Dubens kaulų lūžiai - viena iš dažniausių griaučių ir raumenų sistemos ligų. Lūžiai diagnozuojami remiantis klinikiniais požymiais ir radiologiniais tyrimais. Įtariant kaulo lūžį, atliekamos 2 krypčių - tiesinės ir šoninės projekcijos rentgenogramos. Sudėtingais atvejais atliekami papildomi radiologiniai tyrimai - įvairių projekcijų rentgenogramos, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kaulų scintigrafija, rentgenoskopija.
Kaulų Lūžių Klasifikacija ir Tipai
Lūžis - tai kaulo vientisumo pažeidimas. Šis terminas apima visus kaulo pažeidimus - nuo skilimo iki skeveldrinio lūžimo. Kaulas gali lūžti tiesioginės išorinės jėgos poveikio vietoje. Taip pat jis gali lūžti veikiamas netiesioginės jėgos (toliau nuo jėgos veikimo vietos), pvz., nugriuvus ant ištiestos rankos, gali lūžti raktikaulis.
Pagal Odos Vientisumą
Pagal odos vientisumo pažeidimą kaulų lūžiai skirstomi į:
- Uždarus - odos vientisumas nepažeidžiamas, gali būti paviršinių žaizdų, tačiau jos nesusijusios su lūžiu.
- Atvirus - kai žaizda turi tiesioginį ryšį su kaulo lūžio vieta, žaizdoje matomi lūžgaliai. Atviri lūžiai gali atsirasti, kai lūždamas kaulas pažeidžia odą arba, išorinės jėgos veikiami, tuo pačiu metu pažeidžiami ir oda, ir kaulas. Šiuo atveju prognozė blogesnė dėl didesnio minkštųjų audinių pažeidimo ir infekcijos pavojaus.
Rentgenologiniai atvirų kaulų lūžių požymiai - kaulo fragmento išsikišimas už minkštųjų audinių ribos, kaulo dalies nebuvimas, dujos po oda, svetimkūniai.
Pagal Lūžio Lokalizaciją
Svarbu aprašyti lūžio lokalizaciją. Ilgųjų kaulų lūžiai gali būti skirstomi į:
- Diafizės (dalijama į 3 dalis: proksimaliąją, vidurinę ir distalinę).
- Metadiafizės.
- Metafizės.
- Augimo plokštelės.
- Epifizės.
Kitų kaulų lūžių vieta gali būti apibūdinama pagal anatominę lokalizaciją, pavyzdžiui, žastikaulio chirurginio kaklelio lūžis, girnelės lūžis, viršutinės gaktikaulio šakos lūžis ir t.t.
Pagal Sąnarių Pažeidimą
Pagal sąnarių pažeidimą lūžiai skirstomi:
- Ekstrasąnariniai lūžiai - tokie lūžiai, kai nepažeistas sąnarinis paviršius.
- Intrasąnariniai lūžiai - tokie lūžiai, kai lūžimo linija eina sąnariniu kaulo paviršiumi.
Pagal Lūžimo Linijos Kryptį ir Pobūdį
Visi lūžiai skirstomi į paprastus ir skeveldrinius. Paprastam lūžiui būdinga viena lūžimo linija, dalijanti kaulą į 2 fragmentus. Pagal lūžimo linijos kryptį ir pobūdį jie skirstomi:
- Spiralinis - lūžis, kai lūžimo linija sukasi aplink ilgojo kaulo diafizę, taip formuodama spiralę pagal kaulo išilginę ašį. Dažniausiai sukelia sukimo jėgos.
- Įstrižinis - lūžis, kai kampas tarp kaulo išilginės ašies ir lūžimo plokštumos >30°. Šiuos lūžius dažniausiai sukelia netiesioginė trauma.
- Skersinis - lūžis, kai kampas tarp kaulo išilginės ašies ir lūžimo plokštumos <30°. Tokie lūžiai dažniausiai būna stabilūs ir sukelti tiesioginės traumos.
Skeveldriniai Lūžiai
Skeveldrinis lūžis - lūžis, kai susidaro daugiau kaip 2 kaulo fragmentai. Skeveldriniai lūžiai susidaro dėl didelės kaulą veikiančios jėgos, neretai jie yra atviri, sunkiai pažeidžiami minkštieji audiniai. Tokių lūžių atveju padidėja rizika sužeisti šalia esančias kraujagysles ir nervus. Skeveldriniai lūžiai gali būti:
- Segmentiniai - lūžiai, kai susidaro vienas ar daugiau visiškai atskirų kaulo fragmentų.
- „Plaštakės“ (angl. butterfly) - skeveldrinis lūžis, kai susidaro plaštakės formos trikampis kaulo fragmentas.
Papildomi Kaulų Lūžių Skirstymai
Papildomai kaulų lūžius galima skirstyti į:
- Visiškus ir nevisiškus. Visiškas lūžis - kai nutrūkęs vamzdinio kaulo kontūras per visą kaulo perimetrą arba plokščiojo kaulo abi plokštelės. Kaulas pasidalijęs į 2 fragmentus. Nevisiškų lūžių atveju lūžimo linija eina ne per visą kaulo skersmenį, tokie lūžiai vadinami įtrūkimu, dažnai būna vaikams. Juos sukelia nedidelė trauma, pažeidimas yra minimalus, todėl gali būti gana sudėtinga nustatyti rentgenu.
- Stabilius ir nestabilius. Stabilūs lūžiai - kai lūžgaliai po repozicijos lieka savo vietoje, o nestabilūs - kai lūžgaliai turi polinkį pasislinkti.
- Komplikuoti ir nekomplikuoti. Komplikuotų lūžių atveju matomas ryškus šalia kaulų esančių audinių - raumenų, raiščių, kraujagyslių, nervų ir kt. - sužalojimas. Nekomplikuotų lūžių atveju minkštųjų audinių pažeidimas nedidelis.
- Atitraukiamieji (avulsiniai) lūžiai susidaro, kai stipriai susitraukdamas raumuo savo prisitvirtinimo prie kaulo vietoje atplėšia dalį kaulo.
- Įkaltinis - lūžis, kai matosi lūžgaliai, „sulindę“ vienas į kitą. Dažnai pažeidžiami poroziški kaulai.
- Kompresinis - lūžis, dažniausiai atsiranda išretėjusiuose kauluose, kai pernelyg didelė ašinė jėga suspaudžia kaulą, dažniausiai taip pažeidžiami slanksteliai.
- Patologiniai lūžiai - tai lūžiai, atsirandantys patologiškai pakitusiuose kauluose, kaulas dažniausiai lūžta dėl nedidelės traumos, nedidelio raumenų įtempimo. Dažniausios priežastys - gerybinės cistos ar tumorai, piktybinis procesas (pirminis ar metastazinis), metaboliniai sutrikimai, osteoporozė, osteomaliacija, Pedžeto liga, infekcijos.
Stresiniai Lūžiai
Stresiniai lūžiai gali būti skirstomi į pervargimo (nuovargio) ir nepakankamumo (insuficieninius) lūžius.
- Pervargimo stresiniai lūžiai atsiranda kaip atsakas į ilgą laiką trunkantį ar besikartojantį nestiprų fizinį traumavimą. Tokie lūžiai atsiranda sportininkams, sunkų fizinį darbą dirbantiems asmenims.
- Stresiniai nepakankamumo lūžiai atsiranda nuo įprastinio funkcinio krūvio, bet pakitusiuose, silpnuose kauluose, sumažėjus jų mineraliniam tankiui bei elastingumui (sergant osteomaliacija, osteoporoze, Pedžeto liga ir kt.). Būdingiausia lokalizacija - dubens kaulai.
Kaulų Lūžių Diagnostika
Atlikus radiologinius tyrimus, patvirtinama kaulo lūžio diagnozė, nustatomas lūžio tipas.
Fizinio Ištyrimo Požymiai
Fizinio ištyrimo metu galima pagal būdingus požymius įtarti kaulo lūžį ir matyti odos pažeidimą.
Rentgenologiniai Kaulo Vientisumo Pažeidimo Simptomai
Pagrindiniai rentgenologiniai kaulo vientisumo pažeidimo simptomai yra lūžimo linija ir lūžgalių poslinkis. Lūžimo linija rentgenogramose matoma kaip įvairaus platumo, įvairios formos, ryškių kontūrų, dažniausiai šviesi, rečiau tamsi, juostelė kaulo ribose.
Lūžgalių Poslinkis
Poslinkis - lūžgalių pasislinkimas vienas kito atžvilgiu. Dislokacijos kryptis vertinama pagal distalinio fragmento poslinkį, palyginti su proksimaliuoju. Skiriamas priekinis, užpakalinis, lateralinis ir medialinis poslinkis. Taip pat turi būti nustatytas dislokacijos laipsnis - lūžgalių paviršių kontakto procentinis dydis. Taip pat reikia įvertinti kampinį poslinkį.
Netiesioginiai Kaulų Lūžių Požymiai
Lūžiai gali būti sunkiai matomi rentgenogramose, todėl svarbu atkreipti dėmesį į netiesioginius požymius. Minkštųjų audinių patinimas padeda nustatyti sužeidimo vietą. Skysčių (kraujo, riebalų- kraujo) išsiliejimas į sąnarius taip pat yra netiesioginis lūžimo požymis. Antkaulio reakcija rodo ankstyvą lūžio gijimą.
Radiologinės Diagnostikos Metodai
Radiologinės diagnostikos metodai apima:
- Rentgenografija ir rentgenoskopija.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Kaulų scintigrafija.
- Ultragarsinis tyrimas.
Rentgenografija
Rentgenografija yra pagrindinis ir anksčiausiai atliekamas radiologinis tyrimas, įtariant kaulų lūžį. Rentgenogramose dažniausiai vertinami kaulai, tačiau galima gauti naudingos informacijos apie greta esančius minkštuosius audinius. Reikia atlikti bent 2 projekcijų rentgenogramas: tiesinę ir šoninę.
Kompiuterinė Tomografija (KT)
KT nėra pirmo pasirinkimo tyrimas, ji atliekama vėliau negu rentgenologinis tyrimas, norint sužinoti daugiau apie lūžio fragmentų lokalizaciją. KT atliekamas sudėtingų, komplikuotų lūžių atvejais, tomogramose gerai matomas sąnarių, minkštųjų audinių sužeidimas.
Magnetinio Rezonanso Tomografija (MRT)
MRT - tinkamas metodas, identifikuojant osteoporoze sergantiems pacientams rentgenografijoje nematomus kliniškai ryškius lūžius, tokius kaip šlaunikaulio lūžis. Stresiniai lūžiai, kaulų čiulpų edema gerai matomi MRT metodu. MRT suteikia galimybę puikiai matyti minkštuosius audinius, todėl yra neįkainojama, nustatant minkštųjų audinių, sąnarių pažeidimus.
Kaulų Scintigrafija
Kaulų scintigrafija leidžia įvertinti griaučių metabolinį aktyvumą. Kaulų scintigrafija yra vertingiausia, nustatant stresinius lūžius ir rentgenografijoje nematomus lūžius, ypač osteoporoze sergantiems pacientams. Nors jie nėra matomi rentgenogramose ar tomogramose, šie lūžiai gali būti nustatomi ankstyvų stadijų, atliekant kaulų scintigrafiją.
Ultragarsinis Tyrimas
Vis didėja ultragarso reikšmė vertinant griaučių ir raumenų sistemos sužeidimus. Nors ir naudingas tiriant kai kuriuos rentgenografijoje nematomus lūžius (krūtinkaulio, šonkaulių), tačiau pirmiausia naudojamas minkštųjų audinių pažeidimams diagnozuoti.
Stuburo Juosmeninės Dalies ir Dubens Lūžimai
Stuburo juosmeninė dalis yra apatinė stuburo dalis, kuri sudaryta iš penkių slankstelių, žinomų kaip L1-L5. Ši dalis yra atsakinga už kūno stabilumą ir judėjimą, taip pat palaiko viršutinę kūno dalį. Dubuo, kuris jungia stuburą su apatinių galūnių kaulais, apima keletą svarbių struktūrų, tokių kaip klubo kaulai, kryžkaulis ir uodegikaulis.
Stuburo juosmeninės dalies ir dubens lūžimas yra rimta trauma, kuri dažnai atsiranda dėl didelio smūgio, pavyzdžiui, autoavarijų, kritimų iš didelio aukščio ar didelių fizinių jėgų poveikio. Ši liga gali sukelti skausmą, judėjimo apribojimus ir netgi nervų pažeidimus, kurie gali sukelti paralyžių ar kitus neurologinius sutrikimus.
Priežastys ir Mechanizmai
Pagrindinės stuburo juosmeninės dalies ir dubens lūžių priežastys dažniausiai apima traumas, kurios gali būti sukeltos įvairių veiksnių. Tai gali būti autoavarijos, sporto traumos, kritimai ar netgi patologiniai procesai, tokie kaip osteoporozė, kurie silpnina kaulus. Mechanizmai, kurie sukelia šiuos lūžius, dažnai yra susiję su dideliu jėgos poveikiu, kuris viršija kaulų tvirtumą.
Diagnostika ir Gydymas
Stuburo juosmeninės dalies ir dubens lūžimo diagnostika prasideda nuo klinikinio tyrimo, kurio metu gydytojas įvertina paciento simptomus ir atliktus sužalojimus. Stuburo juosmeninės dalies ir dubens lūžių gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Medicininis gydymas dažnai apima skausmą malšinančius vaistus, fizioterapiją ir reabilitaciją. Sunkiems atvejams gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant stabilizuoti stuburą ar atkurti kaulinę struktūrą. Nemedicininiai sprendimai gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip fizinio aktyvumo didinimas, svorio kontrolė ir mitybos gerinimas, siekiant stiprinti kaulus.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Gimdymo Patirtys Alytuje: Tikros Atsiliepimų Istorijos, Kurios Jus Nustebins!
- Sužinokite viską apie gimdymo riziką po akių operacijos – svarbiausi faktai ir patarimai
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Senovės prūsų gimimo dienos papročiai: Atraskite paslaptingas tradicijas ir ritualus
- Neįtikėtini būdai greitai ir saugiai numesti svorį po nėštumo!