Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Vilniaus dailės akademijos (VDA) leidykla, turinti aiškią kryptį - spausdinti knygas meno istorijos ir teorijos temomis, išsiskiria ryškiu veidu ir dažnai siaura tiksline auditorija, besidominčia daile, architektūra, dizainu, paveldu.

Leidyklos veikla prasidėjo 1993 metais, rengiant pirmąjį periodinį mokslo leidinį „Acta Academiae Artium Vilnensis“ (liet. Vilniaus dailės akademijos darbai), spausdinantį mokslinius straipsnius, dailėtyros darbų recenzijas ir kitą dailės tyrimams aktualią medžiagą. 2000-aisiais išsiplėtusi leidykla įsikūrė pačiame Vilniaus centre, buvusiuose Gardino regento Valentino Gureckio XVIII a. rūmuose, kur akį traukia atidengtos freskos.

VDA leidyklos "varikliai", kurių dėka rengiamos knygos išvysta dienos šviesą: redaktorė Teresė Valiuvienė, dailininkai Rasa Janulevičiūtė ir Martynas Gintalas, o už knygų platinimą bei reklamą atsakingos Eglė Telyčėnienė ir Stasė Butrimienė - dirba ne visu etatu.

VDA knygos pasižymi gausiomis iliustracijomis, detaliai aptariamas yra kiekvienas meno albumo ar monografijos puslapis. Neskubriai tekantis darbas kartais užtrunka ir iki dešimties metų vienai knygai parengti. Būtent tiek laiko prireikė paruošti naujausią leidyklos kūrinį - didelės apimties Antano Kučo monografiją. Galima išskirti ir Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga išleistą prof.

M. Iršėnas pripažįsta, kad nepaisant to, jog ant kulnų nuolat mina atsiskaitymo terminai, ilgalaikių kūrybinių projektų procesas yra ne mažiau svarbus už galutinį rezultatą. Per tą laiką knygos rengimas neretai išauga į draugiškus santykius su pačiu autoriumi ar net jo šeimos nariais, o bendravimas su asmenybėmis visuomet įsimena, praturtina. Iš kitos pusės, nuolatinis perfekcionistinis maketo tobulinimas lygiagrečiai augina lyg ir baimę užbaigti.

VDA leidyklos naujos knygos skaitytojo dėmesį patraukia recenzijomis arba savo išvaizda. Išskirtinio dizaino knygos dažnai pelno apdovanojimus konkursuose: kasmet yra bent jau paminimos gražiausiųjų rinkimuose Vilniaus knygų mugėje.

Marius Iršėnas, save įvardijantis kaip tarpininką tarp menotyrininkų ir dailininkų susitikimų knygose, yra baigęs istorijos studijas su archeologine pakraipa. Kadangi domėjosi senąja, akmens amžiaus daile, tad ir disertaciją apie priešistorinį meną apsigynė VDA. VDA leidykla yra glaudžiai susijusi su Dailėtyros institutu, tad Marių kaipmat įtraukė į savo veiklą.

Nedidelis kolektyvas per metus parengia apie 20 leidinių. Nuo brošiūrėlių iki storiausių meno albumų išleidžiančios leidyklos tiražai svyruoja nuo 50-ies (akademijos vidiniam naudojimui skirtų leidinių) iki 300 ar 500 egzempliorių. Tik keliasdešimt leidinių per įmonės gyvavimo istoriją buvo išleisti tūkstantiniu tiražu. Pasitaiko, kad siauresnio profilio leidinių kasmet nuperkama vos po penkis ar dešimt vienetų. Tokiu atveju leidinys yra rengiamas ir saugojamas būtent tiems keliems konkrečios knygos ieškosiantiems žmonėms.

žymės: #Gime

Panašus: