Emilija Brajinskienė - žinoma kraštotyrininkė ir etnografė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jos veikla apima ne tik etninės kultūros puoselėjimą, bet ir aktyvų dalyvavimą folkloro ansamblių veikloje.
Indėlis į folkloro ansamblių veiklą
Emilija Brajinskienė vadovauja etnografiniam ansambliui "Šeduva" (Radviliškio r.). Šis ansamblis yra vienas iš Aukštaitijos ansamblių, supažindinančių su šio regiono daugiabalsio dainavimo ypatybėmis. Ansamblio repertuaras įrašytas į kompaktinę plokštelę "Aukštaitija. Aukštaičių daugiabalsės dainos". Ši plokštelė supažindina su šiandien egzistuojančiais Aukštaitijos ansambliais ir jų repertuaru.
Kompaktinėje plokštelėje "Aukštaitija. Aukštaičių daugiabalsės dainos" taip pat dalyvauja: Nibragalio etnografinis ansamblis (Panevėžio r.); etnografinis ansamblis "Kruoja" (Pakruojo r.); etnografinis ansamblis "Ievuže" (Molėtų r.), vadovė Aldona Četkauskaitė.
Reikšmingi įvykiai ir įvertinimai
Emilija Brajinskienė buvo nominuota Radviliškio rajono garbės piliete. Tačiau, kilus diskusijoms dėl garbės vardo suteikimo, ji išreiškė savo poziciją, pabrėždama garbės sąvokos svarbą. Iš konservatorių partijos ji išstojo, kai išgirdo nuolatines partines rietenas: „Parašiau pareiškime: „Esam Jum akmenėliai eit į valdžią. Aš savo akmenėlį pasiimu ir išeinu dainuot.“
2015 m. Emilija Brajinskienė buvo nominuota Vyriausybės kultūros ir meno premijai. Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, taip pat Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų, kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą.
Emilijos Brajinskienės požiūris į kultūrą
Emilija Brajinskienė aktyviai reiškia savo nuomonę dėl kultūros paveldo išsaugojimo ir jo naudojimo. Ji kritikavo miesto herbo naudojimą ant šiukšlių dėžių ir trispalvės naudojimą nepagarbiais tikslais.
Kiti kultūros tyrinėtojai ir leidėjai
Be Emilijos Brajinskienės, Lietuvos etninės kultūros tyrinėjimuose ir populiarinime dalyvauja ir kiti žymūs asmenys bei institucijos: Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas ir Lietuvos tautodailininkų sąjunga.
Taip pat svarbu paminėti mokslininkus ir leidinius, skirtus etnochoreografijai ir kalendorinių švenčių folklorui:
- Dalia Urbanavičienė: "Šokamos ir žaidžiamos sutartinės" (2009), "Lietuvių apeiginė etnochoreografija".
- Daiva Vyčinienė: projekto "Lino laikas / Linen times" autorė.
- Rimantas Astrauskas: "Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras: mokymosi medžiaga (CD)".
- Libertas Klimka: "Tradicinių kalendorinių švenčių semantika", "Saulės ratu, Mėnulio taku: Lietuvių kalendorius".
Leidiniai, kuriuose minimas ansamblis "Šeduva"
Ansamblis "Šeduva", kuriam vadovauja Emilija Brajinskienė, minimas leidiniuose, skirtuose Aukštaitijos regiono etninei kultūrai. Šis ansamblis yra vienas iš daugelio, kurie prisideda prie lietuvių liaudies dainų ir tradicijų išsaugojimo bei populiarinimo.
Leidinių pavyzdžiai:
- Aukštaitija. Aukštaičių daugiabalsės dainos (CD). Parengė Daiva Vyčinienė. Atlieka etnografinis ansamblis "Šeduva" (Radviliškio r.), vadovė Emilija Brajinskienė.
žymės: #Gime
Panašus:
- Unikali Vaikų Gydytoja Emilija Montvilienė: Gyvenimo Kelias ir Nepakeičiamas Indėlis Į Bendruomenę
- Emilijos Latėnaitės Įkvepianti Biografija: Nežinomi Faktai Apie Jos Gyvenimą, Karjerą Ir Asmeninius Iššūkius
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtina „Ponas Kūdikis“ apžvalga: Kodėl šis filmas patiks visai šeimai!
- Neįtikėtini nėštumo metu atsirandančio saldumynų potraukio paaiškinimai ir efektyvios kovos strategijos