Visi norime, kad mūsų vaikas būtų gerai išauklėtas. Vaikai tiesiog nežino etiketo taisyklių. Vaikai tiesiog nežino etiketo taisyklių, todėl svarbu juos mokyti tinkamo elgesio.
Etiketo svarba
Nustebsite, kaip retai šiomis dienomis šiuos žodžius mes girdime mandagiuose pokalbiuose. Atrodo, kad niekas nebesako „labas“. Etiketas reikalauja, kad visada pasisveikintume, kai įžengiame į kambarį, kuriame jau yra susirinkusių žmonių.
Kai kas nors jums duoda kažką, būtina pasakyti „ačiū“. Tai išreiškia pagarbą ir dėkingumą. Kai prašote ko nors, užbaikite savo sakinį arba klausimą žodžiu „prašau“.
Atsiliepti telefonu ir pralementi „a“ arba „nu“- nėra tinkamas būdas bendrauti su kitu jums skambinančiu žmogumi. Visada pirmiausia sakykite „Alio“. Kai apsikeisite mandagiomis frazėmis, kitas asmuo gali pasakyti, dėl ko jums skambina. Jei skambinate jūs, prisistatykite ir įvardinkite skambučio tikslą tik po to, kai pasisveikinsite.
Nesavanaudiškumas
Kaip jiems būti nesavanaudiškais? Jie turi stebėti jus, kad išmoktų tai padaryti. Trumpai tariant, reikia parodyti rūpinimąsi kitais: palaikyti atidarytas duris žmogui, einančiam už jūsų; parnešti už mamą maišus iš parduotuvės; užleisti vyresniam žmogui vietą autobuse.
Bendravimo įgūdžiai
Dažnai yra sunku išgirsti, ką žmonės sako, nes jie visada kalba vienas per kitą. Reikia klausytis kalbėtojo ir palaukti, kol jis pabaigs, kad galėtum prabilti pats. Visa tai gali išmokyti atsakomybės, jautrumo, pagarbos ir brandos.
Elgesio ugdymo sistema
Neretai tėvai susiduria su vaikų nepaklusnumu, prieštaravimais, pykčio priepuoliais, mušimusi, kandžiojimusi, griuvimu ant grindų, nuolatiniu savo elgesio ribų tikrinimu ir panašiai. Ilgainiui toks vaiko elgesys perauga į nuolatinį nepaklusnumą, taisyklių nepaisymą bei kelia tėvams didžiulį galvos skausmą. Vaikams reikalingas režimas, aiškus ribų ir taisyklių nustatymas.
Amerikiečių mokslininkai yra įrodę, kad vaikams, kurių namuose buvo sukurta tam tikra sistema, ne tik labiau sekasi gyvenime, bet ir jų ryšys su tėvais yra glaudesnis. Kai vaikui nurodomos elementarios taisyklės ir vyksta nuolatinė taisyklių vykdymo priežiūra, lieka mažai vietos nerimui ir vaikas auga saugesnėje aplinkoje.
Elgesio ugdymo sistema - tai lentelė, kurioje surašytos vaiko pareigos, draudžiamas elgesys, dienos ir savaitės sėkmingumo vertinimo kriterijai ir privilegijos, kurias vaikas gali „užsidirbti“ tinkamu elgesiu. Prieš pradėdami taikyti elgesio ugdymo sistemą, pasistenkite lentelę sudaryti kuo paprasčiau ir tiksliau. Jei paliksite nors truputį vietos neaiškumams, vaikai galės nepaisyti taisyklių, jas keisti, kaip panorėję.
Į sąrašą svarbu įtraukti pačius svarbiausius reikalavimus, kasdieninius, neišvengiamus įsipareigojimus. Atkreipkite dėmesį, jog pradinukų užduotys turėtų būti labiau susijusios su tvarka ir higiena, o paauglių - su namų ruoša: miegamųjų, virtuvės, vonios tvarkymu.
Kai už tinkamą elgesį vaikas kasdien skatinamas, o už netinkamą - malonumai atimami, tinkamas elgesys dažnėja, o netinkamas retėja. Pamažu tinkamas elgesys tampa įpročiu. Lentelėje kasdien žymėti, kaip vaikui sekasi keisti savo elgesį (simbolius galite sugalvoti savo). Suteikite vilties vaikui. Būkite pastovūs. Atlaikykite atkryčius.
Tikėtina, kad po kelių savaičių sistemos taikymo vaikui pabos stengtis ir jis bandys išvengti lentelių, sakydamas, kad jam vienodai „visos privilegijos“, kad jam „nieko nereikia“, gali keletą dienų elgtis ypač prastai. Kasdienes pareigas surašykite vertikaliai, kad jums būtų patogu kasdien žymėti, kaip darbas atliktas.
Kokius skirti apdovanojimus kasdien ir po savaitės, aptarkite kartu su vaiku savaitgalį. Jūsų vaikas yra geriausias idėjų šaltinis, nes kiekvienam patinka skirtingi dalykai. Paprastai mažesnieji džiaugiasi iškylomis su vaišėmis, prizais (visokiais mažmožiais), lipdukais ir galimybe žiūrėti TV ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Vyresnieji labiau vertina įvairius skanėstus, galimybę žiūrėti TV, ilgai vakaroti ir kalbėtis su draugais, juos kviestis į svečius ar būti pas juos.
Elgesio teorijos teigia, kad palaikomas, skatinamas elgesys ateityje linkęs kartotis, o ignoruojamas - silpnėti ir išnykti.
Drausminimas ir bausmės
Vaikų auklėjimas, drausminimai, bausmės dažnam tėvui kelia daugybę klausimų. Tarnybos psichologai patikina, kad taisyklės ir ribos vaikams svarbios ir reikalingos, tačiau vien draudimai ir bausmės nėra tinkama auklėjimo priemonė. Jas turi lydėti susitarimai, aiškios taisyklės ir tinkamas pavyzdys.
„Drausmė, nustatytos tvarkos laikymasis ugdo vaiko elgesį, moko emocijų valdymo. Anot psichologės, pasitaiko atvejų, kai vaikas nesilaiko drausmės, šeimoje priimtų taisyklių ir elgiasi netinkamai. Tuomet vaikas privalo pajausti savo elgesio pasekmes. „Drausminimo priemonė turi būti vaikui suprantama, aiški ir neturi jo žeminti, pavyzdžiui: trumpesnis laikas prie kompiuterio, minutės pertrauka apgalvoti poelgį. Bausmė turi atliepti sulaužytą taisyklę, peržengtas ribas ir būti to pasekmė - pavėlavai grįžti namo, reiškia rytoj su draugais nesusitiksi.
Z. Andrijauskienė atkreipia suagusiųjų dėmesį, kad dažniausiai vaikai sąmoningai nenori sukelti problemų, jie tiesiog mokosi, pažįsta pasaulį, tikrina ribas ir daro klaidas. „Ko gero, daugelis tėvų išgyvena kaltės jausmą, kai tenka drausminti ar nubausti vaiką. Taikant drausminimus, visada reikia atsižvelgti į vaiko amžių, jo charakterį, raidą ir brandą.
„Kiekviena taisyklė, draudimas turi būti apgalvoti ir pagrįsti. Pasakyti vaikui „man nepatinka“, tai reiškia nepasakyti nieko. Kiekviena pastaba turi būti paaiškinta, kodėl derėtų elgtis kitaip. Galima su vaikais tartis ir diskutuoti apie tinkamą ir netinkamą elgesį, taisykles. Per didelės, vaiko amžiaus ir gebėjimo ištverti neatitinkančios bausmės ir drausminimai verčia vaiką patirti neteisybės jausmą ir net norą kerštauti.
