramunė Murauskienė „(Ne)tobulos mamos užrašai“
  • Gina Ford „Sveiko kūdikio dienotvarkė“
  • Romualdas Šemeta „Sąmoningas ruošimasis tėvystei“
  • Michailas Lvovičius Lazarevas „MaMažylis. Gimimas iki gimimo“
  • John Medina „Kaip vystosi kūdikio smegenys. Ko reikia mažyliui nuo 0 iki 5 metų, kad užaugtų laimingas ir protingas“
  • Heidi Murkoff „Ko laukti, kai laukiesi“
  • Greta Balčiūnienė, Dalia Mickevičiutė, Rūta Praninskienė, Algimantas Vingras, Virginija Žilinskaitė „Nėštumas. Gimdymas. Pirmieji gyvenimo metai“

Atsiliepimai apie gimdymą Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose

Vėlų pirmadienio vakarą naujienų portalą tv3.lt pasiekė Agnės (red. vardas ir pavardė redakcijai žinomi) laiškas, kuriame moteris pasakoja savo gimdymo patirtį Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose. Moteris nesitikėjo, kad situacija drastiškai pasikeis, kuomet ateis laikas jos dukrelei išvysti pasaulį.

Pasak moters, nėštumas buvo labai sklandus ir lengvas, visus 9 mėnesius ji lankėsi Kauno Krikščioniškuose gimdymo namuose, kur visi buvo be galo malonūs ir paslaugūs, tad ir gimdyti nutarė būtent čia.

Po operacijos Agnė su vyru išgirdo, kad situacija buvo labai pavojinga, o jeigu nebūtų atliktas Cezario pjūvis, tiek Agnė, tiek dukrelė galėjo mirti. Jeigu ne vyro stiprybė ir atkaklumas, manau mūsų istorija su laiminga pabaiga galėjo baigtis kaip šeimai netekusiai sūnelio, kurie buvo iškankinti tokiais pat egzekuciniais metodais, kuriuos patyriau šios daktarės dėka. Kiek dar būta netaktiškų ir grubių komentarų aš jau neminėsiu, bet jie buvo visą likusį laiką praleistą palatoje su vyru bei dukryte. Esu dėkinga tik už dukrą, kurią glaudžiu sveiką ir gyvą, nes iki šiandien mane kankina prisiminimai ir košmarai patirti tuose „namuose“.

„Krikščioniškųjų gimdymo namų vardas pastaruoju metu žiniasklaidoje minimas dėl tragiško įvykio, kurio tikrąsias priežastis sužinosime po išsamaus ir objektyvaus specialistų tyrimo. Užjaučiame netektį patyrusius žmones. Taip pat apgailestaujame, jei pasitaiko nusiskundimų ar nesusipratimų. Jie galbūt neišvengiami kaip ir bet kurioje srityje, kur yra daug tarpusavio bendravimo, o ypač tokiuose jautriuose ir svarbiuose dalykuose kaip gimdymas. Vis dėlto mūsų įstaigoje tai labai reti atvejai. Atkreipčiau dėmesį į faktą, kad pandemijos metu šalyje sumažėjus gimstamumui, pas mus gimdyvių skaičius padidėjo daugiau kaip dešimtadaliu, kas ketvirta šeima pas mus atvyksta iš kitų miestų ir regionų“, - linkėdamas tarpusavio supratimo atsakyme rašė Virgilijus Rudzinskas, gimdymo namų vadovas.

Nėščiųjų sveikatingumo mokykla "Mama, tėtis ir aš"

Penkerius metus kiekvieną vasarą į Tytuvėnų poilsiavietę „Sedula“ suvažiuoja per šimtą šeimų su vaikais iš visos Lietuvos, net Vokietijos, Šveicarijos ir kitų šalių. Susipažinę, lankydami Nėščiųjų sveikatingumo mokyklą „Mama, tėtis ir aš“ - seniausiai veikiančią, dar 1988 m. įkurtą mokyklą šalyje, vėliau susitikdami įvairiuose kūdikių priežiūros kursuose, tėčiai ir mamos tęsia draugystę, besidalydami tėvystės malonumais, galvos skausmais ir išeitimis iš jų vasaros stovyklose.

Šiemet stovykla surengta jau 29-ąjį kartą, o patys stovyklautojai atviri: būti išmintingais tėvais, harmoningai auginti vaiką, saugoti šeimą reikia mokytis visą gyvenimą.

Šiaulietis Vitalis Lebedis, stovykloje su šeima laiką leidžiantis nuo 2006-ųjų, sako, kad šeimos su didžiausiu džiaugsmu vyksta į dvi savaites trunkančią stovyklą. Seniau stovyklos vykdavo Molėtų, vėliau Švenčionių apylinkėse, Trakų rajone, o dabar persikėlė į Šiaulių apskritį.

Ten susipažino ir su gydytoju R. Šemeta bei jo bendražyge Kristina Kirijenko, kuri dažniausiai konsultuoja šeimas po gimdymo. Jei namuose mamai kyla klausimų dėl jos pačios ar kūdikio, net naktį gali paskambinti Kristinai ir pasikonsultuoti. Lyg tikrai 112 tarnybai. „Ji - greitoji pagalba visais kūdikių auginimo klausimais, taip pat yra kūdikių mankštų mokytoja. Kadangi sąmoningos tėvystės mokyklos lankytojai jau augina būrį paauglių, R. Šemeta paskaitas ėmė rengti ir jiems - būsimiems tėvams.

Viena organizatorių - Lina Venslovaitė iš Kauno - atvirauja, kad pačios šeimos organizuoja visas veiklas. Kviesti sporto instruktorių ar lektorių ne visada pavyksta, tačiau kartais būna ypatingų „svečių dienų“. Antradienį, pavyzdžiui, mankštas stovyklautojams rengė dr. doc. iš Sporto universiteto - Simona Pajaujienė.

R. Šemetos mokykla veikia jau 33-ejus metus, patirties sukaupta begalė, todėl daktaras sako, kad šalyje problema ta, jog neturime tėvystės institucijos. Didžioji dalis vyrų nepasiruošę kurti šeimų, nesupranta, kas tai yra, todėl net 50 proc. Lietuvoje kalbama apie gerovės valstybės kūrimą, bet R. Šemeta įsitikinęs, kad nuo mokymų, t. y. pradžių pradžios, gerovės valstybė turi būti kuriama.

Cezario pjūvio įtaka kūdikiui

Pasak gydytojo, cezario pjūvio pasekmės kūdikiui būna psichologinės ir fizinės. Labai svarbu žinoti, ar moteris nuo nėštumo pradžios žinojo, kad ne pati gimdys, ar buvo apsisprendusi natūraliai gimdyti, bet gimdymas komplikavosi, todėl teko operuoti.

R. S. Grofas pastebėjo, kad žmonės, kurie gimė per cezario pjūvį, gyvenime nemoka greit priimti sprendimų, nekovoja už save, ilgai abejoja.

Statistika

R. Šemeta sako, kad pastaruoju metu kilęs judėjimas, kai moterys reikalauja teisės gimdyti, darant cezario pjūvį, rodo dideles problemas mūsų respublikoje. „Norint kažką daryti, pirmiausia reikia mokėti. Tačiau net 66 proc. mūsų šalies moterų gimdo nelankiusios kursų, o 19 proc. iš viso nežino, kad tokie kursai egzistuoja. Į tokią informaciją nėra visiškai jokios reakcijos iš mūsų atsakingų institucijų. Gyvename 21-ajame amžiuje, o mūsų duomenys - lyg iš Afrikos“, - sako gydytojas.

Rodiklis Procentas
Moterys, gimdančios nelankiusios kursų 66%
Moterys, nežinančios apie kursų egzistavimą 19%

žymės:

Panašus: