Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lilija Valatkienė - tarpdisciplininio meno kūrėja, dažnai savo kūryboje ir parodose išnaudojanti skirtingų medijų sąveikas bei sinestezijos elementus. Ji seniai žinoma ir pripažinta kaip fotografė, komunikacijos specialistė, labai patyrusi žurnalistė bei publicistė, ne vienerius metus bando save ir kitose srityse, vaizduojamojo meno pažinime.

Nuo žurnalistikos iki meno: kūrybinės biografijos vingiai

Lilija Valatkienė baigė žurnalistiką, kuri, jos teigimu, yra mokslų mokslai. Baigusi universitetą, ji išvažiavo dirbti į Šilutę, į laikraštį „Pamarys“, kur pradėjo savo karjerą foto žurnalistikoje. Būdama rašančia ir fotografuojančia žurnaliste, ji įgijo neįkainojamos patirties. Vėliau Lilija grįžo į Vilnių ir dvidešimt metų dirbo „Lietuvos ryte“.

Palikusi „Lietuvos rytą“, L. Valatkienė pasuko į Lietuvos dailininkų sąjungą, kur leido laikraštį „Dailėraštis“. Ten jai atsivėrė labai daug fotografinių galimybių. Tuomet pradėjo rašyti į portalą 15min.lt ir sukūrė didelį ir išsamų ciklą „Meno erdvė“, kuriame susitikdavo su menininkais jų dirbtuvėse ir kalbėdavosi apie meną bei gyvenimą.

Fotografijos kelias: nuo juodai baltų portretų iki spalvingų balų atspindžių

L. Valatkienė yra sukūrusi parodą, kuri vadinasi „Išrinktieji“. "Šį sykį L. Valatkienė menui patiesė raudoną kilimą. Ant drobės atspaustose nuotraukose - Lietuvos dailės lauko dalyvių portretai.

Aš labai mėgstu juodai-baltą fotografiją, bet monochromiją naudoju tik portretuose“, - tvirtino L. Valatkienė. Pasak jos, atsisakius kitų spalvų, išryškėja žvilgsnis, veido bruožai, emocija.

Per karantiną fotografė ir žurnalistė Lilija Valatkienė pradėjo fotografijų ciklą „Bala pamatė“. Vilnietė L. Valatkienė šiuo metu gyvena Trakų rajone, Karaliūnu kaime, kaip ji pati sako, „tarp vandenų“. Šia serija L. Valatkienė aktualizuoja globalinio atšilimo, ekologinę problematiką. Jos nuotraukose išvysime atpažįstamą Vilniaus architektūrą ir Trakų rajono gamtos peizažus.

„Visada mėgau vandenį ir dabar susikonkretinau, akcentuoju balas. Kad pavyktų geras kadras, kelios stichijos turi susijungti - kai pūsteli vėjas, atvaizdas suvirpa, tampa akvarelišku“, - teigė L. Valatkienė. „Balos viską pamatė, o aš tik užfiksavau".

„O bala atspindi visą tikrovę, negali paimti ir jos užgesinti. Vanduo padidina išryškina ir padidina vaizdą, todėl ir aš nuotraukų spalvas paryškinau“, - kalbėjo L. Valatkienė.

Kai kuriose nuotraukose aptinkame penkiakampį. Tai yra, anot autorės, veidrodis vandens telkinio dugne. „Tai - dvigubo dugno metafora. Šito mito kūrėja aš pati esu. Pats atsiduri dugne per atvaizdą. Tu stebi, o tave dar kažkas stebi. Žmogus jaučiasi nugalėtojas, bet yra pats tos neva nugalėtosios gamtos dalis. Gal ir tą virusą gavome kaip bausmę...“ - svarsto L. Valatkienė.

Tapyba: intuityvusis ekspresionizmas ir garsų spalvos

Būdama dailės pasaulyje, L. Valatkienė pradėjo tapyti, nes daug laiko praleisdavo su dailininkais pleneruose, parodose, kūrybos vakaruose. Savo tapybos stilių ji įvardina kaip intuityvųjį ekspresionizmą. Tu judi per savo jausmus. Jausmus išreiški spalvomis. Aš, klausydamasi muzikos, išgirstu spalvą. Tada einu į savo lauko virtuvėlę, kuri virto tapybos virtuve. Ten dirbu vasaros metu.

Dažniausiai tapau be teptuko, rankomis, liejimo būdu. Dirbu akrilu jis greitai džiūsta, kartais net per greitai. Tapyba man patinka, nes joje turiu labai daug užkoduotų dalykų. Kai parodose užrašau paveikslo pavadinimą, žmonėms sakau, kad jūs matote nebūtinai tai, ką aš matau. Tai - mano refleksija į garsą, daiktą, kūrinį, įvykį. Žiūrovui siūlau neprisirišti prie pavadinimo.

Parodos ir projektai: kūrybos sklaida ir bendruomeniškumas

L. Valatkienė yra daugelio kultūros ir meno projektų sumanytoja ir įgyvendintoja. Ji surengė 25 personalines fotografijų ir mišria technika atliktas kūrinių parodas. Jos meno darbų parodos „Išrinktieji“, „Saga apie Lietuvą“ eksponuotos Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje. 2018-ųjų metų Vilniaus knygų mugėje Lilija Valatkienė buvo kviestinis svečias ir vedė edukacinius užsiėmimus „Sudėliok meną“ su Lilija Valatkiene“.

Dar viena menininkės iniciatyvų tendencija - bendruomeniškumas. Kaskart autorės renginiai tampa tikra švente kultūros atstovams, kur užverda diskusijos, mezgasi ir tvirtėja kontaktai. Autorė taip pat visada apjungia vaizdo ir žodžio kalbą, kuria jų sintezę.

Rugpjūčio 14 d. - rugsėjo 28 d. Antano Mončio meno muziejuje (Palanga, S. Daukanto g.16) vyko Lilijos Valatkienės paroda „Užkalbėjimai“.

Parodoje „Užkalbėjimai“ tarpdisciplininio meno kūrėja L. Valatkienė pateikia dar vieną savo eksperimentą, - į kelis kūrinius įveldama dirbtinį intelektą (AI). Lilija Valatkienė šioje parodoje eksperimentuodama, specialiai pateikia kelis AI sukurtus vizualus pagal savo nutapytus paveikslus. Ir tampa akivaizdu, kad kol kas tai dar labai netobulas, bejausmis, diskutuotinas instrumentas, tesugebantis perskaityti menininko sukurtus originalus ir vykdantis pažodines komandas.

Parodos branduolį sudaro L. Valatkienės sukurta didelio formato fotografijų ekspozicija. Tai garsių šiandienos Lietuvos dailininkų, dailėtyrininkų portretai, taip pat patalpinti ir išleistoje foto knygoje. Parodoje portretai jungiami į segmentus-koliažus ir savotiškai dekonstruojami, juos padengiant dėlionės („puzzle“) raštais.

Paroda ir edukaciniai užsiėmimai sėkmingai keliauja per Lietuvos galerijas, muziejus ir bibliotekas.

Lilijos Valatkienės kūrybos bruožai

Menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė savo straipsnyje „L. Valatkienės projektas „Išrinktieji“. Žaidybinis elementas“ publikuotame portale bernardinai.lt konstatuoja: „Lilija Valatkienė iš tiesų kūrybinga ir originali autorė. Kone kiekvienas jos inicijuojamas meno įvykis sunkiai apibrėžiamas, vargiai įspraudžiamas į įprastas kategorijas ir sąvokas.

Jos teigimu, „Lilijos Valatkienės tapybinės abstrakcijos sukuria ir tarsi vibracijos pojūtį, o tai taip pat siejasi su garsiniu parodos fonu, garsas gi vibruoja.

žymės: #Gime

Panašus: