Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Eltonas Mayo, amerikiečių mokslininkas, žymiai kompleksiškiau ir sistemiškiau išdėstė žmogiškųjų santykių teoriją. Jo atlikti Hawthorne tyrimai sukūrė naują požiūrį valdymo teorijoje.

Žmogiškųjų santykių teorijos ištakos

Organizuojant darbą negalima visiškai neatsižvelgti į dirbančiųjų charakterius, jausmus, nuotaikas, gyvenimo situacijas. Būtent šiems valdymo aspektams klasikinės organizacijos teorijos beveik neskyrė dėmesio. Dėl to jos buvo kritikuojamos jau 3 iame dešimtmetyje.

Hawthorne tyrimai

Jis vadovavo grupei psichologų elektrotechnikos gamykloje Havtorne vykdžiusių gamybinių santykių sociologijos eksperimentus, kurių rezultatai tapo žmogiškųjų santykių teorijos klasika. Tyrimai prasidėjo bandymu nustatyti ryšį tarp darbo vietos apšvietimo ir darbuotojų darbo našumo.

Išvada: žmonėms reikia dėmesio, ir jei rodai dėmesį, tai žmonės labiau stengiasi. Tik bėda, jog eksperimento pradžioje nelinkę kooperuoti dalyviai buvo pakeisti sukalbamesniais, kuriems prie visko dar ir atlyginimą didesnį mokėjo.

Pagrindinės išvados ir teiginiai

Pagrindinė E. Mayo išvada - svarbiausią įtaką didinant darbo našumą turi ne finansiniai ar materialiniai, o psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Draugiškas vadovavimo stilius stiprino jų motyvaciją.

Tokią išvadą pagrindžia šie tyrimų rezultatų apibendrinimai:

  • Žmogus yra socialinė būtybė ir normaliai gyventi jis gali tik socialiniuose santykiuose su kitais žmonėmis.
  • Žmonės, o ne produktas ar technologija yra svarbiausia organizacijos gyvenime.
  • Jei žmonės organizacijoje jausis gerai, saugiai, komfortabiliai, tai veiklos rezultatai bus geri.

Įvertindamas šiuos apibendrinimus E. Mayo teigia, kad vadovų veikla siekiant gerų rezultatų, pirmiausia turi būti nukreipta socialinių ir psichologinių darbo sąlygų įvertinimui bei tobulinimui. Žmogiškųjų santykių teorijos atstovai pirmieji pradėjo tyrinėti darbuotojų elgsenos motyvavimo problemas.

Chester Barnard indėlis

Kad pasiektų savo asmeninius tikslus formalioje organizacijoje, žmonės buriasi į neformalias grupes. Ch. I. Barnardas pripažino neformalios organizacijos svarbą ir universalumą - tai ir yra jo pagrindinis įnašas į vadybą.

Ch. Barnardas pirmasis suformulavo moralios organizacijos ir moralios tarnybinės elgsenos principų matmenis.

Žmogiškųjų santykių teorijos taikymas šiuolaikinėse organizacijose

Apžvelgiant šiuolaikines organizacijas, galima teigti, kad jose yra taikomos įvairios skatinimo priemonės, tiek materialinės (piniginės), tiek ir nematerialinės (nepiniginės) priemonės. Pavyzdžiui, administracijos darbuotojams už pasiektus planuotus rezultatus yra skiriama papildoma 10% jo atlyginimo dydžio suma, kurią jis gali panaudoti įmonėje sudarytame paslaugų sąraše. Taip pat, tam tikroms pareigybėms skiriamas įmonės automobilis, suteikiamas mobilus telefonas ir tam tikras limitas telefono sąskaitoms. Administracijos darbuotojams kompensuojamos kuro išlaidos atvykimui į darbą.

Be to, už gerus rezultatus taikoma skiriami ir pagyrimai. Kartą metuose renkamas geriausias darbuotojas, kuriam įteikiamas padėkos raštas ir dovana. Darbuotojams už lojalumą dovanojami žiedai su grupės įmonių logotipais. Priklausomai nuo išdirbto nepertraukiamo stažo, žiedas gali būti bronzinis, sidabrinis, sidabras su auksu, auksinis.

Darbuotojai pagal poreikį gali būti profilaktiškai skiepijami nuo gripo ir erkinio encefalito įmonės sąskaita. Darbuotojų pakartotinius privalomus sveikatos patikrinimus apmoka įmonė. Taigi, apibendrinus tiriamųjų įmonių pateiktus rezultatus apie taikomas darbuotojų motyvavimo priemones jų organizacijose, galima pastebėti, kad abiejose taikoma daug ir įvairių motyvavimo priemonių tiek materialių, tiek ir nematerialių.

Kuriant darbuotojų skatinimo sistemą yra taikomos įvairios skatinimo priemonės, jas stengiamasi derinti tarpusavyje. Atsižvelgiama į įmonės strateginius tikslus, bei uždavinius artimiausiems metams, ką įmonė turi pasiekti, kokie prioritetai. Siekiant sukurti efektyvią darbuotojų skatinimo sistemą, vadovai maždaug kas tris mėnesius turėtų įvertinti kiekvieno darbuotojo individualius poreikius.

Tačiau, tiek vienoje, tiek ir kitoje įmonėje yra skiriamas mažas ir retas dėmesys darbuotojų poreikių analizei.

Įmonės vadovai teoriškai žino, kad mažina darbuotojų motyvaciją, taip pat su šiais veiksniais susiduria ir praktiškai. Tai yra grįžtamojo ryšio nebuvimas, arba netinkamas jo pateikimas, jei darbuotojai per mažai įtraukiami į procesus, pateikiama per mažai informacijos. Taip pat labai svarbu ir vidinė žmogaus motyvacija, taip pat, kad įmonės tikslai ir vertybės sutaptų su darbuotojo tikslais ir vertybėmis.

Socialiai atsakingos įmonės veikla gali paskatinti užsiimti įvairūs motyvai. Vadovai, rinkdamiesi įmonės inventorių bei naudojamas darbo priemones, didelį dėmesį skiria, kad tai būtų kuo mažiau kenksminga aplinkai bei darbuotojams.

Būtent socialiai atsakingos politikos propagavimas įmonės veikloje, jos priėmimas kaip vienos iš pagrindinių vertybių bei realus tokios politikos užtikrinimas, suteikia įmonėms pridėtinę vertę, užtikrinamas didesnis pasitikėjimas darbuotojams, klientams ir partneriams.

Socialinė atsakomybė nauji darbuotojai domisi retai. Vis tiek socialinė atsakomybė nėra toks paplitęs Lietuvoje dalykas, tai jie dažniausiai apie tai nieko nežino, dažniausiai neturi informacijos.

Statistiniai duomenys

Tyrimo duomenys rodo, kad tyrime respondentai pagal lytį pasiskirstė ne vienodai. Įmonėje "Užmojai su garantijomis" apklausti 69 vyrai ir 37 moterys. Atitinkamai tai sudarė 65 proc. ir 35 proc. apklaustųjų. Ta pati tendencija įžvelgta įmonėje "Pakmarkas", ten tyrime dalyvavo 87 vyrai (69 proc.) ir 39 moterys (31 proc.).

Įmonėje "USG" apklaustųjų amžius vyravo nuo jaunesnių nei 25 metai iki vyresnių nei 55 metai. Kadangi atsakymai buvo pateikti amžiaus intervalais, tai apklausoje dalyvavo daugiausiai asmenų, kurių amžius yra nuo 26 iki 35 metų, tai sudarė 32,1 proc. tyrime dalyvavusių asmenų.

žymės: #Gime

Panašus: