Aukštas kraujospūdis, arba hipertenzija, pasireiškia, kai kraujo jėga, stumiama per Jūsų kraujagysles, yra nuolat per didelė. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius hipertenzijos požymius, įskaitant jos simptomus, priežastis, gydymo būdus ir kt.
Kas yra aukštas kraujospūdis?
Matuojant kraujospūdį atsižvelgiama į tai, kiek kraujo teka kraujagyslėmis ir kokį pasipriešinimą kraujas patiria širdžiai pumpuojant. Kuo siauresnės arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis kraujospūdis. Siauros kraujagyslės, dar vadinamos arterijomis, sudaro didesnį pasipriešinimą kraujo tėkmei. Ilgainiui padidėjęs spaudimas gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas.
Hipertenzija yra gana dažnas reiškinys. Tiesą sakant, 2017 m. pakeitus gaires, dabar beveik pusei suaugusių amerikiečių gali būti diagnozuota ši būklė. Hipertenzija paprastai išsivysto per kelerius metus. Paprastai nepastebite jokių simptomų. Tačiau net ir nesant simptomų, aukštas kraujospūdis gali pažeisti jūsų kraujagysles ir organus, ypač smegenis, širdį, akis ir inkstus. Svarbu anksti jį nustatyti. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti jums ir jūsų gydytojui pastebėti bet kokius pokyčius.
Jei Jūsų kraujospūdis yra padidėjęs, gydytojas gali liepti per kelias savaites pasitikrinti kraujospūdį, kad pamatytų, ar jis išlieka padidėjęs, ar vėl sumažėja iki normalaus lygio. Hipertenzijos gydymas apima ir receptinius vaistus, ir sveikos gyvensenos pokyčius. Jei ši būklė negydoma, ji gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies priepuolį ir insultą.
Kaip suprasti kraujospūdžio matavimo rodmenis?
Du skaičiai sudaro kraujospūdžio rodmenį. Sistolinis spaudimas (viršutinis skaičius) rodo spaudimą arterijose, kai širdis plaka ir pumpuoja kraują. Diastolinis spaudimas (apatinis skaičius) rodo spaudimą arterijose tarp širdies dūžių. Suaugusiųjų kraujospūdžio rodmenis apibrėžia penkios kategorijos:
- Sveikas: Sveikas kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 gyvsidabrio milimetrų (mm Hg).
- Padidėjęs: sistolinis rodmuo yra 120-129 mm Hg, o diastolinis - mažiau nei 80 mm Hg. Gydytojai paprastai padidėjusio kraujospūdžio vaistais negydo. Vietoj to gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą, kad padėtų sumažinti kraujo spaudimą.
- 1 stadijos hipertenzija: sistolinis spaudimas yra 130-139 mm Hg, o diastolinis - 80-89 mm Hg.
- 2 stadijos hipertenzija: sistolinis spaudimas yra 140 mm Hg arba didesnis, o diastolinis spaudimas - 90 mm Hg arba didesnis.
- Hipertenzinė krizė: sistolinis spaudimas yra didesnis nei 180 mm Hg arba diastolinis spaudimas yra didesnis nei 120 mm Hg. Esant tokiam kraujospūdžiui, reikia skubios medicininės pagalbos. Jei esant tokiam aukštam kraujospūdžiui pasireiškia bet kokie simptomai, pavyzdžiui, krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regos pokyčiai, būtina medicininė pagalba skubios pagalbos skyriuje.
Kraujospūdis matuojamas naudojant spaudimo manžetę. Norint gauti tikslius rodmenis, svarbu, kad manžetė tiktų. Blogai prigludusi manžetė gali rodyti netikslius rodmenis. Vaikų ir paauglių kraujospūdžio rodmenys skiriasi. Jei jūsų paprašys stebėti kraujospūdį, paklauskite vaiko gydytojo, kokios yra sveikos jūsų vaiko normos.
Hipertenzijos simptomai
Hipertenzija paprastai yra tylioji liga. Daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų. Gali prireikti metų ar net dešimtmečių, kol būklė pasiekia tokį lygį, kad simptomai taptų akivaizdūs. Net ir tada šie simptomai gali būti priskiriami kitoms problemoms. Simptomai sunkios hipertenzijos šaltinis gali būti šie: raudonis, kraujo dėmės akyse (subkonjunktyvinis kraujavimas), galvos svaigimas.
Pasak Amerikos širdies asociacijos (American Heart Association), priešingai paplitusiai nuomonei, sunki hipertenzija paprastai nesukelia kraujavimo iš nosies ar galvos skausmo - išskyrus atvejus, kai žmogų ištinka hipertenzinė krizė. Geriausias būdas sužinoti, ar sergate hipertenzija, - reguliariai matuoti kraujospūdį. Daugumoje gydytojų kabinetų kraujospūdis matuojamas kiekvieno vizito metu.
