Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Dzeũsas (Zeus) - graikų mitologijoje - vyriausiasis dievas, dievų ir žmonių tėvas bei vyriausiasis valdovas. Titano Krono ir deivės Rėjos sūnus. Atėmęs iš Krono ir kitų vyresniųjų dievų (titanų) valdžią, su broliais pasidalijo pasaulį: Poseidonas gavo valdyti jūras ir vandenynus, Hadas - požemio karalystę, Dzeusui atiteko dangus. Gyveno Olimpo kalne, valdė visus gamtos reiškinius, dalijo gėrį ir blogį.

Su deivėmis ir mirtingomis moterimis susilaukė Atėnės (gimė iš Dzeuso galvos, jam prarijus pirmąją žmoną Metidę), Arėjo, Hebės ir Hefaisto (susilaukė su antrąja žmona Hera), Apolono, Artemidės, Hermio, Persefonės, Afroditės, horų, moirų, charičių, mūzų, Dioniso, Heraklio, Helenės, Dioskūrų, Persėjo, Minojo, Sarpedono ir Radamanto. Dzeuso šventieji gyvūnai - erelis ir jautis (Dzeusas jais kai kada pasiversdavo), šventasis medis - ąžuolas (ąžuolo lapų šlamėjimu Dzeusas atskleisdavo savo valią). Svarbiausia kulto vieta - Olimpija; ten Dzeuso garbei vykdavo olimpinės žaidynės. Dzeusas (skulptorius Feidijas, 5 a.

Dzeuso gimimo vietos paieškos: Kreta ir jos urvai

Socialinių tinklų ir virusinių reklamos kampanijų eroje klastoti galima ne tik žinias, bet ir turistines įžymybes. Graikijai priklausančioje Kretos saloje gidai bus pasirengę jums parodyti mažiausiai dvi vietas, kuriose neva gimė dievų Krono ir Rėjos jauniausias sūnus, senovės graikų mitų herojus, dievų ir žmonių tėvas, pagrindinis Olimpo Dievas, griausmavaldis Dzeusas.

Pagal vieną iš daugybės legendų Rėja nuo klastingo titano Krono, ryjančio savo vaikus, pasislėpė Psychro oloje, Dikti kalnuose. Šiandien į šią olą yra vedžiojamos ekskursijos, o vieta reklamuojama kaip „Dzeuso ola“.

Bet kiekvienas graikas užginčys, kad tikroji Dzeuso gimimo vieta yra Idos ola, esanti to paties pavadinimo kalno šlaite. Vienintelis įėjimas į šią olą yra 1538 m. aukštyje, o nusileisti į ją galima specialiais bėgiais ir mediniai laiptais. Šiandien čia taip pat vedžiojami turistai.

Ginčai dėl to, kuri iš dviejų olų - tikroji senovės graikų Dievo gimimo vieta, netyla. Norint į ją patekti, akmenimis grįstu taku tenka kopti į kalną, nuo kurio viršūnės atsiveria vaizdinga derlingų žemių panorama. Nepasitikintys savo kojomis į kalną gali užjoti asiliuku - transporto paslaugas siūlančių šeimininkų su savo keturkojais čia netrūksta. Asiliuką galima „pasigauti“ ir nuo pusės kalno.

Užkopus beveik tiek pat laiko reikia stačiais laiptukais leistis į drėgme ir vėsa dvelkiantį urvą, dėl stalaktitų ir stalagmitų puokščių primenantį Gaudi architektūros šedevrą. Pačiame urvo dugne laiptukai tampa slidūs. Čia teka ir požeminis upelis, į kurį turistai mėgsta mėtyti smulkias monetas. Nustembame tarp jų išvydę ir dešimties litų banknotą.

Lasičio plynaukštė ir Dzeuso urvas

Lasičio (Lasiti / Lasithi) plynaukštė yra aukštos endorėjos tipo plynaukštė, esanti Lasičio regione, rytinėje Kretos dalyje, o jos pietiniame krašte yra žymusis Dzeuso urvas. Pakilus iki senųjų malūnų griuvėsių patenkama į Lasitį - didžiausią Kretos plynaukštę, esančią 840 metrų virš jūros lygio.

Kelias puikiai sužymėtas iki pat Psychro kaimo, iš kurio prasideda pėsčiųjų takas į Dzeuso urvą. Čia pagal legendą gimė dievas Dzeusas. Archeologiniai radiniai byloja, kad šalia Lasičio plynaukštės 1024 m virš jūros lygio esantis Dikteon Andron urvas daugiau negu 2000 metų buvo religinio kulto vieta, kur minojiečiai garbino deivę Diktyną. Vėliau senovės graikų gentys - dievą Dzeusą. Dabar urvas dar vadinamas Psychro urvu - pagal XIX a. netoliese išaugusio kaimelio pavadinimą, arba tiesiog Dzeuso urvu.

Įspūdingas Dzeuso urvas - nuo jo atsiveria nuostabi panorama, o Lasičio plynaukštė pasirodo visame gražume. Keliaujant su ekskursija galima sužinoti urvo ir Lasičio istoriją. Kelionę į Lasičio plynaukštę ir Dzeuso urvą galiu pateikti kaip atskirą maršrutą išsinuomotu automobiliu. Ekskursiją autobusu į Lasitį ir Dzeuso urvą taip pat siūlo mano partneriai.

Mitai ir realybė: Dzeuso vaikystė Kretoje

Kronas prarydavo savo vaikus po jų gimimo, bijodamas kad jie gali atimti iš jo valdžią, kaip tai jis padarė sukildamas prieš savo tėvą. Dėl to Dzeusą Rėja pagimdė pasislėpusi kalno oloje Kretoje. Kronui praryti ji davė akmenų ryšulį. Dzeusą auginti ir saugoti Rėja pavedė ožkai (arba nimfai) Amaltėjai bei kuretams, ginkluotiems jaunuoliams. Dzeusu taip pat rūpinosi nimfos - Adrastrėja ir Ida. Apie Dzeusą kūdikį yra daug pasakiškų legendų.

Taip pat pasakojama, kad Dzeusą išmaitino bitės. Graikiškai bitė - „melissa“ ir pagal vienus duomenis, vienos nimfos vardas buvęs Melisa, o pagal kitus, - Melisėju vadinę Adrastėjos ir Idos tėvą. Iš vienos Amaltėjos rago tryško nektaras, iš kito ambrozija, o nulaužtą Amaltėjos ragą vadino „gausybės ragu“, arba Plutu (turtu), arba Tiche (laime); iš šio rago tekėjo neišsenkama gausybė maisto ir gėrimo.

Dzeuso skydą (aigis), egidę, kuris iš pradžių reiškė tamsų audros debesį (kaitaragis), liaudies etimologija taip pat susiejo su ožka.

Kitos Kretos įžymybės

Kreta garsėja svetingumu, puikia infrastruktūra savarankiškam keliavimui ir, žinoma, puikiu oru bei gražia gamta ir paplūdimiais. Atstumai tarp lankytinų objektų čia nėra labai dideli, todėl saloje populiaru išsinuomoti automobilį ir aplankyti visas norimas vietas savarankiškai.

Išvardinsiu svarbiausias priežastis, kodėl verta aplankyti Kretą: pamatyti tai, ką iki šiol matei atvirukuose, vienos kelionės metu pabūvoti net prie keturių jūrų, paragauti gurmaniškos graikiškos virtuvės patiekalų ir paskanauti gėrimų, išmokti šokti sirtakį, aplankyti dievo Dzeuso gimimo vietą.

  • Krasi kaimelio platanas. Ir užaugęs Dzeusas nepamiršo jį išauginusios Kretos. Čia įvyko ir vienas garsiausių jo meilės nuotykių. Pasivertęs baltu jaučiu, būtent čia dievų valdovas atsigabeno gražiąją Europą ir pasimylėjo su ja po platanu. Sakoma, kad būtent šis platanas tebeauga Krasi kaimelyje.
  • Knoso rūmai. Visai šalia salos sostinės Herakliono stūgso Minojų civilizacijos palikimas, legendinio minotauro labirintas, kelių tūkstantmečių senumo Knoso rūmų griuvėsiai.

Šioje Graikijos saloje, ypač aplink dabartinę jos sostinę Heraklioną, archeologai atradę nemažai senos, kaip spėjama, matriarchalinės civilizacijos pėdsakų. Remiantis archeologų tyrinėjimais, visi šie mitiniai įvykiai vyko maždaug prieš 4,5 tūkst. metų - būtent tada buvo pastatytas Minotauro labirintas.

žymės: #Gimimo

Panašus: