Streso skalėje gimdymas renka 40 balų iš 100. O jeigu tai stresinis gimdymas? Ar tikrai kelios valandos, per kurias moteris pagimdo, gali turėti įtakos visam gyvenimui?
Lietuvių patirtys: apklausos ir realybė
Lina, konsultuojanti šeimas, patyrusias stresinį gimdymą, dalinasi įžvalgomis. Iki šiol jos patirtis, dirbant su besilaukiančiomis moterimis ar poromis, ir dalyvavimas gimdymuose jai duoda labai daug supratimo, kas vyksta tuo išskirtiniu metu, kaip moterys ir jų partneriai gali jaustis, kokių minčių, emocijų, pojūčių jiems kyla. O apklausa „Mano gimdymas“, daugybės moterų kasmet atsakomi klausimai apie jų patirtį ir šių duomenų apibendrinimas pirmą kartą parodo, kaip jaučiasi gimdančios lietuvės. Iki šios apklausos tokių duomenų neturėjome, dabar šiuos duomenis galime panaudoti siekdamos atliepti kai kuriuos gimdyvių poreikius, į kuriuos iki šiol nebuvo atkreiptas dėmesys. Dauguma moterų į klausimą, ar yra apskritai patenkintos savo gimdymu, atsako teigiamai.
Tačiau pradedant šį klausimą sukti kitais kampais - pavyzdžiui, ar rekomenduotų savo draugei tą pačią ligoninę, tą pačią gydytoją ar akušerę, pasitenkinimo lygis smunka. Tai yra svarbu - suprasti, kad tikrai turime, kuo pasidžiaugti, bet yra ir visai netoleruotinų, keistinų dalykų. Tarkime, iš apklausų paaiškėjo, kad maždaug 15-16 proc. moterų savo gimdymo metu patiria patyčias, gąsdinimus ar prievartą. Tai tikrai reikia keisti. Tam padeda ir kalbėjimas - kaip būna, kaip nėra tinkama, kaip galima būtų tokioje situacijoje reaguoti, ir veiksmai - tarkime, naujų mamų raštiški atsiliepimai pačiai įstaigai. Suprantama, kad tai nėra paprasta, - susilaukus vaiko, naujai realybei reikia labai daug energijos. Tik iš šios apklausos sužinojome, kad Lietuvoje galima įtarti pogimdyminę depresiją maždaug kas ketvirtai moteriai. Tai - dažniausias psichinės sveikatos sutrikimas dabartiniame mūsų pasaulyje, tad būtina galvoti, kaip tai galėtume pakeisti.
Gimdymo patirtis paprastai nebūna tik gera ar tik bloga, joje yra labai daug visko. Ką man, kaip asmenybei, ši intensyvi patirtis davė? Ką apie save sužinojau? Ką seno apie save pasitvirtinau? Ką man reiškia susitikti su savimi nauja? Supratau, kad tos, kurios į mane kreipiasi, paprastai ieško lengvumo, nes gimdymo patirtis yra likusi kaip našta, kuri tempia pečius žemyn, neleidžia giliai įkvėpti, nublukina gyvenimo spalvas.
Psichologinė pagalba po trauminio gimdymo
Matyt, galima taip įvardinti, nes su gimdymo patirties integracija, jos terapija dirbančių yra nedaug, apie jas žinančių - irgi. Buvo metas, kai lankytis pas psichologus ar psichoterapeutus ir analizuoti savo vaikystės, paauglystės įtaką buvo neįprasta. Dabar kai kuriuose sluoksniuose psichinės, dvasinės sveikatos higiena yra norma. Gimdymas tam tikra prasme yra labai panašus į vaikystę - tai yra vadinamasis neuroplastiškas laikas, kai aplinka daug ryškiau, stipriau ir ilgesniam laikui gali mumyse palikti įspaudą. Vaikystė ir paauglystė tęsiasi metų metu, gimdymas - kelias valandas. Lietuvos traumų psichologų asociacija teigia, kad „trauminis įvykis - tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Pavyzdžių gali būti žiaurių - apiplėšimas, avarija, namus griaunantis potvynis, prievartavimas - matuojant įprastomis valandomis, tai irgi gali trukti gana neilgai. Tačiau po jų ne kiekvienas apskritai iki galo atsigauna, tiesa? O gimdanti moteris tikrai gali patirti įspūdį, kad kyla grėsmė ne tik jos pačios gyvybei, bet ir kūdikio.
Ir kartais tam užtenka gana nedaug - tarkime, kad prie jos suguža komanda specialistų, kurie tik tarpusavyje tariasi, naudodami daug medicininio žargono, tačiau su ja arba apskritai nebendrauja, arba pasako ką nors panašaus į „vaiko tonai krenta, jei per dvi stangas neišstumsi, vešim operuoti“ arba „kokia tu motina, kad stumti nemoki“. O gal kūdikiui gimus ji neišgirdo jo balso, tik jautė, kad aplinkiniai įsitempę, - nors, tarkime, pakako patrinti kūdikio nugarytę ir jis įkvėpė.
Konsultuodama moteris, aš irgi keičiuosi, judu į priekį. Pradėjau dirbti nuo naratyvinės terapijos, per išklausymą, pasakojimą ir istoriją - tam tikrą struktūruotą pokalbį, kuris padeda pamatyti problemą. Viena mano mokytojų - amerikietė akušerė, autorė, mitų tyrinėtoja Pam England. Ji veda mokymus ne tik toms, kurios nori išmokti išklausyti gimdymo istorijos (jos metodas vadinasi Birth Story Listening), bet ir besilaukiančioms moterims. Į juos kviečiamos tos, kurioms norisi patyrinėti, kokią istoriją nešasi į gimdymą, kas joms bus atrama ir palaikymas, o kas - urve tykantis ir silpnumo akimirkos laukiantis vidinis drakonas.
Žinoma, kaskart terapija bus šiek tiek kitokia, nes aš taikausi prie moters, kuri ateina. Mano užduotis - padėti moteriai suprasti, ką ji išsinešė iš savo gimdymo.
Vyro vaidmuo gimdyme
Man atrodo, kad vyrams gimdyme sunku tvarkytis su bejėgiškumu. O progų jo ten patirti tikrai daug. Mūsų visuomenė sunkiai toleruoja bejėgį vyrą. Vyrai auginami būti stiprūs, visada žinoti, ką reikia daryti, bei prisiimti atsakomybę. O dauguma vyrų į gimdymą ateina net nenutuokdami, kas jų laukia. Sudėti daiktus, pamasažuoti nugarą, pamatyti pirmas kūdikio akimirkas? O iš tikrųjų tai yra klausimai apie gyvenimą ir mirtį, apie tarpusavio santykius, apie santykį su autoritetu, apie tai, kas yra vaikas, kas yra tėvai. Ką išgyvena vyras, būnantis šalia moters, gimdančios 30 valandų? Arba kai ji, tarkime, negauna nuskausminimo, nors prašo? Arba jam atrodo, kad viskas čia labai žiauru, o ji atsisako to nuskausminimo? Arba ją neplanuotai išveža į operacinę, o jam net nepasako, kiek operacija truks ir kur jam laukti? Kur dedasi tos emocijos?
Knygos "Gimdymas su šypsena" apžvalga
Ar įmanoma pagimdyti natūraliai ir be skausmo? Knygos „Gimdymas su šypsena“ autorius Romualdas Šemeta teigia, kad tikrai taip! Leidinyje jis atskleidžia skausmo priežastis ir būdus, kurie padės jo išvengti.
Kūdikio atėjimas yra svarbus momentas kiekvienai šeimai, tačiau nenustebinsime pasakydami, kad daugelis moterų šios akimirkos labai bijo. Gimdymo procesas, nors ir laukiamas, bet daugeliui asocijuojasi su skausmu ir kančiomis. Moterys renkasi nuskausminamuosius, tikisi Cezario operacijos ir viskas tik iš didelės skausmo baimės. Tačiau ši baimė pirmiausiai gimsta mintyse ir tarpsta tarsi gerai kurstomas laužas, kurį kūrena netinkamas nusistatymas ir neteisingos žinios. Autorius Romualdas Šemeta pasiryžęs padėti įveikti išankstinius stereotipus, kad gimdymas būtinai bus labai skausmingas. Jo dėstomi principai yra paremti Mentalinio gimdymo metodika.
