Siūlome pasidairyti po eilėraščių pasaulį, skirtą patiems mažiausiems skaitytojams. Mūsų fizinė aplinka yra sukurta figūromis - kartais sąmoningai, o kartais intuityviai.
Gamtos Motyvai
Apšerkšniję mūsų žiemos - Balta, balta - kur dairais - Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais. Apie klaidžią sniego pūgą, Saulės nukirptas kasas - Apie žąsiną moliūgą, Kur išskrido į dausas.
Banga suklups prie kranto: Bangele, ką darai? Tau iš prijuostės Krenta Į krantą Gintarai. Ir tas, kas ieško - Randa. įsižiūrėk gerai. Nubarstė visą krantą Geltoni Gintarai. Po medžiu, iš aukso... Paieškot pamary! Oi, kaip šnara! Kaip šnara! Kaip gera!
Vaikiški eilėraščiai:
- Vai lakštutė... Nusuksiu tau... švietė, švietė ir labai... Saulele, dar neik...
- Raliuoja dūduoja...
Žiemos Vaikeliai
Trolis uždegė žvakelę Seno miško pakrašty. Šen, balti žiemos vaikeliai, Balto gandro atnešti. Prie žalių ledinių kūdrų Varvekliukų skambesy Pažiūrėti trolio burtų Susirinksime visi. Jau kankorėžis nupuolė Ir išsiskleidė delne. Jau melsva neužmirštuolė Žydi ežero dugne.
Paukščių Balsai
Lakštingalos, Kregždės, Varnėnai, Balandžiai, Dagiliai, Maži gegužiukai, Kikiliai, Žalvarniai Ir zylės,- Lai erdvę Užpildo Nerimstantys Jūsų Balsai, Kai visas Pasaulis Pražysta Baltai Ir rausvai... Griežlelės, Kukučiai, Žvirbliukai, Apuokai, Pelėdos... Ir namučiai, ir...
Jūros Motyvai
Karalius Neptūnas Ant jūržolių sosto Putojantį vandenį Delnu užglosto. Pažiūri į jūrą, Pažiūri į dangų Ir laivui jis pasiunčia Vėją palankų. Karalius Neptūnas Šiandieną ramus. Sugrįžo laivai Į gimtuosius namus.
Supas aukštos jūros žolės, Jūrų žvaigždės kaip gražuolės, Ir po skėčiais tyliai dūsaus Tingiai judančios medūzos. Čia kalbėti moka žuvys, Laivo inkaras pražuvęs, Net įtūžusi audra Čia, namuos, visiems gera. Ji, išrinkus vietą saugią, Dugno smėly piešia saulę.
Kriaukle, Mažo perlo aukle, Visą ilgą vasarą Supsi jūros ašarą. Kriaukle, Užsidarius aukle, Kaipgi tu ten gyveni Jūrų marių vandeny? Kriaukle, Užsispyrus aukle, Smalsūs žvilgsniai nepadės - Neatskleisi paslapties. Kriaukle, Mažo perlo aukle, Perlas bus užaugęs - Nereikės jam...
Gyvūnų Pasaulis
Kiški piški, Greitakoji, Pasakyk, Kur tu nakvoji? - Prie miškelio, Po egle, Balto sniego Patale. Kiški piški, Stačiaausi, Kur šiandieną Tu keliausi? - Pamiškėj Ugnelė dega, Kepsiu ten Vaikams pyragą. O ar mums Pyrago duosi, Kiški piški, Skeltanosi? - Kas klausys Mamytės, tėtės, Tam...
Gaidys pupą rado, Višta kuodą krato.
Kybur vybur Kabarai... Mezga tinklą Du vorai. - Kam muses Žvejosit - kam? - Kad nezirztų Jos vaikam! Musės mums Pietums Gerai... Kybur vybur, Kabarai...
Kur tu, Cibe, Cibeni? Kur tu žiemą Gyveni? - Aš į daržą Cibenu. Žiemą tvarte Gyvenu.
Krikščioniški Eilėraščiai Vaikams
Žemiau pagal tematiką yra surinkti keli krikščioniški eilėraščiai vaikams.
Jėzus Prisikėlė
Bet ir kūno nėra! Verkia prie kapo ir vėl Marija. Kur gi jos Viešpats, kodėl Jo nėra? „Marijа!” - išgirsta už nugaros. Ir žiūri - ten Jėzus, ir gyvas berods! „Neverki, Marija, - Jis sako švelniai. Mirtis nugalėta! Nuo šiol amžinai Esu su jumis ir vesiu tenai, Kur laimė ir džiaugsmas, tenai kur gerai.“ Jėzus prisikėlė, kaip tai nuostabu!
Jėzus prisikėlė, kaip tai nuostabu! Niekas netikėjo šituo stebuklu. Mokiniai bijojo, kad suims ir juos, Pasislėpę buvo pas save namuos. Netikėtai ten, tamsiam jų kambary Pasirodo gyvas Jėzus vidury. Dabar jie patikėjo, bet Kristus atsakys: „Palaiminti nematę, ir visgi tikintys“. Tad jeigu, mano drauge, šiandieną tu tiki, Kad Jėzus prisikėlė, gyvena Jis tavy, Tuomet, kaip Jėzus sakė - palaimintas esi, Laikydamas Jo ranką tvirtai dangun eini.
Ant Kalno Kryžiai Trys
Ant kalno kryžiai trys stovėjo, Jėzus Kristus ten kentėjo, Auka nebuvo paprasta, Už mus ji atiduota. Už blogą žodį, pyktį, skausmą, Krauju nuplautas aš esu. Šlovė, šlovė, Jis prisikėlė! Net mirtis Jam neįgėlė! Kaip gerai, kad tai žinau, Ir nieko nieko nebijau!
Žvelgiu į Kryžių
„Žvelgiu į kryžių. Ten ant jo manasis Viešpats kabo. Tiek skausmo mano širdyje ir ašaroms nebėra galo. Visi tikėjome, kad Jis galingas bus Karalius, Bet štai Jis mirė ir, deja, viltims atėjo galas.“ Nuėmę nuo kryžiaus palaidojo Jį, į šaltą kapą uždarė, Pastatė kareivius saugoti Jo ir kapą užantspaudavo. Mokiniai priblokšti ir nors jie kartu, su baime tyli be žado, Nieks negalėjo tikėtis iš jų štai tokio beviltiško galo.
Praėjo dvi dienos, rytas išaušo, moterys skuba prie kapo. Nustebusios žiūri - akmens nebėra ir Jėzaus kūno nė kvapo. „Kam ieškote gyvo tarp negyvų?! - angelas klausia staiga, - Jis prisikėlė ir gyvas yra! Praneškite broliams greičiau žinią šią!” Ir aš ten buvau, ir mačiau tuščią kapą, kaip drobulės ant žemės gulėjo. Tada man širdy užgimė viltis, kad Viešpats vis dar neišėjo. Kada gyvą Kristų išvydom ir mes, širdis prisipildė džiaugsmu, Nuo tol tuščias kapas ir kryžiaus prasmė mums pergalės tapo ženklu.
Nors Aš Ir Numirsiu
Nors aš ir numirsiu, - gyvensiu toliau Visus pamatysiu kas mirė anksčiau. Su Nojum ir Moze galėsiu kalbėt, Su liūtu pažaist, ant žirafos sedėt. Galbūt tu paklausi: iš kur aš žinau? Juk žmonės numiršta ir jų nematau. Aš tau atsakysiu, kad tuo aš tikiu, Nes savo širdy Jėzų Kristų turiu. Jis pats prisikėlė ir gyvas yra Ir tuos, kas Juo tiki, prikels kažkada. Ir jeigu norėtum to būti dalis, Tikėk Juo, žmogau, ir prikels tave Jis.
Jėzus Gyvas - Tuo Tikiu
Jėzus gyvas - tuo tikiu - Prisikėlė Jis. Bibliją namie turiu, Ji man pasakys Kaip Jį matė mokiniai, Gyvą po mirties. Net kokie 500 Ten ant debesies. Myliu Jėzų aš labai Savo širdimi. Nors ir mažas aš esu, Garbinsiu tik Jį.
Budo Iš Miego Žemė Tyli
Budo iš miego žemė tyli, Nustebę ryto laukė medžiai dideli, Čiulbėjo paukščiukas Dievo sutvertas, Kad Golgotos papėdėj kapas atvertas. Kas atidarė?
Kita
Nugrimzta į rūką Šiauriniai stogai. Miegos po žibintais Naktiniai sargai.
Mes vėjyje vėtytos vėtrungės. Čia- Kas naktį Mes šokam po šiaurės delčia. Mus myli mėnulis, Mus myli dangus, Žvaigždė Ir išplaukiantis jūron žmogus.
Figūros mūsų gyvenime... Apskritimai: laikrodžiai, lėkštės, ratai, monetos - tai figūra be pradžios ir pabaigos, simbolizuojanti...
Eilėraščiai apie krizę... Prasidėjus nelauktai, sliūkina per svietą, Pagalvokite tiktai - susiras mat vietą. Panorėjo Lietuvoj ilgiau pasilikti, Tai kodėl dėl jos, bjaurios, liūdni turim dirbti.
Žemaičių krikštas... Algirdaičių ir Kęstutaičių dinastinės kovos sutapimas su krikščionybės priėmimu neleido didiesiems kunigaikščiams apkrikštyti žemaičių.
Vyturėlio... Ir iš tolo... Lygiuoju...
Tie varteliai... Jūrmalos mergaitės ir...
Panašus:
- Eilerastis vaikams apie rudeni: spalvinga ir nuotaikinga poezija!
- Eilėraštis Apie Gėles Vaikams: Gražiausi Posmai Apie Gamta
- Eilėraščiai apie Kalėdas vaikams: sukurkite šventinę nuotaiką!
- Eilėraštis apie vasarą vaikams: gražiausi posmai ir kūrybinės idėjos
- Sužinokite, nuo kada saugu duoti kūdikiui pankolio arbatą – svarbiausi patarimai tėvams!
- Urtės Neniškytės Atviras Interviu: Kaip Derinti Mokslo Karjerą ir Motinystę Lengvai!

