Apie emigrantų gyvenimą Norvegijoje sklando visokiausių gandų. Šiame straipsnyje pasidalinsime lietuvių patirtimi apie gimdymą šioje šalyje, priežiūrą nėštumo metu ir po gimdymo, bei palyginsime su patirtimi Lietuvoje.
Nėštumo priežiūra ir gimdymas Norvegijoje: Ernestos Gaigalienės patirtis
Pasakoja Ernesta Gaigalienė (34 m.), Norvegijoje su vyru Giedriumi (34 m.) auginanti dukreles Deiną (11 m.) , Elingą (9 m.) bei sūnų Simoną (1 m.). Visa mūsų šeima į Norvegija atvyko 2013 metais. Tiesa, vyras atvyko metais anksčiau, gavęs darbo pasiūlymą, o aš su dukrelėmis atvykau baigusi studijas universitete.
Kai gyvenimo ritmas tapo ramesnis, o dukrelėms puikiai sekėsi mokykloje, kai adaptacija svečioje šalyje liko kažkur užmaršty, mes su vyru nusprendėme į savo šeimą pasikviesti dar vieną vaikutį. Tiesa, jis neatėjo pas mus iš karto panorėjus, savo mažiuko teko palaukti gerus metus. Bet, kaip mes juokaujame su vyru, sūnus laukė tinkamo momento.
Nėštumas buvo sklandus, priežiūra bei atliekami tyrimai mažai kuo skiriasi nuo Lietuvos. Didžiausias skirtumas tik tas, jei nėštumas sklandus, tai per visą laukimosi laiką atliekamas tik vienas tyrimas ultragarsu. Mes su savo pilvelio gyventoju pasimatėme 20 nėštumo savaitę, tada ir sužinojome, kad laukiamės berniuko.
Dienos bėgo kosminiu greičiu, remontavomės namus, ruošėme kraitelį naujam šeimos nariui, ir štai 2019 metų vasario 19 dieną, dviem savaitėm anksčiau nei buvo numatyta, į pasaulį pasibeldė mūsų sūnus. Prisipažinsiu, į ligoninę važiavau nerimaudama, kaip viskas bus. Bet, laimei, viskas praėjo tikrai puikiai. Kaip jau ir buvau girdėjusi iš kitų, priežiūra gimdymo metu ir po gimdymo buvo tikrai puiki.
Pagimdžius vaikutį, kaip ir Lietuvoje, tėveliai paliekami susipažinti su nauju šeimos nariu apie 2 valandas, kol iš gimdyklos bus perkelti į pogimdyminę palatą. Tik Norvegijoje prieš tai dar atnešama pasistiprinti. Vos pagimdžiusi sulaukiau klausimo, su kuo sutepti sumuštinius, kokių daržovių atnešti. Kadangi sūnui antrą parą pasireiškė stipresnės formos gelta, tai ligoninėje teko praleisti ilgiau nei savaitę. Tad toks personalo dėmesys net ėmė varginti.
Ritos patirtis: greitas gimdymas ir priežiūra po jo
2018 metais Ritai gimė pirmoji mergaitė ir viskas praėjo labai gerai. 2020 liepos 22 d. rytą moteris pajautė, kaip į šį pasaulį jau beldžiasi ir antrasis stebuklas. „Vos prašvitus pabudau nuo lengvų maudenimų, kadangi tai jau antras nėštumas ir dvi dienos po termino, supratau, kad šiandien arba rytoj sulauksime broliuko. Fiksavau sąrėmius kas 30 min., leidau sau ir visai šeimynai toliau miegoti. Nubudome kaip įprastai, papusryčiavome, perspėjau vyrą, kad silpni signalai vyksta, bet kol kas nėra ko baimintis. Išsimaudžiau karštame duše, bandydama suaktyvinti sąrėmių dažnumą (tikrieji sąrėmiai - suaktyvėja, paruošiamieji - dingsta), tačiau jie dingo. Taigi susiruošėme ir iškeliavome su pirmagime pasivaikščioti lauke“, - pasakojo moteris.
Grįžus namo apie 13 val. jai vėl prasidėjo sąrėmiai ir šį kartą dušas negelbėjo. „Vyras pradėjo mano prašymu pūsti gimnastinį kamuolį, kuris be proto gelbėjo sąrėmių metu per praėjusį gimdymą. Tūpčiojau ant kamuolio kas 20 min. po 30 s. Taip atėjo ir vakaras. Vyras pirmagimę išvežė draugams, pati užsisėdėjus ant kamuolio užsižiūrėjau filmą, grįžęs vyras klausia, kas kiek laiko sąrėmiai, pasirodo 30 min. jau apskritai nieko nebuvo... Jau sudvejojome, ar tik nereikės vėl vaiko parsivežti“, - šypsojosi Rita.
Bet ne. Sąrėmiai grįžo su trenksmu. „Pradėjau taikyti „Hypnobirthing“ kvėpavimą, kuris labai gelbėja. Buvo jau 22:30 val. Skambinu į Stavanger'io ligoninę, esančią daugiau nei valanda kelio nuo mūsų namų Norvegijoje. Susakau visą dienos istoriją ir nupasakoju esantį veiksmą namuose, seselė ramiu tonu sako, kad rekomenduoja jau neskubant atvažiuoti, nes sąrėmiai vis dar nereguliarūs kas 12-17min., bet tai antras mano gimdymas. Susiruošėme ir išvažiavome“, - tęsia pasakojimą pašnekovė.
Tačiau automobilyje be kamuolio „linksmybės“ labai įsismarkavo, todėl ji įsikišo ausinukus į ausis, pasijungė ramią melodiją, skirtą „Hypnobirthing“, kvėpavo ir snaudė. Sąrėmiai buvo kas 10 min. „Likus 7 min. iki ligoninės, sąrėmiai staigiai sudažnėjo kas kelias minutes. Jau nebespėjau nei jų fiksuoti, nei klausytis kokių nors melodijų, pamenu tik skaičiavau sau mintyse ramiai iki 10-ies, žinodama, kad artėjant 10-tukui sąrėmis silps ir taip psichologiškai daug lengviau bus ištverti. Atvažiavome! Pagaliau, galvojau mintyse. Bet kai išlipau iš automobilio, paeiti negalėjau, nes sąrėmis po sąrėmio tiesiog aikštelėje stingdė mane. Vis bandžiau nepamesti savęs ir kvėpuoti. Vyras įnirtingai trynė nugarą, o skausmui nuslūgus bėgome kartu link ligoninės pagrindinio įėjimo“, - pasakojo Rita.
Kai pamatė atbėgantį apsauginį su vežimėliu, moteris suprato, kad atrodo taip, tarsi tuoj tuoj pagimdys. „Atsisėdu ir jaučiu, kad baisiai nepatogu, bet tyliu, kad tik greičiau atsidurčiau ten, kur reikia. Liftas. Sąrėmis. Atsistoju, kad iškvėpuočiau sąrėmį ir vyras galėtų stipriai trinti nugarą. Jaučiu, kad noriu stumti ir nubėga vandenys. Iš lifto išlenda mano akušerė, apžiūri, sako, einam. Eiti negaliu. Aiškinu, kad tarp kojų jaučiu mažylį, nepaeisiu. Vyras bandė nešti, tačiau paprašiau vėl vežimo, užlipau ant jo šuniuko poza ir liepiau daktarei skubėti. Visa laimė, ji tai ir padarė. Vos atsiguliau ant lovos, seselė greitai nurengė man suknelę. Akušerė baiginėjo užsimauti vieną pirštinę, o su kita ranka jau gaudė mano mažiuką. Pamenu ji pasakė, kad jau galvytę laiko, o, vos sulauksiu stangos, dar kartą stipriai stumčiau. Taip gana lengvai ir nesuvokiamai greitai pagimdžiau“, - pasakojo Rita.
Paklausta, kaip po gimdymo Norvegijoje prižiūrimos moterys, ji nusiskundimų neturėjo. „Vos pagimdžius, personalas pasiteirauja ar esame išalkę, paklausia, ko norėtume atsigerti ir visko atneša tiesiai į gimdyklą. Leidžia pasibūti kartu kelias valandas ir tada gimdyvė keliauja pati savomis kojytėmis į dušą. Tuo metu pamatuoja ir pasveria vaikutį tėvelio priežiūroje. O po visko keliauja į ligoninės viešbutį ilsėtis. Iš pat ryto pradeda belstis į kambarį daktarai, kurie turi apžiūrėti mažylį ir mamytę, vyksta įprastos apžiūros. Po kelių dienų keliaujame namo. Maistas skanus, viešbutyje maistas gaminamas švediško stalo principu. Kas ką nori, kiek nori, ko nori...“, - pasakojo jauna mama, besidžiaugdama naujagimiu.
Gimdymo išgyvenimas Osle
Man teko gimdyti Norvegijoje, Osle. Čia tenka iki ligoninės nuvažiuoti patiems arba taksi. Nėštumo metu ir gimdymo metu visos įmanomos medicininės išlaidos yra padengiamos valstybės. Po gimdymo iš ligoninės moteris kartu su vyru ir naujagimiu siunčiama į šalia esantį viešbutį, kuriame galima apsistoti tris dienas ir gauti visokeriopą pagalbą. Čia yra galimybė susitikti su kitais naujai iškeptais tėveliais, apsilankyti apmokymuose apie tai, kaip tu turi rūpintis savo naujagimiu. Su kambaryje esančiu telefonu gali bet kuriuo paros metu susisiekti su sesele, kuri tau pagelbės, pamokins kaip laikyti, maitinti, prižiūrėti tavo vaikelį.
