Aš, Antanas Šimėnas, gimiau 1931 m. vasario 10 d. Kupiškio aps. Subačiaus vls. Eršketynės k., "biedniokų" šeimoje. Nuo jaunų dienų tarnavau pas ūkininkus. Vokiečių laikais man teko pusbernio dalia. Kazytė leido mane į mokyklą ir užaugino tokį, koks ir esu. Kazys Kadžius grįžo į tėviškę 1944 m. rudenį.
Manimi pasitikėjo, atiduodavau partizanams. Vėliau jie mane siųsdavo kaip ryšininką. 1945 m. gegužės mėn. priėmiau priesaiką ir gavau Lietuvininko slapyvardį. Su Napoleono būriu palaikiau ryšį iki 1946 m. mėn. su Kęstučio būriais, vadovaujamais Vytauto Greičiūno-Daktaro ir Juozo Valonio-Merkio. Mane suėmė 1948 m.
1945 m. priėmiau priesaiką, kurią šventai vykdžiau. Slučkos-Šarūno rinktinei, būriui, kurio vadu buvo Petras Masilionis-Napoleonas. Kai 1946 m. jis žuvo, užmezgiau ryšius su Juozo Valonio-Merkio būriu. jam, kol 1948 m. rugsėjo 22 d. mane suėmė Viešintų MGB viršininkas kpt.Boičenko. Lietuvos SSR pasienio karinio prokuroro padėjėjas Slorikovas nuvežtas į Kupiškio saugumą parengtinį tardymą atliko j.ltn. Valentinas Petrulis*. Tardė trumpai - iki 22 val. Ramonas - Subačiaus valsčiaus "liaudies gynėjų" viršininkas".
Trėmėt nekaltus žmones 1948 m. gegužės mėnesį ir t.t. Laikau juos okupantais. Padedant anglams ir Amerikai, Tarybų Sąjunga bus nugalėta". Pakišo popierių pasirašyti su nagano rankena į palenktą galvą. Pripuolė ir vertėjas V.Petinis, netekau sąmonės. Ją atgavau tik rytojaus dieną krauju. Florijoną Kulikauską-Liūtą. "Gedimino pilis".
1948 m. spalio 5 d. išvada-nutartis, patvirtinta Kupiškio aps. MGB viršininko Matulaičio. buvau priverstas pasirašyti, nes mano "kaltę" įrodė agentas Miškas. Vaišvilienė ir V.Kavaliūnas. Miškas(a.sL) mirė jaunas nuo besaikio gėrimo. Nebėra gyvų ir kitų dviejų mano bylai pakenkusių liudininkų. apklausta 16, bet kiti man nepakenkė, tik dar padėjo. "Ypatingajam pasitarimui" prie SSRS Saugumo ministerijos". numatytą taikyti 19-58-8 str. nedalyvavęs, o tik žinojęs apie tai. negalėjo teisti, nes įrodymų ir liudininkų nebuvo. Įtarė tik pagal agento Juozo pareiškimus vertėjo vietinio ruso Murnikovo ir Subačiaus vls. skrebų vado Juozo Ramono. Po to jis dingo ir slapstėsi. Antrą kartą komunistams okupavus Lietuvą, 1944 m. tapo skrebų vadu. Brolis Justinas taip pat pasirinko skrebo gyvenimą. Daug kentėjo nuo šių kolaborantų. Budeliai sulaukė šuniško likimo. Taip ir mirė begerdamas - sušalo tik 50 metų sulaukęs. komjaunuolė, ištekėjo už saugumiečio Ivanovo ir kartu su juo per 1948 m. su automatais varė žmones į vagonus. ir vėl išsiskyrė. Man ramybės nedavė ir sugrįžus iš lagerių. Lietuvoje neleido. O jeigu kam leido, tai bandė užverbuoti. norėjo įvilioti Troškūnų saugumietis. bėgti į Ukrainą, dirbti anglių kasykloje. budelių akiračio. ketveriems metams išvažiuoti į Estiją, kur niekas netrukdė ramiai gyventi.
Kupiškio apskrities Lietuvos SSR MGB skyriaus, 1948 m. rugsėjo 23 d. Šimėnas A.S. 1944 metų lapkričio mėn. gynėjų pasirodymą tame rajone (asm. 1944 m. lapkričio mėn. Kadžiui-Karukui (areštuotas) (asm. 1944 metais rudenį Navikų k. Subačiaus vls. Kupiškio aps. o 1945 m. "Gedimino pilis", kurį po to perdavė Skudų k. Subačiaus vls. Kupiškio aps. su jais girdavo vokišką-fašistinę tvarką (asm. 1947 m. liepos ir rugpjučio mėn. Pagrundos k. Subačiaus vls. - pas Vaišvilienę (asm. 1948 m. gegužės, birželio mėn. straipsnius-laiškus su teroristinėmis mintimis Subačiaus vls. gynėjų būrio vado Ramono vardu (asm. Dėl pateikto kaltinimo Šimėnas kaltu prisipažino (asm. bylos lapai: 28-29) apie tai, kad 1944 m. lapkričio mėn. dalyviais, su kuriais susitikdavo ir teikdavo visokeriopą pagalbą. "partizanu". Petruitis P. Kaip jie mus sušaudė. K. 1942. kitur rusiško žargono terminas "banda" verčiamas pagal prasmę "būriu". 1944 m. spalio mėn. Karukui. 1948 m. gegužės-birželio mėn. J.J.Ramonas (asm.b. lapai: 35-36) parodė, kad 1948 m. gegužės mėn. teroristiniai gąsdinimai liaudies gynėjams. V. J. Vaišvilienė (asm.b. V.V.Varaškevičius (asm.b.lap. palaikė ryšį su nacionalistinių būrių dalyviais. 1944 m. lapkričio mėn. pas jį granatas ir perdavė partizanui Karukui. 1944 m. nelegalų laikraštėlį "Gedimino pilis". V.P.Kavaliūnas (asm.b.lap. 47-48) parodė, kad 1945 m. Antanas Šimėnas, Stepono, g.1931 m. Eršketynės k. vls. Kupiškio aps. valstiečių, nevedęs, neleistas, išsilavinimas - nebaigtas vidurinis, gyveno Mažonių k. 1944 m. lapkričio mėn. teikdavo maisto produktus ir žvalgybines žinias. Nuo 1944 m. lapkričio mėn. perdavė granatas Kadžiui-Karukui. literatūrą ir vykdė priešsovietinę agitaciją. 1948 m. gegužės-birželio mėn.
Tai yra kaltinimai pareiškiami pagal RFSSR BK. 17-58-la, 19-58-8, pakeičiant 17-58-8, 58-10-1-a dalis. pasiųsti peržiūrėti SSRS saugumo ministerijos Ypatingajam teismui. valstybės saugumo ministerija siūlo 10 metų griežto režimo. pristatyta 1948 m. rugsėjo 23 d. LSSR MGB Kupiškio aps. 1949 m. vasario 21 d. Karinis prokuroras nustatė, kad Šimėno A.S. Nuo amžių Lietuva kovojo su pavergėjais. istoriją, matome, kad Lietuva buvo užtvara tarp Vakarų ir Rytų. liek nenukentėjo, kiek per Antrąjį pasaulinį karą. kariuomenės, jos gaudė ir šaudė žmones, trėmė, sodino į kalėjimus ir lagerius. ją vieną žūtbūtinei kovai su raudonuoju genocidu. talkininkų ir buožių likučiai. Tai grynas melas! valstiečių vaikai, daugelis visai iš neturtingųjų, iš "biedniokų". broliais, su mylimaisiais, su sužadėtiniais, žuvo žmonos su vyrais. tokių pavyzdžių! motiną, brolį, sesutę, už sudegintas sodybas. juos ir maitino rizikuodami net savo gyvybe. lagerius, į čekistų nagus, žinojo ir suprato kiekvienas. su jų rėmėjais, turėjo tam tikrą pranašumą. drąsesni ir turėjo viltį, kad galbūt dar pavyks prasimušti iš apsupties. visokių mūsų tautos išdavikų. Rašyta ir apie žemaičių kančias bei vargus. Lietuvą. apie tai nieko nežinos.
Į tą kovos sūkurį aš teįdėjau tik labai kuklų indėlį. rūsių kančias, o vėliau šeši su puse metų kalėjimo, lageris Vorkutoje. Dievui, neišdaviau nė vieno. stoti į nelygią žūtbūtinę kovą. Gražus buvo 1940-tųjų metų birželis. šienu, oras pilnas bičių dūzgesio. Atrodo, taip nieko netrūksta!... jaunimas, prasideda gegužinių ir vakarėlių laikas, bendravimas. ir ne visi jaučia, kad artėja bolševizmo šmėkla. išvargusi, dulkėta. didžiulės penkiakampės žvaigždės. brezentiniais batais, politrukai mėlynomis kelnėmis, visi taip pat apdulkėję. žygiuoja jų be galo, be krašto - ir pėsčių, ir važiuotų. pakelėmis džeržgia lankai. Žmonių veidai susirūpinę. - Norėjome Vilniaus. Dabar Vilnius mūsų, o mes rusų! pjaustytojai, taip pat kai kurie miestelių žydeliai. darbštuoliams ūkininkams. žemė mažažemiams, nors daugelis jų nenorėjo svetimos žemės imti. reiks toliau gyventi, ką daryti? ir inteligentija. emgebistai ir kitaip pasivadinę sadistai. Man buvo dešimt metų. mokyklos antrame skyriuje. tuos vaikus, kurie buvo iš neturtingų šeimų, žadėdami aukso kalnus. Aš tuo laiku ganiau karves Pelysiu kaime pas ūkininką Kazį Kadžių, pažangi lietuviška šeima. Joje - trys sūnūs ir trys dukterys. vargoninkavo Lėno bažnyčioje. įšventintas į kunigus. Kazys dirbo žemę ūkyje, bei jaunesnioji Bronė mokėsi gimnazijoje. Visi mėgo muziką. jų atsitraukti. Zanė ir Kazė giedojo Subačiaus bažnytiniame chore, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. augau aštuonerius metus, ten praėjo mano vaikystė. užtekėjimo, nes tik jame matė išsigelbėjimą nuo bolševikinio teroro. ir sušaudyti žmones Panevėžyje, prie Cukraus fabriko. pasakojimus ir spaudos rašinius apie nužudytus žmones kitose vietovėse. Prisimenu vokiečių okupacijos laikotarpį. savi lietuviai. buvo nesurašyti. stropiai neieškojo, kaip kad grįžus sovietams. Labai keistai ėmė arklius. veikusius bolševikus. pabarimo. Iš Subačiaus valsčiaus keturi buvo išvežti į Kupiškį kartu su žydais. partizanai. Iš jų vienas kitas padėjo šaudyti (iš Subačiaus vls. Prieš vokiečiams pasitraukiant, ramybę sudrumstė raudonieji. keletą aktyvesnių partizanų. 1943 metais apsisaugojimui nuo raudonųjų buvo sukurta Plechavičiaus armija. Tačiau vokiečiai norėjo ją pasiųsti į frontą. pasitraukė. Virš mūsų įvyko trumpos lėktuvų kautynės. žeminėje. Netoli mūsų, miškelyje, apsistojo rusų dalinys, ir išbuvo čia dvi savaites. Neapsiėjo be plėšikavimų. Iš po nakties radome išdraskytas bites vandeniu ir išsiėmė medų. Daug ūkininkų arklių iškeitė į suvargusius ir ligotus. padaryti. Visur jie atrasdavo. Eikim ginti garbę tėviškės brangios! armiją. Aišku, niekas nenorėjo ten eiti, nenorėjo tarnauti okupantams. liaudies vadinami skrebai. įvesti savo okupacinę tvarką, dalyti užgrobtą žemę. Gruodžio 23-25 dienomis visoje Lietuvoje buvo surengta bauginimo akcija. Kaimuose šaudė vyrus, degino sodybas. Ši akcija neaplenkė ir Vidurio Lietuvos. Tai paskatino vyrus imti į rankas ginklą ir priešintis okupantų kariuomenę. Susikūrė skrebų būrys ir Subačiaus valsčiuje. nemėgo už ateistines-bolševikines pažiūras. kompaniją įstojo Juozo brolis Justinas Ramonas. automatu variusi 1948 m. gegužės 22 d. į vagonus tremtinius. vieną moterį, sudegino 4 sodybas. siuvėją Juozą Belecką, du Pajuodžius, Žiūrą ir Valą, Papilių Ladauską. nužudytieji buvo beginkliai kaimiečiai. pusbrolį Bronių Ramoną.
Kaip jau minėjau, šeimininko jaunesnysis sūnus buvo pasitraukęs su vokiečiais. Vieną dieną grįžtu aręs lauką, žiūriu - Kazys sėdi už stalo. - Sveikas Antanai! Tai kaip laikais? - Gerai. Subačiaus bažnyčios choras (iš kairės klebonas Vaitiekūnas su akiniais), iš dešinės vikaras Matulis, iš kairės vargonininkas Gimžauskas. Autorius, septyniolikmetis, stovi iš dešinės kampe. 1948 m. Velykos. Prie stalo sėdėjo jo tėvas ir sesuo Kazė, kuri dabar gyvena Panevėžyje. - Reikia, kad niekas nematytų ir nežinotų, kad aš esu Lietuvoje. - Žinoma, - atsakiau. - Teks naktį padirbėti - bunkerį keturiems žmonėms. Rytmetį, auštant, jie padėkojo už talką ir išėjo. žemę Juozas Masilionis. Petras, Antanas ir Vytautas. buvo šauliu, o prieš vokiečiams užeinant -partizanas. toliau su sūnumis ir dukterimis dirbo žemę. rugių lauką, atėjo iš miško keturi vyrai. Viešintų - Ipatovas. Jie nušovė Juozą Masilionį sūnaus Petro akivaizdoje. į atsargą su puskarininkio laipsniu. 1944 metų kovo mėnesio, kol buvo paleistas atostogų suteikus viršilos laipsnį. Į frontą nebegrįžo, o slapstėsi nuo vokiečių. partizanų būrį. Petro slapyvardis - Napoleonas. drąsa ir daug baimės įvarė Subačiaus ir Viešintų valsčių skrebams. pasižadėjo nušauti Ipatovą, tuo atkeršydamas už tėvą. Per ryšininkus sužinojo, kur gyvena Ipatovas. valsčiaus partorgu, gyveno su motina virš skrebų būstinės antrame aukšte. Napoleonas atjojo į Viešintas, arklį paliko krūmuose prie žydų kapų. pasiliko ir jo draugas - jei reikės pridengti. miegantį durklu nudūrė. nubėgo žemyn. Čia susitiko Ipatovo žmoną. arklio, pabėgo. Kadžius sudarė būrio branduolį. Kili būrio vyrai daugiausia vietiniai. 1946 metais, išėjęs iš pogrindžio, užsiregistravo Vincas Alasevičius. Rudilių kaime ir Subačiaus saugume labai žiauriai nukankino. nosį, lytinius organus, o jau negyvą numetė Subačiaus aikštėje. iš Zabelynos kaimo - kitas registrantas - išdavinėjo partizanus. kunigui, prisiekė kovoti už Lietuvos laisvę, nesigailint nei gyvybės. ir aš daviau priesaiką. kurie atjodavo raiti) ir traukdavo vykdyti užduočių. dažniausiai būdavo raitas.
