Skirtingų tyrimų rezultatai rodo, kad vykstanti technologijų revoliucija keičia mūsų įpročius dėl atsiskaitymo, elgesio su pinigais ir tai paliečia ne tik mus, bet ir vaikus ar jaunimą, todėl keičiasi ir vaikų, jaunimo finansinio raštingumo ugdymas.
Augant mobiliųjų mokėjimo programėlių populiarumui, pastebėta, kad jauni žmonės dažniau pasiduoda impulsiniam pirkimui. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad mobiliųjų mokėjimų naudotojai dažniau turi problemų su kreditinėmis kortelėmis ir skolomis.
„Tai rodo, kad naujos technologijos gali skatinti neatsakingą finansinį elgesį, jei trūksta tinkamo finansinio išsilavinimo. Dėl to turime užtikrinti, kad ugdydami jauniausių mūsų visuomenės narių finansinį išprusimą nepamiršime pridėti ir naujausios informacijos, kuri galbūt praeityje nebuvo tokia aktuali. Juk vaikai ir paaugliai dažnai nesupranta, kokios yra rizikos naudojant tokias priemones, kaip kreditinės kortelės ar mikro paskolos, todėl tėvai ir mokytojai turi ypatingą dėmesį skirti jų mokymui apie skaitmeninių finansų valdymo rizikas. Internete dažnai viskas atrodo netikra, lyg ne realybėje vyksta, todėl jaunas žmogus gali tikrai neapdairiai elgtis su pinigais ar išsiugdyti prastus įpročius, jei apie tai nėra tinkamai informuotas“, - komentuoja platformos „Viena sąskaita“ generalinė direktorė Aušra Čiuplienė.
Pasak jos, nors to, ką turime išmokyti savo vaikus apie finansus, turinys kinta kartu su besikeičiančiu pasauliu, pačios formos turėtų išlikti panašios: „Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus.
Tyrimas, atliktas „National Endowment for Financial Education“ (NEFE), parodė, kad vaikai, kurie stebi, kaip tėvai elgiasi su pinigais, dažniau ugdosi tvirtus finansinius įgūdžius. Tai reiškia, kad tėvai turi būti pavyzdys, demonstruodami atsakingą taupymo, išlaidų ir investavimo elgseną. Taip pat ne vienas tyrimas atskleidžia, kad finansinės diskusijos tarp tėvų ir vaikų yra svarbios formuojant jų supratimą apie pinigus. Diskusijos apie kišenpinigius, biudžetą, taupymą ir išlaidas padeda vaikams geriau suprasti finansinius sprendimus ir elgtis atsakingiau“.
Technologiniai Sprendimai Finansiniam Raštingumui Ugdyti
A.Čiuplienė siūlo nepamiršti ir technologijų kuriamos naudos: „Tas pačias technologijas galime pasitelkti finansiniam raštingumui ugdyti: juk gali matyti, kiek išleidi, kiek sutaupai, nusistatyti taupymo tikslus yra labai paprasta, tam yra ir programėlės, ir skirtingos platformos. Labai rekomenduoju tėvams mokyti vaikus su jomis elgtis, nes nors ir patiriame iššūkių dėl naujų technologijų, kartu jos sukuria sąlygas turbūt lengviau nei bet kada anksčiau stebėti savo pinigus“.
Tyrimai parodė, kad daugelis paauglių jau naudoja mobiliąsias programas, skirtas pinigų valdymui, ir ši praktika padeda jiems mokytis taupyti bei planuoti išlaidas: „Jei vaikas yra išmokytas naudotis biudžeto planavimo įrankiais, jis gali realiu laiku sekti, kur, kam ir kiek išleidžia, matyti, kiek sutaupo.
Pavyzdžiui, mūsų sukurtame biudžeto įrankyje, galima pridėti ne vieno, bet kelių bankų ir kortelių duomenis bei matyti bendrą biudžetą, kategorizuoti išlaidas, nusistatyti bendrus šeimos taupymo tikslus, sekti, kaip sekasi jų siekti.
Kai vaikas dalyvauja bendrame šeimos biudžeto planavime, jis lengviau supranta, kas kiekvieną mėnesį yra būtinosios, pasikartojančios išlaidos už, pavyzdžiui, komunalines paslaugas, mato, kokie mokesčiai yra mokami, kokią dalį visų šeimos pajamų jie sudaro. Juk jei vaikas supras ir matys, kad už elektrą tenka kas mėnesį sumokėti nemažai, ir ją taupyti atžalą paskatinti bus lengviau.
Žaidimai ir Vaidmenų Scenarijai
Finansų pasaulis yra įvairus ir kompleksiškas, todėl suprasti jį vaikams (o ir suaugusiems) yra didelis iššūkis. Tačiau žaidimo metu vaiką kur kas labiau įtrauksite, sudominsite ir galėsite vaizdžiai paaiškinti sudėtingesnes finansų sąvokas, pinigų veikimo principus ar taupymo paskirtį.
- Daugiau nei rolė. Vaikystėje daugelis mėgdavo žaisti ir įsivaizduoti darbą parduotuvėje, kavinėje ar kitose paslaugų sektoriaus srityse.
- Suprasti visuomenę. Šiame žaidime vaikui ne tik lengviau įsivaizduoti, kaip kiekviena profesija prisideda prie bendros visuomenės gerovės, tačiau ir pamatyti, kaip už savo pastangas galima gauti atlygį, o už jį įsigyti kitas paslaugas ar produktus.
- Plėsti akiratį. Kas kartą vaidmenų žaidimams pasistenkite pasirinkti vis kitos srities profesiją ar paslaugų sritį ir taip plėsti atžalos akiratį.
Iš spalvoto popieriaus namuose pasigaminkite skirtingos vertės banknotų (galite naudoti ir tikras smulkiąsias monetas). Įkainokite jais pasirinkto vaidmens paslaugas ir „produktus“, t. y. Paslaugų ir daiktų vertės skirtumai.
Padėkite vaikui suprasti, kad skirtingų paslaugų ir daiktų vertė bus ne tokia pati. Ji priklauso nuo paslaugos sudėtingumo, galbūt retumo (taip paskatinsite ieškoti kūrybiškų sprendimų), daikto kokybės, susidėvėjimo lygio ir pan.
Tuomet pasidalinkite rolėmis. Padėkite vaikui parduoti ir atlikti savo paslaugas, daiktus, suskaičiuoti gautą sumą ir išskaičiuoti grąžą. Atkreipkite jo dėmesį, kodėl kai kurių profesijų paslaugų mums reikia vos retkarčiais, o be kitų neišgyventume nė dienos.
Vaiko pasirinktai profesijai padėkite pasigaminti reikalingą atributiką arba ją padovanokite per gimtadienį bei kitą šventę.
Tuo pačiu padėkite vaikui suprasti, kaip jūs šeimoje paskirstote pinigus ir kaip pasirenkate, ką už juos įsigyti. Kartu su vaikais pasidomėkite pinigų istorija ir kaip jų forma keitėsi bėgant laikui.
Ar žinojote, kad senovėje žmonės mainams naudojo kriaukleles, prieskonius arba galvijus? Kadangi pinigų vertė vaikams yra abstrakti sąvoka, jie gali paprasčiausiai panorėti namuose pasigaminti savo pinigus. Akcentuokite vaikams, kad pinigų leidyba yra atsakingas procesas, teisę tai daryti turi tik valstybės institucijos, kurios vadinamos centriniais bankais.
Be to, visi pinigai spausdinami specialiose spaustuvėse, kurios itin gerai apsaugotos. Paaiškinkite vaikui, kad pinigai gali turėti ne tik fizinę formą, bet ir būti laikomi banko sąskaitoje, su kuria yra susieta mokėjimo kortelė.
Praktiniai Patarimai ir Žaidimai
Vaikus motyvuoja atlygis ir įgalinimas patiems priimti sprendimus. Žaidimo dalyviai sprendžia įdomius finansinio raštingumo klausimus, o už teisingus atsakymus renka taškus. Šiuos taškus jie gali bet kada iškeisti į norimus prizus - nuo kavos puodelio, maisto į namus iki knygyno ar kitų parduotuvių kuponų ir kino ar muzikos prenumeratų.
Dar vienas žaidimas, padėsiantis lavinti vaikų finansines žinias, gali būti ir taupyklių gamyba. Drauge su vaiku pasigaminkite taupyklę iš permatomo stiklainio arba medinės dėžutės. Leiskite vaikui ją dekoruoti pačiam, o tuo metu pasikalbėkite, kam vaikas nori taupyti ir kiek gali kainuoti jo trokštamas daiktas.
Priminkite vaikui, kad taupymui prireiks kantrybės ir jis gali užtrukti ilgiau nei norėtųsi. Svajonių žemėlapis - kelrodė žvaigždė taupyklių misijai.
Į šias dirbtuves galite įtraukti ir daugiau šeimos narių. Tuo pačiu tai bus proga aptarti atžalos svajones, pasidalinti savo patirtimi, kokias jūs turite taupykles, kiek dirbote, kiek taupėte savo svajonėms ir kaip jautėtės jas pasiekę.
Vaikui sulaukus 14 m., galima jam pasiūlyti pinigus taupyti e. taupyklėje.
Vaikui suprantant pinigų sąvoką ir jų paskirtį, jį galima supažindinti ir su skirtingų šalių valiutomis bei paaiškinti, kodėl visi pinigai nėra tokios pačios vertės. Pradėkite nuo paaiškinimo, kas yra valiuta ir kaip pinigų pavadinimai skiriasi įvairiose šalyse.
Lietuvoje ir didesnėje dalyje Europos Sąjungos šalių naudojamus pinigus mes vadiname eurais, o štai amerikiečiai savo pinigus vadina doleriais, britai - svarų sterlingais, skandinavai - kronomis, lenkai - zlotais, ukrainiečiai - grivinomis. Jei namuose turite skirtingų valiutų, parodykite vaikams, kaip jos atrodo ir pažaiskite „valiutų keityklą“.
Padėkite vaikams suprasti kaip veikia valiutos ir keityklos. Papasakokite vaikui, kad valiutų keitykla yra vieta, kur žmonės gali keisti vienos šalies valiutą į kitos šalies pinigus. Pavyzdžiui, gali iškeisti savo turimus eurus į svarus, kad keliaujant atostogų į Jungtinę Karalystę galėtų ten atsiskaityti.
Be to, galite paaiškinti, kad turima mokėjimo kortelė leidžia atsiskaityti įvairiose šalyse ir šiuo atveju nieko keisti nereikia.
Stalo Žaidimai Finansiniam Ugdymui
Ugdyti vaikų finansinį raštingumą galima ne tik su namuose pasigamintais žaidimais, bet ir pasitelkiant klasikinius stalo žaidimus. Vienas pasaulyje populiariausių, be abejonės, yra „Monopolis“.
„Monopolį“ galima pradėti žaisti nuo 5 metų (yra specialios mažiems vaikams skirtos šio žaidimo versijos), kelios šio žaidimo versijos yra adaptuotos lietuvių kalbai. Žaisti „Monopolį“ su vaikais gali būti labai smagu, o jiems laimėjus apims geras jausmas, tačiau svarbu mokyti vaikus suvokti ir priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus.
Leiskite vaikui laimėti, kad turėtų galimybę patirti ir pasitenkinimą, pasitikėjimą savimi bei norėtų žaisti toliau. Yra ir daugybė kitų stalo žaidimų, kurie gali lavinti vaikų finansines žinias bei įgūdžius.
Būtina mokyti, kad pinigų vertė ir realybėje, ir išmaniajame įrenginyje vienoda.
Panašus:
- Filmukas apie Lietuvą vaikams: istorija, gamta ir kultūra suprantamai
- Filmukai vaikams apie Kalėdas: geriausi pasirinkimai, klasika, naujienos
- Filmukas Vaikams Apie Tris Karalius: Šventinė Magija Ekrane
- Įspūdingi Laiškai Kalėdų Seneliui: Geriausi Pavyzdžiai ir Naudingi Patarimai Vaikams
- Gimdymo Stadijos: Sužinokite Viskas Apie Gimdos Kaklelio Atsivėrimą ir Kitus Kritinius Etapus