Kai penkioliktą kartą naktį keliatės prie kūdikio, galvoje sukasi tas pats monologas: „Kas nutiko? Jis nešlapias, prieš valandą perrengiau... Gal alkanas... Arba pilvelį skauda... Arba per karšta...“ Ausyse nuolat skamba šie įkyrūs klausimai, į kuriuos ne visada randame atsakymą. Blogiausia tai, kad vaikas vis rėkia ir rėkia, ir nenustoja verkti, ką jam bedarytume.
Viena vertus, šis nuolatinis verksmas sukelia kaltės jausmą: jūs turite, privalote padėti, bet nežinote, kaip. Kita vertus, nervai pernelyg įtempti, o jei dar esate pavargusi ir neišsimiegojusi, nenuostabu, kad kartais norisi raudoti garsiau už vaiką. Todėl kartais su mažyliu galite elgtis agresyviai, bet žinoma, norėtumėte, kad taip nutiktų kiek įmanoma rečiau.
Patarimai, kaip susigrąžinti savitvardą ir pasitikėjimą savo jėgomis
1) Apibrėžkite momentą, kai jums ypač bloga
Apibrėžkite momentą, kai jums ypač bloga - būtent tą, kai atrodo, kad daugiau ištverti nepajėgsite, kai jums prasideda isterija, kai kūnas virpa nuo susierzinimo, kai atrodo, jog kūdikio verksmas niekada nesiliaus. Jūs jaučiate siaubingą stresą, o vaikas į jį reaguodamas dar labiau verkia. Po tokių priepuolių neišvengiamai ateina fazė - jūs jaučiatės niekam tikusi ir visokeriopai kalta prieš mažylį. Dabar, kai įsisąmoninote problemą, pasakykite sau: tokia visų mūsų, motinų, dalia. Psichologai mano, kad šie agresijos vaiko atžvilgiu priepuoliai visiškai neprieštarauja motiniškam instinktui - atvirkščiai, jie pasitaiko gan dažnai ir yra normalūs. Ir tvirtina, kad jaunos mamos visiškai gali juos kontroliuoti - jei tik laikysis taisyklių, kurios padės susigrąžinti savitvardą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
2) Kontroliuokite savo nuovargį
Kontroliuokite savo nuovargį, neleiskite jam valdyti jūsų. Reikia retkarčiais įsiklausyti į save, kad neperžengtume savo galimybių. Jūsų draugės ir artimieji jau tikriausiai kokį šimtą kartų jums sakė: nedaryk per daug, nebandyk suspėti visko. Kai vaikas miega, meskite viską, prigulkite šalia ir pailsėkite! Naudokitės proga - tai dabar svarbiausia. Indai, dulkių siurblys, išmėtyti daiktai - viskas palauks. Ir paprašykite vyro ar giminaičio pripirkti maisto arba užsisakykite maisto produktų pristatymą internetu.
3) Analizuokite savo silpnąsias puses
Psichologai aiškina, kad jauna mama visų pirma turi suvokti, kodėl atsiranda vidinė įtampa - toks darbas su savimi leis ją sumažinti ir nukenksminti. Visų pirma, įtampa gali atsirasti dėl problemų, kylančių kai realybė neatitinka idealios motinystės įvaizdžio, kurį jūs nėštumo metu regėjote mintyse. Kur tos nesibaigiančios šypsenos ir apsalimas - tikriausiai jaučiatės švelniai tariant nusivylusi. Be to, problemų gali kilti ir dėl to, kad tenka būti ir žmona, ir motina - tai ne visada lengva, ypač jei jėgų lieka tik būti negyvai gulinčiu kūnu. Trečia vertus, jus gali išmušti iš vėžių prieštaringi jausmai - noras likti namie su mažyliu ir visą dėmesį skirti tik jam, ir noras grįžti į darbą. Bet ypač vidinę harmoniją griauna mintis, kad jūs privalote visur ir visada būti gera - netgi puiki - motina. Jei jūsų sąmonėje įsišaknijo tokia mintis, ji gali išprovokuoti nervinį išsekimą.
4) Pripažinkite, kad dabar jūs pažeidžiama
„Vaiko gimimas visada atneša didelių pokyčių, - analizuoja šeimos psichoterapeutė E. Darchis. - O bet koks sukrėtimas, didelis pokytis gyvenime kelia nerimą ir nesaugumo jausmą - nebežinome, kaip reaguoti, mus gali žeisti net smulkmena.“ Jei kartais su vaiku elgiatės agresyviai, reiškia, tuo metu esate pačiame jausmų ir emocijų viesulo, siaučiančio jūsų išaugusios šeimos gyvenime, centre. Žinokite, kad tokios reakcijos neišvengiamos - gal tai jus nuramins arba bent jau paguos.
5) Apsupkite save „gerosiomis fėjomis“
Trumpam pamirškite savianalizę ir tiesiog pripažinkite, kad jums reikalingi pagalbininkai. Dabar svarbiausia tai, kas padės pirmuosius mėnesius po vaiko gimimo nugyventi laimingai ir palyginus ramiai. Žinoma, labai svarbų vaidmenį vaidina vaiko tėtis - jis turėtų ir jums padėti, ir leisti pailsėti, ir spręsti kylančias problemas. Bet problema ta, kad jis negali visą laiką būti šalia, be to, jam pačiam pradžioje nėra lengva - vyrams priprasti prie naujo statuso netgi sunkiau, nei moterims. Tad pasikvieskite gerųjų fėjų: draugių, giminaičių, močiučių, tetų - visų, kas tik gali realiai pagelbėti (nesmerkdami jūsų!) ir pakelti jums nuotaiką.
Geriausia naujai mamytei ir lengviausia „gerajai fėjai“ užduotis - pasivaikščioti parke su vežimėliu, kad jūs galėtumėte bent kažkiek numigti. O apskritai, moralinės paramos drąsiai ieškokite internete, mamyčių susibūrimuose ir forumuose - internetinės mamytės visada pasirengusios palaikyti ūpą praradusias naujokes. O paskaičiusios kai kuriuos pasisakymus forumuose, galbūt suprasite, kad jūsų vaikas galbūt nėra pats rėksmingiausias...
6) Laikykitės atokiau nuo „gera linkinčių“
Atkreipkite dėmesį į tuos žmones, kurie dažnai kritikuoja jūsų veiksmus ir verčia jausti kaltę prieš vaiką. Deja, dažniausiai tai būna artimiausi žmonės - pavyzdžiui, mama. Arba anyta. Neabejokite savo gebėjimu įsisąmoninti motinystės mokslą. Su kritiškai nusiteikusiais asmenimis bent kelis mėnesius išlaikykite protingą distanciją, kol nepajusite, kad jūsų savivertė ir tikėjimas savo jėgomis sustiprėjo ir jūs jau sugebėsite reaguoti ramiai, kai jus vėl užsipuls.
7) Vyresniuosius vaikus patikėkite giminaičių globai
Jei turite vyresnių vaikų, pagalvokite, kas juos galėtų prižiūrėti. Ir žinoma, nevalia pamiršti apie tai, kad paaugę vaikai labai mėgsta leisti laiką su tėčiu - tik ne namie. Sportas, riedučiai, kinas - ko tik jie nori, kad tik jūs bent kiek galėtumėte pabūti tyloje ir ramybėje.
8) Nesistenkite tapti idealia motina
Žmogiškosios būtybės iš esmės nepasiduoda programavimui - ir jūs taip pat, todėl pamirškite apie savo „idealą programą“. Mokykite vaiką atsižvelgti ir į jūsų norus. Pavyzdžiui, palaukti to, ko jis reikalauja, arba įvairiais būdais jums paaiškinti, ko būtent jam norisi šią akimirką - ne vien širdį veriančiu „A-a-a-a!“, o ir kitais garsais, čepsėjimu ir išraiškomis. Apsiginkluokite kantrybe - vaikui augant, tai jam seksis vis geriau.
Galiausiai, suaugusieji esame mes. Ir mama turi būti savo, kaip suaugusios, vietoje: tai yra, nepasinerti visa galva į kūdikio jausmus (pavyzdžiui, kai jis desperatiškai klykia iš alkio) ir nekovoti su juo, bet visada būti šalia, kad vien jūsų vaizdas jam sakytų - pagalba bus. „Kas nutiko? Kodėl verki? Alkanas? Tuoj valgysim, košė jau sušilo!“
9) Jei jaučiate, kad tuoj peržengsite ribą - išeikite
Kai jaučiate, kad daugiau nebegalite, kad gyvenimas nemielas ir kad dėl to kaltas tik mažylis, reikia skubiai persijungti. Atsargiai paguldykite kūdikį į lovelę (net jei jis verkia) ir išeikite į kitą kambarį. Išsirėkite, išsiverkite - tokia emocinė iškrova sumažins įtampą. Kai šiek tiek nusiraminsite, grįžkite pas kūdikį.
10) Ieškokite žmonių, su kuriais galite išsikalbėti
Papasakokite artimam žmogui apie tai, kas vyksta. Jei kreipiatės psichologinės pagalbos, pripažįstate, kad būnate šiurkšti su vaiku - visi tai parodo, kad jūs suvokiate vaiko poreikius ir savo agresiją. Pasikalbėkite su drauge, kuri tai patyrė, kuri supranta, kokius slegiančius jausmus jūs kartais patiriate.
11) Mokykitės džiaugtis kiekviena smulkmena
Kabinkitės į kiekvieną džiugų įspūdį. Stebėkite, kaip mažylis auga, vystosi, atmintyje pažymėkite visas nuostabias akimirkas, kai jis šypsosi, veblena ar užmiega kaip angelas - šie tyros, grynos laimės vaizdiniai kaskart atnaujina įspūdžius - nutrina visa, kas bloga, ir priverčia apie tai pamiršti.
12) Pasistenkite įžvelgti šviesą tunelio gale
„Vaikas užaugs, viskas bus kitaip, jis labai greit užaugs, viskas bus gerai“ - kartokite šią paprastą frazę kaip mantrą, kai tenka valandų valandas sūpuoti mažylį ar daryti kažką, kam jis įnirtingai priešinasi. Arba pasisemkite išminties ir ramybės iš karaliaus Saliamono, ant kurio žiedo buvo iškalta: „Viskas praeina“. Vienos nuostabios 10-metės mergaitės mama iki šiol krūpčioja, prisiminusi pirmus dvejus dukters gyvenimo metus. Vaikas praktiškai nemiegojo - nei dieną, nei naktį. Ši mama išgyveno labai sunkų metą, bet viskas liko praeity. O dabar - jūsų eilė: viskas bus gerai!
Miego stoka ir jos įveikimas
Kai kurios mamos sako, kad nuolatinė miego stoka - pati sunkiausia motinystės dalis. Taigi turbūt nereikia ginčytis, kad kokybiškas tėvų miegas jų pačių ir visos šeimos sveikatai yra toks pat svarbus, kaip ir vaikų miegas, todėl labai svarbu juo pasirūpinti.
Patarimai, kaip pasirūpinti kokybišku miegu:
- Nusiteikite, kad kokybiškai išsimiegoti gali būti sunku ilgą laiką. Todėl į vaikų atsiradimą ir su tuo susijusius iššūkius geriausia žiūrėti kaip į maratono bėgimą: tam reikia nusiteikimo, pasiruošimo ir apgalvoto savo jėgų planavimo.
- Kūdikio miego įpročiai gali keistis. Tiesiog kartais reikia prisitaikyti prie esamos situacijos ir… gyventi toliau. Žinokite, kad kūdikio įgūdžių regresavimas yra visiškai normalus reiškinys, ir taip gali būti ir su miegu.
- Vaiko neįmanoma priversti miegoti. Kaip bebūtų sunku, pabandykite atsipalaiduoti ir nebesistenkite priversti vaiko užmigti. Na, būna tokių naktų ir mums, kai niekaip neužsiminga - gal šiandien toks laikas atėjo ir vaikui?
- Nelyginkite savo vaiko su kitais. Jei jūsų kūdikis neramesnis, naktį prabunda keletą kartų, ryte anksti jau tampa žvalus ir nori jūsų dėmesio, o dieną miega tik sūpuojamas ant rankų - greičiausiai jūs nusiminsite, kad kažką netinkamai darote arba kažkas yra blogai su jumis arba jūsų kūdikiu.
Kaip pagerinti miego kokybę:
- Tegul miegas tampa jūsų prioritetu. Suprantama, kad labai nesinori atsisakyti net mažiausių malonumų arba rizikuoti, kad dėl netvarkos namuose burbės vyras, tačiau pasverkite tai, kad išsimiegojusi jūs greičiau ir namus sutvarkysite.
- Priimkite pagalbą. Paprašykite pagalbos iš mamos, kitų giminaičių, draugės, jei nėra tokių galimybių - pasisamdykite namų tvarkytoją ar auklę, kuri su kūdikiu galėtų išeiti į lauką, kol jūs miegate.
- Miegokite, kai miega kūdikis. Paprastas ir turbūt daug kartų girdėtas patarimas, tik ne taip lengvai įgyvendinamas.
- Peržiūrėkite savo dienotvarkę. Eikite miegoti kartu su kūdikiu arba per valandą nuo jo užmigimo. Arba 10 valandą vakaro - kaip jums patogiau.
- Privalote kokybiškai išsimiegoti mažiausiai porą kartų per savaitę. Susitarkite su vyru arba, nesant tokių galimybių - pasikvieskite į pagalbą kitą žmogų (mamą, draugę, pagaliau samdytą auklę), kuris pabūtų su kūdikiu, kol jūs miegosite.
- Apribokite lankytojų skaičių. Stenkitės, kad vizitai nebūtų pernelyg dažni: kiekvieną kartą laukiant svečių, greičiausiai jūs norėsite susitvarkyti namus, paruošti vaišių, todėl šis laikas bus atimamas nuo jūsų miego laiko.
- Venkite kofeino, alkoholio ir nikotino, maitinkitės sveikai. Stenkitės valgyti daug energijos suteikiančių, sveikų maisto produktų, pavyzdžiui, riešutų, bananų, ankštinių daržovių, venkite daug cukraus ir riebalų turinčio maisto.
- Turėkite mažus išsibudinimo ritualus. Jei naktis vėl buvo sunki, o jūs vos pajėgiate išlipti iš lovos - pasistenkite rasti kelias minutes išsibudinimui, kad būtumėte budresni dienos metu.
- Dienos metu išeikite į lauką. Toks tamsos ir šviesos pusiausvyros sutrikimas gali būti viena iš depresijos po gimdymo priežasčių.
- Žindykite gulomis. Žindydama kūdikį praleidžiate labai daug laiko, todėl galite pabandyti tuo metu šiek tiek pailsėti: jei ir neužmigsite, tai bent jau atsipalaiduosite ir ramiai pagulėsite.
Dabar iš tiesų yra sunku, bet patikėkite: tai laikinas etapas, kuris greitai praeis, ir po kurio laiko jūs net neįsivaizduosite, kaip čia viskas buvo, kai dėl kūdikio negalėjote išsimiegoti.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Geriausios vaikiškos knygos: TOP 10 rekomendacijų
- Geriausios Mobilios Auklės Apžvalgos – Išsirinkite Tobulą Kūdikio Stebėjimo Įrenginį
- Nepraleiskite! Geriausios knygos apie kūdikių auginimą, kurias privalo turėti kiekviena mama
- Kiek Vaikas Turi Miegoti: Rekomendacijos Pagal Amžių
- Alkoholio Poveikis Vaikams: Šokiruojantys Tyrimų Rezultatai ir Efektyvios Prevencijos Strategijos Lietuvoje