1944 metų rudenį buvo krečiamas Navykų miškas. Navykų kaimo pusės pasaloje buvo palikti Subačiaus skrebai. trauktis Surdegio link ir pro Subatos kaimą pasukti į ten esantį mišką. praleido. persikėlė per Viešintos upelį, pradėjo šaudyti. persekioti Kupiškio skrebais ir garnizonu. Napoleonas žuvo 1946 m. balandžio 1 d. bunkeryje pas Juodelį. motina Ona Juodelienė, Bronius Laureckas ir Žiūra. Bronius Ramanauskas pabėgo. barzdų, o pasirodė, kad bunkeris buvo išduotas, ir juos apsupo. susiorganizavo ir taip vadinamas Žvirblioniečių būrys. išsikasė labai gerą trijų patalpų bunkerį dviem landomis. Tačiau bunkeris buvo Alfonso Stankevičiaus išduotas. 1945 m. vasario mėn. iš Girėnų. O Domui Pietai tada pavyko pabėgti, nes apsupimo metu buvo sargyboje. Jį persekiojo su šunimi apie 6 km. kapines 1990 m. 1945 m. Juškos-Vilko iš Bigailių kaimo. nukovė 14 skrebų, tik Juozui Ramonui pavyko pabėgti. 1947 m. žiemą būrys kovėsi Bigailių miške su kareiviais. pasitarimo, tarp jų Albinas Vičinas-Alkšnis. Panevėžio, Dambavos pušynėlyje, kur 1990 m. partizanai. 1949 m. Juozas Kanapeckas, infiltruotas į Vilko būrį. Startų kaime, kur žuvo 9 partizanai kartu su būrio vadu Antanu Juška-Vilku. palaikai 1990 m. rugpjūčio 28 d. buvo perlaidoti į kapines. 1950 m. Ramonui. Apie Gelažius ir Lukonis veikė Juodojo Pono būrys. Kunčių. Jie visi žuvo Pakarklių kaimo bunkeryje 1950 ar 1951 m. Gelažių, Lukonių, Terpeikių, Palėvenės, Pakarklių. Apie Karsakiškį ir Velniakius kovojo Antano Birbilo būrys. Jis pats buvo iš Ažubalių kaimo. karininkas, desantininkas. Jis su savo keturiais partizanais žuvo 1947 m. netoli Spirakių bažnytkaimio. m. gerą ryšininkų tinklą ir ilgai išsilaikė.
kovotojai žuvo 1954 m. 1949 m. Troškūnus, buvo kovingas ir gerai organizuotas. kilęs iš Troškūnų rajono Jovarų kaimo. Sabaliausko-Kirvio. Bronius-Vilkas iš Umėnų kaimo, kumečiai. Povilas Kaminskas-Svyruoklis iš Surdegio miestelio ir kiti. 1946 m. žvalgybon. Netoli dvaro pastebėjo, kad pasaloje yra kareivių. 1947 m. Raguvėlės miške buvo apsupti Merkio būrio partizanai. kautynės su Subačiaus skrebais ir garnizonu. Jų metu žuvo Bronius Labakojis-Vilkas. Kitiems pavyko prasiveržti. enkavedistų. iššokę iš mašinos, pasuko sodybos link. Skudų girele. Kareiviai pradėjo juos persekioti. išsikvietė ...
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Edmundo Žalpio Įkvepianti Biografija: Lietuvos Laisvės Kovotojas ir Kultūros Puoselėtojas
- Edmundas Seilius: Įkvepianti Biografija ir Neprilygstama Muzikos Karjera
- Neįtikėtina! Atraskite Įtakingiausius Lietuvos Teatro ir Muzikos Žvaigždes
- Geriausi Gimtadienio Sveikinimai: Trumpi ir Nuoširdūs Tekstai, Kurie Sužavės!
- Efektyvūs būdai gydyti kūdikių kosulį ir svarbiausi ženklai, kada būtina kreiptis į gydytoją