Asmeninė patirtis
Taigi mano gimdymas prasidėjo naktį. Pradėjau jausti pirmuosius sąrėmius ankstyvą penkadienio rytą, Jie buvo nestirpūs ir reti. Jie visiškai dingo dienos metu ir pradėjo kartotis tik vakare. Pagaliau jie pradėjo dažnėti ir stiprėti. 22 val. Ir štai aš guliu palatoje, seselė įnirtingai įkalbinėja gimdyti natūraliai, vandenyje, siūlo akupunktūrą ir netgi elektroterapiją, aš tvirtai jai tikinu, jog aš noriu epidural. Nuskausminamųjų... Šią akimirką mano sprendimas labai aiškus. Po pusvalandžio pasirodo gydytojas ir teigia, jog tarpai tarp mano nugaros slankstelių yra laba siauri. Jis duria jau penktą kartą. Aš jaučiu skausmą, jaučiu kaip jis pataiko į nervą, po paskutinių durių pradedu nejausti kojų. Epidural nejautra gali labai žiauriai pakenkti.
Aš išklausiau seselės perspėjimus apie tai, jog šie vaistai gali sukelti didžiulius galvos skausmus, gali net nevaikščioti ir t.t. Laimei, man teko patirti ne tokius pavojingus, tačiau labai nemalonius 3 poveikius, vienas iš jų manęs neapleidžia iki šiol:
- Gimdymo užtruko žymiai ilgiau (12 valandų).
- Po gimdymo aš negalėjau šlapintis (teko praleisti visą naktį ligoninėje, su kateteriu).
- Iki šiol jaučiu nugaros skausmą, kartais kai susilenkiu negaliu atsitiesti (tikiuosi praeis..).
Tad kiekvienai motinai reikėtų labai rimtai apgalvoti, ar tikrai jos nori šių vaistų. Aš nežinojau, jog vaistai yra atjungiami gimdymo "finale", nes moteris turi justi sąrėmius ir tik taip ji galės pagimdyti. Man maždaug valandą vis tiek teko patirti skausmus.
Pagalba šeimoms Norvegijoje
Nemažai paslaugų, kurias siūlo programa „Šeimos lankymas, teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas“, jau daug metų moterims suteikiamos Norvegijoje. Pagalba šeimai ir moterims nėštumo bei laikotarpiu po gimdymo - svarbi šalies medicinos ir socialinės pagalbos sritis. Susipažinti su paslaugomis, kurios nemokamai siūlomos būsimoms mamoms, tenka ir lietuviams, nusprendusiems vaikų susilaukti Norvegijoje.
Pošgriūno (norv. Porsgrunn) mieste Norvegijoje gyvenančios Akvilės dukrytei - vieneri, ji gimė Norvegijoje. Lietuvė papasakojo, kokias paslaugas nemokamai gauna moterys bei jų šeimos nėštumo metu ir po gimdymo. Pasak jos, grįžus iš ligoninės su naujagimiu per savaitę šeimos namuose apsilanko bendruomenės sveikatos centro darbuotoja. Dėl vizito su ja susitariama asmeniškai. Atvykusi į namus, kuriuose gyvena naujagimio susilaukusi šeima, specialistė įvertina ne tik vaiko ir mamos fizinę bei emocinę sveikatą, bet ir namų aplinką. Dėl to, anot Akvilės, kai kurios moterys prieš šį vizitą jaučia nerimą.
„Jos nėra tikros, ar namuose viskas gerai, o jei dar santykiai tarpusavyje nėra geri, natūralu, kad kyla nerimas. Baiminamasi, ką slaugytoja pasakys, ar neįvertins blogai. Aš pati labai laukiau susitikimo. Prieš atvykdama, slaugytoja pasiskambino, sutarėme laiką. Apsilankymo metu buvome visi kartu - aš, vyras ir dukrytė. Man tas apsilankymas suteikė daugiau saugumo jausmo. Juk tėvais tapome pirmą kartą, tikrai turėjome daug klausimų. Visiškai nebijojau, kad ras ką nors ne taip. Žinojau, kad tokiu atveju (jei kažką pastebėtų ir pasakytų pastabą - 15min) susitvarkytume“, - atvirai kalbėjo Norvegijoje gyvenanti Akvilė. Turiu tokių draugių, kurios nerimavo prieš vizitą. Bet man to nebuvo. Priešingai - aš labai laukiau susitikimo.
Daugiau vizitų į namus nėra - šeima arba vienas iš tėvų pirmuosius metus kas mėnesį turi atvykti į bendruomenės sveikatos centrą. Kai vaikui sukanka vieneri, vizitai retesni - kas tris mėnesius. Ir taip - kol mažyliui sueina dveji. Apsilankymų metu ta pati darbuotoja, šeimą pažįstanti nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų, stebi jo raidą, sveikatą, vakcinuoja, atlieka kitas būtinas procedūras - vienoje vietoje suteikiama visokeriopa pagalba.
Akvilės teigimu, daug dėmesio skiriama ir tėvų emocinei būklei: „Kiekvieno vizito metu manęs klausia, kaip jaučiuosi, ar viskas gerai, ar nejaučiu depresijos ir kitų psichikos sutrikimų ar ligų simptomų. Ir tai atliekama ne formaliai, bet nuoširdžiai - su rūpesčiu, įsiklausant.“ Ji neslėpė, kad tiek nėštumo metu, tiek ir pagimdžius nesusidūrė su jokiais fizinės ar psichinės sveikatos iššūkiais. Tačiau tarp draugų turi tokių, kuriems pasireiškė pogimdyminės depresijos, nerimo simptomai.
„Vienai pažįstamai norvegei yra pogimdyminė depresija. Ji kreipėsi pagalbos ir šiuo metu ji laukia eilėje pas psichologą - skubi pagalba neteikiama, nes namuose yra, kas jai padeda, šeimos situacija gera. Kaip suprantu, jei būtų kitaip (pvz., būtų vieniša mama arba finansinė situacija prasta) „aparatas“ suktųsi greičiau. Kitoje pažįstamų šeimoje vyrui po vaiko gimimo sustiprėjo nerimas. Jo atveju pagalba jau teikiama. <...> Manau, kad čia, Norvegijoje, dauguma problemų pastebimos laiku ir, jei tikrai sudėtinga situacija, pagalbos žmogus sulaukia nedelsiant.“
„Helsestasjon“ - vaiko ir mamos priežiūros centras
„Helsestasjon“, kurią dar galima pavadinti kaip vaiko ir mamos priežiūros centras, užtikrinantis nėščiųjų, vaikų nuo gimimo iki paauglystės, medicininę priežiūrą, veikia kiekvienoje šalies savivaldybėje. Teikiamos paslaugos didžiąja dalimi panašios visur ir daugiausia priklauso nuo šeimos poreikių. Tuo įsitikinti 15min galėjo pasikalbėję su Bergene įsikūrusia Odeta. Kartu su vyru lietuvė augina du sūnelius - abu jie gimė Norvegijoje, kurioje Odeta gyvena jau beveik dešimt metų. Pirmąjį sūnų moteris gimdė prieš šešerius metus, antrąjį - prieš pusmetį. Pasak jos, per tą laiką didelių pokyčių neįvyko - tiek pirmojo, tiek ir antrojo nėštumo bei gimdymo atveju ji jautė rūpestį savo ir būsimo kūdikio, o vėliau naujagimio fizine bei emocine sveikata.
„Niekada nesvarsčiau, kad gimdyti galėčiau ne Norvegijoje, nors žinau, kad kai kurios lietuvės taip daro. Mano patirtis Norvegijoje tik gera. Niekada nesulaukiau spaudimo dėl žindymo, natūralaus gimdymo, vaiko priežiūros - visur gavau tik rekomendacijų ir aiškių <...>“ - apie savo patirtį pasakojo Odeta. Paramos, jos teigimu, šeimai netrūksta ir ūgtelėjus vaikams, su kuriais mamos ir tėčiai toliau lankosi „Helsestasjon“. Šie visose šalies savivaldybėse veikiantys sveikatos priežiūros centrai akcentuoja norintys būti atrama tėvams, padėti susidoroti su tėvystėje kylančiais iššūkiais, patarti, kaip saugiai auklėti vaikus. Tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, šeimos gydytojais, vaiko teisių gynėjais ir kitomis institucijomis ir organizacijomis. Todėl, pastebėjus šeimoje kylančius iššūkius, ieškomas bendras sprendimas.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Gimdymo Patirtys Alytuje: Tikros Atsiliepimų Istorijos, Kurios Jus Nustebins!
- Sužinokite viską apie gimdymo riziką po akių operacijos – svarbiausi faktai ir patarimai
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Kaip Išsirinkti Tobulą Vaikiškos Lovytės Medžiaginę Apsaugą: Patarimai ir Rekomendacijos
- Akumuliatoriniai žaislai vaikams: geriausi pasirinkimai ir ekspertų patarimai