Mentalinis gimdymas
Mentalinio gimdymo metodas skatina problemų ieškoti ne fiziologijoje, o savo smegenyse. Siūlomi patarimai ir realūs pavyzdžiai padės pasiruošti gimdymui, daugiau sužinoti apie šį procesą, labiau pasitikėti savimi, žiūrėti kūrybiškai. Ir nors šią akimirką tai skamba neįtikėtinai - gimdymas be kančių tikrai yra įmanomas!
Todėl Romualdo Šemetos knygoje rasite patarimų, kaip atsikratyti baimių ir suformuoti naujų įpročių, kurie gimdymo metu suveiks automatiškai. Autorius aptaria moters fiziologinius ypatumus, nėščiosios neigiamų emocijų poveikį kūdikiui. Jis supažindina su natūralaus gimdymo filosofija ir privalumais, aptaria įvairias nesėkmingo gimdymo priežastis, kalba apie mamos ir vaiko bendravimo po gimdymo reikšmę, prieraišumo svarbą. Knygoje rasite ir atsakymus, kokios aplinkybės daro įtaką vaiko psichinei sveikatai.
Gydytojas aptaria istorinį ir religinį požiūrį, skausmo atsiradimo priežastis, baimes, kurios kyla dar prieš pastojant, taip pat tas, kurios atsiranda nėštumo metu. Supažindinęs su teorija ir psichologinio skausmo priežastimis gydytojas siūlo dešimties žingsnių mentalinį gimdymo metodą. Pagrindinė idėja, kad pakeitus mąstymą, pasikeis ir gyvenimas.
Pasiruošimas gimdymui
Pasak akušerės Marijos Mizgaitienės, visuomenė perpildyta mitų, neteisingų įsivaizdavimų ir klaidinančių pasakojimų apie gimdymą - vertinga ir teisinga informacija paskęsta informacijos triukšme. Žinoma, kaip ir visais laikais gimdymas - nenuspėjamas ir dinamiškas procesas, kurio visiškai valdyti negalime, todėl labai svarbus tinkamas pasiruošimas, kas gimdymą gali padaryti lengvesniu, sklandesniu ir netgi greitesniu.
Ruoštis mažylio atėjimui reikia informaciniame, fiziniame, emociniame lygmenyse. Išmanyti gimdymo fiziologiją, turėti bendrą supratimą, kas yra gimdymas, kokie jo etapai, kas yra norma, o kas jau nukrypimas, nebijoti bendrauti su medicinos personalu, užduoti klausimus, žinoti, kaip sukurti palankią gimdymui aplinką, kaip nusiteikti ir išlikti ramiai.
Fizinis ir emocinis pasirengimas
Akušerė pabrėžia, kad labai svarbus ir fizinis moters pasiruošimas. Jei nėštumo metu moteris, kuri yra sveika, labai mažai juda, daugiau laiko praleidžia gulėdama, gimdyti gali būti sunkiau. Gimdymui reikia daug jėgų, energijos, todėl kūnas turi būti ruošiamas, stiprinami raumenys.
Pozityvumas padeda įsiklausyti moteriai į savo kūno siunčiamus signalus, tinkamai kvėpuoti, tėčiams - išlikti ramiems. Teigiamai emociškai nusiteikęs tėtis gimdyme turi būti padėjėjas, dalyvis, tačiau praktika rodo, kad be reikalingų žinių bagažo, jis tampa stebėtoju, kuris dažnai ne tik nepadeda, tačiau dar ir trukdo gimdyvei, kelia didelę įtampą ir stresą.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Gimdymo Patirtys Alytuje: Tikros Atsiliepimų Istorijos, Kurios Jus Nustebins!
- Sužinokite viską apie gimdymo riziką po akių operacijos – svarbiausi faktai ir patarimai
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Kaip kalbėti su vaikais apie jausmus: patarimai tėvams
- Atvira moters patirtis apie abortą ir galingos Taro kortų įžvalgos, kurios pakeis jūsų požiūrį