Ella Galina Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d. Kaune, mirė 2015 m. Spalio 8 d. Garsios teatro menininkų šeimos atžala (tėvai - Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė). Būtent toks vaizdas apie Galiną Dauguvietytę gali susidaryti skaitant naujausią Ingos Liutkevičienės knygą „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“.
Kūrybinis Kelias ir Veikla
Jos gyvenimas visuomet buvo dinamiškas, darbingas, kupinas nuotykių. 1943-1944 metais ji vaidino Žemaičių teatre Telšiuose (slapyvardis Galina Daugaitė), 1947-1949 metais lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1948-1952 metais vaidino šiame teatre. 1951-1958 metais studijavo Lietuvos konservatorijoje, 1952-1958 metais buvo ansamblio „Lietuva“ artistė, 1960-1989 metais dirbo Lietuvos radijo ir televizijos režisiere.
Vyresnioji karta turbūt dar prisimena Lietuvos televizijos serialus - pirmąją lietuvių situacijų komediją „Petraičių šeimoje“ (1964-1972), „Sveika, Irena“ ir TV laidas „Mudu abudu“ (1992-1993 m.), „Mudu abudu ir kiti“ (1993-1997 m.), kurių scenarijų autorė, bendraautorė ir režisierė buvo G.Dauguvietytė. Iki šiol aktorė - tikras lobis įvairioms televizijos laidoms. Žiūrovai neslepia susižavėjimo jos gyvenimiška išmintimi ir humoro jausmu. G.Dauguvietytės su mumis nėra jau dvejus metus - ji išėjo 2015 m. spalio 8 d. Šiemet jei būtų sukakę 91-eri.
Filmografija
- Posūkis, 1967 m., rež.
- Akmuo ant akmens, 1971 m., rež.
- Laimingas laimės neradęs, 1973 m., rež.
- Ilga kelionė prie jūros, 1976 m., rež.
- Amerikietiška tragedija, 1981 m., rež.
- Žaltvykslės, 1980 m., rež.
- Žolės šaknys, 1988 m., rež.
- Mano mažytė žmona, 1984 m., rež.
- Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio, 1990 m., rež.
- Žalčio žvilgsnis, 1990 m., rež.
- Trys dienos, 1991 m., rež.
- Vilko dantų karoliai, 1997 m., rež.
- Kaukazo naktis, 1998 m., rež.
- Nepasotinamumas, 2003 m., rež.
Bibliografija
- Perpetuum mobile: atsiminimų knyga (sud.
- Post scriptum / Galina Dauguvietytė (sud.
- Dialogai su savimi / Galina Dauguvietytė (sud.
Ingos Liutkevičienės Knygos Apie Galiną Dauguvietytę
Minėtas knygas pagal G. Dauguvietytės pasakojimus parašiusi žurnalistė Inga Liutkevičienė šiemet išleido šiai iškiliai asmenybei skirtą dar vieną knygą - „15 metų su Galina Dauguvietyte. Kas liko nutylėta?“. Autorė sakė, jog knygoje - tikroji herojės biografija. Apie tai, kad pasaulį po G. Dauguvietytės mirties turėtų išvysti biografinė knyga, ir autorė, ir herojė ne kartą kalbėjosi.
Per penkiolika darbo ir draugystės metų pažinusi režisierę iš arti, mačiusi ją įvairiose gyvenimo situacijose, I. Liutkevičienė pelnytai vadinama G.Dauguvietytės biografe. Žurnalistė per 15 darbo ir draugystės metų pažino aktorę, režisierę ir scenaristę iš arti, parašė keturias didžiulio populiarumo sulaukusias knygas - „Perpetuum mobile“, „Post scriptum“, „Dialogai su savimi“ ir naujausią - „15 metų su Galina Dauguvietyte Kas liko nutylėta?“.
„Pirmosios 3 knygos buvo parašytos pagal Galinos pasakojimus - ji kalbėjo, aš turėjau tai sudėstyti taip, kad būtų sklandu, aišku, įdomu. Šią 4 knygą aš vadinu tikrąja biografija, nes vis dėlto, kad ir koks žmogus būtų atviras, pats pasakodamas kai ką nutyli, kai ką pagražina“, - aiškino I. Liutkevičienė.
Apie dvidešimt biografinių, populiariosios psichologijos, medicinos knygų išleidusi žurnalistė I. Liutkevičienė pristatydama naujausią knygą apie G. Dauguvietytę savo gimtajame mieste Panevėžyje pakvietė pagerbti režisierę tylos minutę. Į knygos pristatymą atėjusieji galėjo pamatyti niekur iki šiol nedemonstruotas archyvines G. Dauguvietytės, jos šeimos narių nuotraukas.
Asmeninis Gyvenimas ir Charakteris
Visoje šalyje mylėta ir gerbta už neįtikėtiną humoro jausmą, gebėjimą bet kokioje situacijoje išlikti savimi G. Dauguvietytė ir po mirties nepamiršta - daugeliui suprantama ir sava. Garsios teatro menininkų šeimos atžala (tėvai - Borisas Dauguvietis ir Petronėlė Vosyliūtė) gimė Kaune, daugelį metų gyvena Vilniuje, tačiau save laiko biržiete, o Lietuvos kaimą vadina dvasios atgaiva.
Rašydama knygą I. Liutkevičienė siekė užpildyti nežinomus Dauguviečių giminės puslapius. B. Dauguvietis buvo talentingas menininkas, režisierius. Jis turėjo puikų humoro jausmą ir, kaip sako dukra, buvo moterų numylėtinis - mergišius. Pirmąją, iš Rusijos parsivežtą žmoną - aristokratę Olgą Kuzminą, B. Dauguvietis paliko su penkiomis dukromis ir išėjo pas Galinos motiną, aktorę Petronelę Vosyliūtę.
Pradėjusi rašyti G. Dauguvietytės biografiją, autorė siekė nušviesti kitą savo herojės gyvenimo pusę. „Iš tikrųjų Galina nebuvo nei angelas, nei stabas - ji toks pat žmogus, kaip ir visi. Ji ir mylėjo, ir neapkentė, pyko, pavydėjo, nervinosi, jai taip pat ir skaudėjo, buvo ir gera, ir liūdna. Mačiau ją įvairiose situacijose“, - sakė knygos autorė, buvusi viena iš tų retų žmonių, kuriuos G. Dauguvietytė įsileido į savo gyvenimą.
Gyvenimo Būdas ir Pomėgiai
G.Dauguvietytė neslepia savo amžiaus - lapkričiui baigiantis jai sukaks 82-eji. Jos tėvas, garsus lietuvių teatro režisierius, kilęs nuo Biržų, prie Nemunėlio Radviliškio turėjo dvarelį. Atgavusi tėviškės žemę, dabar ponia Galina, kai tik gali, vasarą ten vėl nuvažiuoja.
„Neapkenčiu kurortų, į paplūdimį ir su pagaliu manęs nenuvarytum“, - yra sakiusi G.Dauguvietytė, kuriai teko atostogauti Prancūzijoje, Vokietijoje, Floridoje, garsiuosiuose Majamio kurortuose. G.Dauguvietytė labai domisi sportu, nors niekada gyvenime nesportavo: „Nesu krepšinio aistruolė. Mėgstu ne grupinį žaidimą, o asmenybių sportą: kas greičiau atbėgs, aukščiau ar toliau iššoks. Esu pamišusi dėl „Formulės-1“.
Ponia Galina įsitikinusi, kad jai gyvenimo energija duota nuo vaikystės: „Tėvai įdiegė įprotį po pietų pamiegoti. Po pietų visi mano telefonai būna išjungti, manęs nėra namie. Ir visi keturi mano buvę vyrai taip įprato... Vienatvė man - tai galvojimas, ką kalbėsiu susitikimuose su savo skaitytojais. Vienatvė man - tai knygos. Labai daug skaitau, mėgstu istorines knygas. Patinka geri psichologiniai detektyvai - tokie, kuriuos skaitydama galėčiau pamąstyti.
Butas Vilniuje ir Gyvenimo Detalės
I. Liutkevičienė papasakojo apie butą, kuriame, rengdama knygas, praleido gana daug laiko. Knygos autorė pasakoja, kad gyveno Galina savo tėvų keturių kambarių bute, kuriame ir baldai, ir interjeras buvo atėję iš tolimos praeities. „Svetainėje stovėjo senas pianinas su dramblio kaulo klavišais ir raižytomis juodomis rožėmis. Vienas iš keturių kambarių buvo skirtas šeimininkės drabužiams - o jų turėjo labai daug. „Mėgau skudurus“, - sakydavo G. Dauguvietytė: sijonų, palaidinių, rankinių, šalikėlių, įsigytų dar prieš dešimtmečius, o ir naujų. Jai buvo svarbu, kaip atrodo, kokia jos figūra.
Prisimindama G. Dauguvietytės butą ponia Inga atkreipė dėmesį, kad gėlių ten beveik nebuvo - tik keli nereiklūs alijošiai. Biografinėje knygoje yra skyrius, skirtas pokalbiams vadinamojoje mėlynojoje virtuvėje. Vienas iš paskutinių pokalbių buvo prasidėjus įvykiams Kryme. G. Dauguvietytė sakėsi nieko nebijanti.
Charakterio Bruožai ir Požiūris Į Gyvenimą
Kuo daugiau su Galina bendravome, tuo geriau perpratau jos charakterį - ji dėl nieko nesigraužė ir nesigailėjo. Blogos patirtys praeidavo tarsi pro šalį. Ji neleisdavo sau susirgti chondra. Kratėsi visko, kas jai galėjo sukelti liūdnų minčių - nesilankydavo niekieno laidotuvėse, negailėjo mirusiųjų, prisimindavo tik linksmas ir juokingas su jais susijusias akimirkas, neapkraudavo savęs įsipareigojimais, pareigomis. Visada jausdavosi teisi, net ir tada, kai būdavo neteisi.
Praeities nostalgija G.Dauguvietytė neserga: „Man patinka mūsų gražios mergaitės, trumpi jų sijonėliai (kodėl mano laikais tokios mados nebuvo?). Nesu iš tų senų bobelių, kurioms atrodo, kad anksčiau viskas buvo geriau, gražiau. Savo gyvenimu negaliu skųstis. Man buvo atriekta labai gero gyvenimo riekė. Esu optimistė ir šiandien. Neapsileidžiu. Šventės jai nereikalingos, jos - tik paprastos dienos: „Po vyro mirties nešvenčiu ir Kalėdų, Naujųjų. Mane kviečia, bet noriu pabūti viena. Aš jaučiu vienumos džiaugsmą. Pasakysiu kodėl: visas gyvenimas buvo triukšmingas, minioje.
Galinos Dauguvietytės Kūryba
Neregėto populiarumo susilaukė ir abi G.Dauguvietytės prisiminimų knygos - „Perpetuum mobile“ (2002) bei „Post scriptum“ (2006), išleistos leidyklos „Tyto alba“. Jas su pasimėgavimu skaito ir vyresnieji, ir jaunimas. Visus traukia G.Dauguvietytės pasakojimo maniera - atvira, tiesi, ironiška, negailestinga ir kartu romantiška.
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Delfi Vaikų Nuoma Atsiliepimai: Ar Tikrai Verta Rinktis Būstą Šeimoms Su Vaikais?
- Atraskite Sveiko Kūdikio Žarnyno Stebuklą: Kaip Teisinga Bakterijų Kolonizacija Gali Pakeisti Jūsų Vaiko Sveikatą