Jei tikrinatės tik kartą per metus, pasikalbėkite su gydytoju apie hipertenzijos riziką ir kitus rodmenis, kurie gali padėti jums stebėti kraujospūdį. Pavyzdžiui, jei jūsų šeimoje yra širdies ligų arba turite rizikos veiksnių susirgti šia liga, gydytojas gali rekomenduoti kraujospūdį tikrintis du kartus per metus. Tai padės jums ir jūsų gydytojui stebėti galimas problemas, kol jos netapo problemiškos.
Kas sukelia aukštą kraujospūdį?
Yra dviejų tipų hipertenzija. Kiekvieno tipo priežastis yra skirtinga.
Esminė hipertenzija
Esminė hipertenzija dar vadinama pirmine hipertenzija. Ši hipertenzijos rūšis išsivysto laikui bėgant. Dauguma žmonių turi šio tipo aukštą kraujospūdį. Esminei hipertenzijai išsivystyti paprastai įtakos turi veiksnių derinys:
- Genai: Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį sirgti hipertenzija. Tai gali būti dėl genų mutacijų arba genetinių anomalijų, paveldėtų iš tėvų.
- Amžius: vyresniems nei 65 metų asmenims yra didesnė rizika susirgti hipertenzija.
- Rasė: Juodaodžiai ne ispanų tautybės asmenys dažniau serga hipertenzija.
- Gyvenimas su nutukimu: Gyvenimas su nutukimu gali sukelti keletą širdies problemų, įskaitant hipertenziją.
- Didelis alkoholio vartojimas: Moterys, kurios įprastai išgeria daugiau nei vieną gėrimą per dieną, ir vyrai, kurie išgeria daugiau nei du gėrimus per dieną, gali turėti didesnę hipertenzijos riziką.
- Labai sėslus gyvenimo būdas: sumažėjęs fizinis pasirengimas siejamas su hipertenzija.
- Gyvenimas sergant diabetu ir (arba) metaboliniu sindromu: asmenims, kuriems diagnozuotas diabetas arba metabolinis sindromas, yra didesnė rizika susirgti hipertenzija.
- Didelis suvartojamo natrio kiekis: Yra nedidelis ryšys tarp kasdien suvartojamo didelio natrio kiekio (daugiau nei 1,5 g per dieną) ir hipertenzijos.
Antrinė hipertenzija
Antrinė hipertenzija dažnai pasireiškia greitai ir gali būti sunkesnė nei pirminė hipertenzija. Keletas sąlygų, kurios gali sukelti antrinę hipertenziją, yra šios:
- inkstų liga
- obstrukcinė miego apnėja
- įgimtos širdies ydos
- skydliaukės problemos
- šalutinis vaistų poveikis
- neteisėtų narkotikų vartojimas
- lėtinis alkoholio vartojimas
- antinksčių problemos
- tam tikri endokrininiai navikai
Aukšto kraujospūdžio diagnozavimas
Diagnozuoti hipertenziją taip pat paprasta, kaip ir nustatyti kraujospūdį. Daugumoje gydytojų kabinetų kraujospūdis tikrinamas įprasto vizito metu. Jei kito vizito metu kraujospūdžio rodmenų negaunate, paprašykite jų nustatyti.
Jei kraujospūdis padidėjęs, gydytojas gali paprašyti, kad per kelias dienas ar savaites atliktumėte daugiau matavimų. Hipertenzijos diagnozė retai kada nustatoma tik po vieno rodmens. Gydytojas turi matyti ilgalaikių problemų įrodymų. Taip yra todėl, kad kraujospūdžio padidėjimą gali lemti jūsų aplinka, pavyzdžiui, stresas, kurį galite patirti būdami gydytojo kabinete. Be to, kraujospūdis kinta visą dieną.
Jei Jūsų kraujospūdis išlieka aukštas, gydytojas tikriausiai atliks daugiau tyrimų, kad atmestų pagrindines ligas. Šie tyrimai gali būti tokie:
- cholesterolio kiekio kraujyje ir kiti kraujo tyrimai
- širdies elektrinio aktyvumo tyrimas, atliekant elektrokardiogramą (EKG, kartais vadinama EKG)
- širdies arba inkstų ultragarsinis tyrimas
- namų kraujospūdžio matuoklis, kuriuo galima stebėti kraujospūdį 24 valandų laikotarpiu namuose
Šie tyrimai gali padėti gydytojui nustatyti bet kokias antrines problemas, sukeliančias padidėjusį kraujospūdį. Jie taip pat gali nustatyti, kokį poveikį aukštas kraujospūdis galėjo turėti Jūsų organams. Tuo metu gydytojas gali pradėti gydyti Jūsų hipertenziją. Ankstyvas gydymas gali sumažinti ilgalaikio pažeidimo riziką.
Tinkamiausias gydymo būdas
Gydytojas, parinkdamas jums tinkamiausią gydymo būdą, atsižvelgia į daugelį veiksnių. Šie veiksniai apima tai, kokio tipo hipertenzija sergate ir kokios priežastys nustatytos.
Pirminės hipertenzijos gydymo būdai
Jei gydytojas diagnozavo pirminę hipertenziją, gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį. Jei vien tik gyvenimo būdo pokyčių nepakanka arba jei jie nustoja būti veiksmingi, gydytojas gali paskirti vaistų.
Antrinės hipertenzijos gydymo būdai
Jei gydytojas nustatys pagrindinę hipertenziją sukeliančią problemą, gydymas bus nukreiptas į tą kitą būklę. Pavyzdžiui, jei vaistai, kuriuos pradėjote vartoti, sukelia padidėjusį kraujospūdį, gydytojas išbandys kitus vaistus, kurie neturi šio šalutinio poveikio.
Kartais hipertenzija išlieka nepaisant pagrindinės priežasties gydymo. Tokiu atveju gydytojas gali kartu su Jumis siekti pakeisti gyvenimo būdą ir skirti vaistų, padedančių sumažinti kraujospūdį. Hipertenzijos gydymo planai dažnai keičiasi. Tai, kas veikė iš pradžių, laikui bėgant gali tapti mažiau naudinga. Gydytojas ir toliau dirbs su Jumis, kad patikslintų Jūsų gydymą.
Vaistai
Daugelis žmonių bando ir klysta vartodami vaistus nuo kraujospūdžio. Gydytojui gali tekti išbandyti įvairius vaistus, kol bus rastas jums tinkamas vaistas ar jų derinys. Kai kurie vaistai, vartojami hipertenzijai gydyti, yra šie:
- Beta adrenoblokatoriai: Beta adrenoblokatoriai priverčia širdį plakti lėčiau ir ne taip stipriai. Dėl to sumažėja kraujo kiekis, kiekvieną kartą perpumpuojamas per arterijas, todėl sumažėja kraujospūdis. Taip pat blokuojami tam tikri organizme esantys hormonai, kurie gali didinti kraujospūdį.
- Diuretikai: Didelis natrio kiekis ir skysčių perteklius organizme gali padidinti kraujospūdį. Diuretikai, dar vadinami vandens tabletėmis, padeda Jūsų inkstams pašalinti natrio perteklių iš organizmo. Pasišalinus natriui, papildomas skysčio kiekis kraujyje patenka į šlapimą, o tai padeda sumažinti kraujospūdį.
- AKF inhibitoriai: Angiotenzinas yra cheminė medžiaga, dėl kurios kraujagyslės ir arterijų sienelės susitraukia ir susiaurėja. AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitoriai neleidžia organizmui gaminti tiek daug šios cheminės medžiagos. Tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir mažina kraujospūdį.
- Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB): AKF inhibitoriai stabdo angiotenzino gamybą, o ARB blokuoja angiotenzino prisijungimą prie receptorių. Be šios cheminės medžiagos kraujagyslės nesusitraukia. Tai padeda atpalaiduoti kraujagysles ir sumažinti kraujospūdį.
- Kalcion kanalų blokatoriai: Šie vaistai blokuoja dalies kalcio patekimą į širdies raumenis. Tai lemia ne tokius stiprius širdies dūžius ir mažesnį kraujospūdį. Šie vaistai taip pat veikia kraujagysles, todėl jos atsipalaiduoja ir dar labiau sumažėja kraujospūdis.
- Alfa-2 agonistai: Šio tipo vaistai keičia nervinius impulsus, dėl kurių kraujagyslės susitraukia. Tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti, o tai mažina kraujospūdį.
Gydymas namų sąlygomis
Sveikos gyvensenos pokyčiai gali padėti kontroliuoti hipertenziją sukeliančius veiksnius. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių.
Vystykite širdžiai sveiką mitybą
Širdžiai sveika mityba yra labai svarbi siekiant sumažinti aukštą kraujospūdį. Ji taip pat svarbi kontroliuojamai hipertenzijai valdyti ir komplikacijų rizikai mažinti. Šios komplikacijos apima širdies ligas, insultą ir infarktą. Širdžiai sveika mityba pabrėžia: vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, liesiems baltymams, pvz., žuviai.
Didinkite fizinį krūvį
Mankšta ne tik padeda numesti svorio (jei tai rekomendavo gydytojas), bet ir natūraliai mažina kraujospūdį bei stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Stenkitės kiekvieną savaitę 150 minučių užsiimti vidutinio sunkumo fizine veikla. Tai maždaug 30 minučių 5 kartus per savaitę.
Palaikykite vidutinį svorį
Jei gyvenate su nutukimu, palaikydami vidutinį svorį, laikydamiesi širdžiai palankios dietos ir didindami fizinį aktyvumą, galite sumažinti kraujospūdį.
Valdykite stresą
Mankšta yra puikus būdas valdyti stresą. Kitos veiklos taip pat gali būti naudingos. Tai gali būti: meditacija, gilus kvėpavimas, masažas, raumenų atpalaidavimas, joga arba taiči. Tinkamas miegas taip pat gali padėti sumažinti streso lygį.
Meskite rūkyti ir venkite akoholio
Jei rūkote ir jums nustatytas aukštas kraujospūdis, gydytojas greičiausiai patars mesti rūkyti. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles. Jei reguliariai vartojate per daug alkoholio arba turite priklausomybę nuo alkoholio, kreipkitės pagalbos, kad sumažintumėte išgeriamo alkoholio kiekį arba visiškai nustotumėte jį vartoti. Per didelis alkoholio kiekis gali padidinti kraujospūdį.
Gyvenimo būdo patarimai, galintys sumažinti aukštą kraujospūdį
Jei turite hipertenzijos rizikos veiksnių, jau dabar galite imtis priemonių, kad sumažintumėte šios ligos ir jos komplikacijų riziką.
Valgykite daugia vaisių ir daržovių
Pamažu pradėkite valgyti daugiau porcijų širdžiai naudingų augalų. Stenkitės kasdien suvalgyti daugiau nei septynias porcijas vaisių ir daržovių. Paskui 2 savaites stenkitės kasdien suvalgyti po vieną porciją daugiau. Po šių 2 savaičių siekite pridėti dar vieną porciją. Tikslas - per dieną suvalgyti 10 porcijų vaisių ir daržovių.
Mažinkite cukraus kiekį
Stenkitės riboti kasdien valgomų cukrumi saldintų maisto produktų, pavyzdžiui, aromatizuotų jogurtų, dribsnių ir gazuotų gėrimų, kiekį. Supakuotuose maisto produktuose slepiasi nereikalingas cukrus, todėl būtinai skaitykite etiketes.
Mažinkite natrio kiekį
Hipertenzija sergantiems žmonėms ir tiems, kuriems yra padidėjusi širdies ligų rizika, gydytojas gali patarti per dieną suvartoti ne daugiau kaip 1500-2300 miligramų natrio. Geriausias būdas sumažinti natrio kiekį - dažniau ruošti šviežią maistą ir riboti greitojo maisto ar fasuoto maisto, kuriame kartais gali būti labai daug natrio, kiekį.
Nusistatykite optimalaus svorio tikslą
Jei gydytojas rekomendavo numesti svorio, pasitarkite su juo dėl optimalaus svorio mažinimo tikslo. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) rekomenduoja numesti nuo vieno iki dviejų kilogramų per savaitę. To galima pasiekti laikantis maistingesnės mitybos ir didinant fizinį aktyvumą. Trenerio ar fitneso pro-gramėlės, o galbūt net dietologo pagalba - tai metodai, padedantys jums išmokti priimti geriausius jūsų kūnui ir gyvenimo būdui tinkamus sprendimus.
Reguliariai stebėkite kraujospūdį
Geriausias būdas užkirsti kelią komplikacijoms ir išvengti problemų - anksti atpažinti hipertenziją. Veskite kraujospūdžio rodmenų žurnalą ir pasiimkite jį į reguliarius vizitus pas gydytoją. Tai gali padėti gydytojui pastebėti bet kokias galimas problemas, kol būklė dar neprasidėjo.
Aukštas kraujospūdis ir nėštumas
Hipertenzija sergantys žmonės gali pagimdyti sveikus kūdikius, nepaisant to, kad serga šia liga. Tačiau ji gali būti pavojinga tiek gimdyvei, tiek kūdikiui, jei nėštumo metu nėra atidžiai stebima ir valdoma. Aukštu kraujospūdžiu sergantiems žmonėms, kurie pastoja, didesnė komplikacijų tikimybė. Pavyzdžiui, hipertenzija sergančioms nėščiosioms gali sutrikti inkstų funkcija.
Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas.
Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą.
Preeklampsija
Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas.
Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statisiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus.
Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus. Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštensis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį. Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu.
Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu. Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti.
Eklampsija
Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Gimdymo Patirtys Alytuje: Tikros Atsiliepimų Istorijos, Kurios Jus Nustebins!
- Sužinokite viską apie gimdymo riziką po akių operacijos – svarbiausi faktai ir patarimai
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Sužinokite Mokamo Nėštumo Kraujo Testo Kainą ir Jo Gyvybiškai Svarbią Reikšmę!
- Lavinamosios Kortelės Kūdikiams: Efektyvūs Pavyzdžiai Ir Neįkainojama Nauda Jūsų Vaiko Ugdymui