„Apie tai, ar drausminimai, bausmės vaikui duoda naudos, visuomenė dar tik pradeda kalbėti. Tam, kad jų netaikytume, reikia su vaikais labai daug kalbėtis, o mes nesame pratę to daryti. Kalbėtis reikia nuoširdžiai, daug ir apie viską - jausmus, emocijas, pasirinkimus. Atsižvelgiant į vaiko amžių, kartais ir kelis kartus reikia pakartoti ką jis darė ne taip ir kaip turėtų elgtis, kad suprastų, ko iš jo tikitės.
„Pokytis po vieno pokalbio neįvyks, kartais net ir dešimties pokalbių gali neužtekti, todėl reikia nusiteikti ir suprasti, kad tai ilgas procesas. Psichologė sako, kad taisyklės, ribos, priimtinos elgesio normos turi galioti visiems šeimos nariams be išimties. Tai reiktų aptarti su vaiku, aiškiai suformuluojant ko iš jo tikimasi, koks elgesys nepageidaujamas.
Psichologai tikina, kad taisyklių ir jų nepaisymo pasekmių žinojimas iš anksto užkerta kelią vaiko pykčiui prieš tėvus, kurie jį drausmina. „Jeigu su vaiku jau aptarėte galiojančias ribas bei taisykles, į nusižengimus, jų nepaisymą negalima žiūrėti pro pirštus. Pastebėjus nederamą vaiko elgesį, perspėjame, primename taisykles, susitarimus, tačiau padaręs nusižengimą vaikas turėtų sulaukti atitinkamos nuobaudos. Tėvų atlaidumą tokiu atveju, vaikas priims kaip signalą, kad taisyklės nieko vertos ir jų laužymas atsakomybės neužtraukia“.
„Geras elgesys, tinkamas poelgis, mandagumas - nors ir savaime suprantami dalykai, tačiau taip pat turi sulaukti tėvų reakcijos. Nežiūrint amžiaus, tėvų paskatinimai, padėka, įvertinimas vaikui labai svarbūs, todėl padėkoti ir akcentuoti tinkamą elgesį, gražų poelgį turėtume įprasti.
„Svarbiausia, tėvams mokėti valdyti savo emocijas ir elgtis adekvačiai“, - paklausta, kaip tinkamai drausminti vaiką, sako Tarnybos psichologė. „Tik tinkama, logiška bausmė gali būti pamokanti.
Z. Aleksandravičienė sako, kad kritika, pakeltas balso tonas ir vaiką žeidžiantys epitetai - taip pat netoleruotinos auklėjimo priemonės: „Jos vaiką žeidžia, menkina savivertę ir siunčia signalą, kad šaukdamas esi viršesnis už kitus, o tokią „privilegiją“ suteikia vyresnis amžius. Pasak psichologės, fizinės bausmės ir psichologinis smurtas didina vaikų agresiją ir pyktį, ugdo autoriteto ir bausmės baimę, tačiau neugdo atsakomybės ir sąmoningumo.
„Šeimoje augant vaikui, kartu kaip asmenybės turi augti ir tėvai. Išmokti kalbėtis ir išgirsti, suprasti, laiku sudrausminti ir nubrėžti reikiamas ribas - sunkus ir atsakingas darbas, tačiau jis ugdo vaiką ir brandina asmenybę.
Praktiniai patarimai
Žiauri tiesa - vaikai mokosi pamėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad vaikai gražiai elgtųsi, jie tai turi nuolat matyti.
Dažniausia problema su mažais vaikais, kuriuos dažnas pavadintų „nekontroliuojamais“, yra ta, kad jie ko gero niekada nėra susidūrę su jokiomis netinkamo elgesio pasekmėmis. Jų geras elgesys yra apdovanojamas, tačiau blogas elgesys dažniausiai abiejų tėvų palydimas abejingai arba su pykčiu. (Trumpa pastaba tiems iš Jūsų, kurie galvoja, kad tėvų pyktis yra tam tikra pasekmė - taip NĖRA. Pyktis yra dėmesys.
Dauguma iš mūsų greičiausiai sutiks, kad mūsų vaikai turėtų laisvai reikšti savo emocijas ir jas suprasti savaip. Negalima slopinti pykčio, liūdesio, nusivylimo ir kitų neigiamų emocijų. Vaikai turėtų suprasti tuos jausmus ir išmokti su jais susidoroti. Bet tai nereiškia, kad jiems galima leisti mėtyti savo žaislus ar mušti brolius ir seseris.
Tiesa tokia, kad mažyliai nenori visiškos autonomijos. Kiekvienas vaikas, kurį kada nors pažinojau ir su kuriuo dirbau aš ar mano kolegos, buvo laimingesnis, kai gyveno pasaulyje su taisyklėmis ir ribomis. Leisti mažyliui elgtis taip, kaip jam patinka, gal ir skamba fantastiškai, tačiau mažam vaikučiui tokios laisvės tikrai yra per daug. Todėl turi būti tam tikros taisyklės, o kai šios taisyklės pažeidžiamos, turi būti atitinkamos pasekmės.
Kaip padaryti, kad pasekmės būtų efektingos? Net jei Jūsų mažylis žino, kad tai, ką jis daro, yra neleistina, duokite vieną įspėjimą prieš įgyvendindami pasekmes. Turėkite vietą, kur Jūsų vaikas galėtų eiti atlikti „bausmę“. Tai turėtų būti vieta, kur nesimatytų kitų namų gyventojų, taip pat ten, kur būtų saugu ir negrėstų joks pavojus.
Dažnai tėvai nuogąstauja: „Aš paskirsiu pasekmės laiką, bet jis tikrai tiek nesėdės ant pasekmių kėdutės.“ Kiekvieną kartą, kai vaikas pasišalina iš savo vietos, nesulaukęs, kol baigsis pasekmės laikas, laikmatis nustatomas iš naujo.
Suprantu, kad kai kuriems tėveliams gali pasirodyti paprasčiau laikyti savo mažylį ant kelių, glostyti, niūniuoti ar pan., kol praeis nustatytas pasekmės laikas, tačiau turite prisiminti, kad pasekmėmis Jūsų mažylis turi būti nepatenkintas, tai neturi būti smagu ar tokiu būdu gaunamas mamos ar tėčio dėmesys. Juk nenorime skatinti nepageidaujamo elgesio, kaip pasekmę suteikdami glostymus, bučinius, duodami sausainį ar pan. Tai turėtų būti šiek tiek nemalonu, kad ateityje vaikas nenorėtų pakartoti savo netinkamo elgesio.
Tai gali skambėti kaip klišė, bet man vistiek patinka posakis: „Taisyklė yra tik taisyklė… jei tai yra taisyklė“. Jei paaiškinsite taisykles savo mažyliui, bet taikysite tik retkarčiais arba taikydami darysite nuolaidas, pakeitimus, tai nebus taisyklės. Vaikui taps painu, nes nesupras, kokioje situacijoje ši taisyklė galioja ir gali pasijusti tikrai nusivylęs, jei galų gale sulauks pasekmės už tai, kas prieš dieną akivaizdžiai nebuvo nusižengimas.
Labai svarbu, kad taisyklių neprikurtumėte per daug, nes vaikai jų neprisimins, o ir Jūs patys pradėsite painiotis.
Panašus:
- Kaip Vyrai Gali Tapti Nuostabiais Tėvais: Svarbiausi Patarimai ir Įžvalgos
- Neįtikėtinos „Gero vakaro šou“ vaikų istorijos, kurios privers jus juoktis iki ašarų!
- Vaiko elgesio sutrikimai: kaip atpažinti, suprasti ir padėti savo vaikui?
- Teigiamas nėštumo testas – ką daryti toliau? Svarbiausi žingsniai ir ekspertų patarimai
- Sužinokite Viską Apie Lietuvos Respublikos Apsaugos Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje Įstatymą – Jūsų Teisės Ir Apsauga