Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Ši knyga - tai autobiografinė iš Somalio kilusio modelio Waris Dirie istorija, kurią ji sukūrė kartu su bendraautore Miller Cathleen. Perskaičiau knygą. Labai paprastą savo stiliumi. Atrodytų, kuo gali sudominti manekenės afrikietės biografija - jų juk prirašyta labai daug. Daugumai žodis manekenė asocijuojasi su mada, blizgučiais, šviesomis, gražiomis nuotraukomis ir … tuščia galva.

Sukurė B.A. Raquel J. Miauksius, Viauksius ir pašėlęs sniego kamuolys. Kn. Marmiai. Mirk dėl manęs. Kn. Rytojaus nebus. Kn. Slapyvardis: Vilanelė. Kn. Priklausomas. Kontūrai. Kn. keturiasdešimt dienų izoliacijoje 2020 m. kovo 19 d. David J. Civilinė teisė. Emilija. Kn. A. J. Daringamo dvaras. Paveldėjimas. Kn. Penki pirštai. Kn. Aktoriai, režisieriai ir studentai. Kn. Geo, 2016, Nr. Moters psichologija, 2015, Nr. Vilniaus Madona. Kn. Aš ir psichologija, 2014, Nr. M. L. Geo, 2014, Nr. Geo, 2013, Nr. Mes. Geo, 2013, Nr. Šventasis Raštas. T. Déjà vu. Geo, 2013, Nr. Al. Filosofijos istorija. T. D. XX a. vakarų literatūra. D. Kristaus istorija. D. Raymond A. Lietuvių literatūros skaitiniai. Mudviejų vakaras. Kn. Wayne W. Aš ir psichologija, 2011, Nr. Lietuvių literatūros istorija. Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija. T. Šventasis Raštas. T. Siuntėjas. Kn. Šaktarpio metas. Kn. prisiminimai apie Antaną Jonyną ir Beatričę Grincevičiūtę. A. Jaunasis Juozapas. Kn. Jokūbo istorijos. Kn. Brolių Grimų pasakos. Kn. Robin L. Arline B. Brain-switch.

„Dykumų gėlė“: sukrečianti autobiografija

Šita knyga sukrėtė savo problematika - kalbama apie jaunų mergaičių apipjaustymus. Vis tik, musulmoniškuose kraštuose, ši tradicija gyvuoja jau 4000 metų. Ir viskas ne dėl religijos, o dėl vyrų įgeidžių.

Sukrečianti knyga „Dykumų gėlė“ yra padalinta į du laikotarpius. Pirmajame jų pasakojama apie Waris Dirie vaikystę Somalyje. Mergaitė kilo iš gana pasiturinčios šeimos, bet vis tiek turėjo klajoti ir uždarbiauti. Visgi kaip teigia knygos autorė, gamtoje ji buvo laiminga ir mokėjo džiaugsmą įžvelgti mažuose dalykuose.

Nepaisant to, šioje dalyje atskleidžiamos ir sukrečiančios Afrikos bendruomenių tradicijos - genitalijų apipjaustymas. Šio ritualo neatlikus, moterys yra laikomos netinkamos santuokai. Autorė remdamasi savo patirtimi pasakoja, kad tokia ceremonija suluošina merginas visam gyvenimui, o kartais dėl neprižiūrimų žaizdų mergaitės užsikrečia įvairiausiomis ligomis ir miršta dideliuose skausmuose.

Labai žiauru buvo skaityti apie mergytes, kurios po ritualų dingdavo ir niekas apie jas nekalbėdavo. Žūdavo nuo nehigieniškų procedūrų, gangrenų ir kitokių komplikacijų.

„Motinos sutinka apipjaustyti savo dukras bijodamos, kad jos neliktų neištekėjusios. Į neapipjaustytą moterį žiūrima kaip į nešvarią, nepatenkinamą ir negalinčią ištekėti.” (p.

Nuo Somalio dykumų iki Londono podiumų

Kitoje dalyje yra aprašomas Waris Dirie pabėgimas į Londoną. Vos trylikos metų mergina įveikė dykumą, įsidarbino tarnaite, o galiausiai buvo pastebėta žymaus fotografo ir tapo modeliu.

Pasaulis vis mažėja, kultūros persipina. Vis daugiau kultūrų priartėja ir prie mūsų. paskambinti į pasirinktą knygyną ir pasitikslinti prekių likutį. 2024 m. „Knygos prabyla tavaip!“ : Lietuvos audiosensorinės bibliotekos 2023 m. veiklos ataskaita. Skaito G. Pupkevičienė. MP3 ir PDF formatais.2023-ieji LAB kolektyvui buvo kupini naujų pradžių ir didelių darbų, mažų džiaugsmų ir didelių pergalių. Kviečiame į LAB metus pažiūrėti iš arčiau. Ditlevsen „Veidai“. Skaito G. Pupkevičienė.„Veidai“ - įspūdingas kūrinys, nagrinėjantis T. Ditlevsen prozai būdingas psichinės sveikatos, moters vaidmens visuomenėje, meninės saviraiškos temas. Lisė Mundus - be galo įdomi, nepatikima pasakotoja, priverčianti susimąstyti apie veidus, kuriuos kuriame, slepiame ir keičiame palaikydami santykį su kitu. Kandrotas „Pažink Paryžių“. Skaito J. Karazijaitė.Knygai „Pažink Prancūziją“ susilaukus sėkmės ir tapus bestseleriu, autoriaus Vytauto Kandroto žvilgsnis krypsta į Paryžių, kuriame 2024 metų vasarą organizuojamos olimpinės žaidynės, o rudenį - „Lietuvos sezonas Prancūzijoje“. „Jau rašydamas knygą „Pažink Prancūziją“, supratau, kad šalies sostinei poros skyrių nepakaks - šis miestas vertas atskiro leidinio. Taigi, „Pažink Paryžių“ yra knygos „Pažink Prancūziją“ tęsinys ir neformalus kelionių vadovas, kuriame stengiuosi skaitytoją „pavedžioti“ mažiau numindytais maršrutais“, - sako knygos autorius, kuriam Paryžius jau tapo savu miestu: jame vaikštinėjant nebereikia žemėlapio, GPS navigacijos ir net metro schemos.Pats laikas ieškoti bilietų ir planuoti kelionę į meilės ir šviesų miestą - Paryžių! Rakutis „Karai ir taikos“. Skaito R. Pranckūnas.Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, tai padaryti gali padėti Lietuvos ir pasaulio istorija, liudijanti, kad - neįtikėtina - visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: tokia pati pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Aišku, skiriasi kovos priemonės, žalos dydis, kitaip sakant - karo formos.Karo istorikas Valdas Rakutis knygoje pasakoja ne tik apie karą, jo priežastis, principus, karo pramonę, bet ir apie taiką, kuri yra visų karų tikslas. Kaip ji sudaroma, kaip keičia laimėtojų ir pralaimėtojų likimus, kuri yra tvari, o kuri - iš anksto žinoma - ilgai netruks. Stankevičius „Dešimties stebuklų liudytojai“. Skaito R. Pranckūnas.Knygos autorius Rimantas Stankevičius šešis dešimtmečius gyveno Vilniaus senamiestyje, kur, pasak Czesławo Miłoszo, kiekviename akmenyje glūdi istorija.Kadaise čia klostęsi įvykiai, kaimynystėje gyvenusių žmonių likimai įtraukė ir patį autorių, o prieš ketvirtį amžiaus jo dėmesys nukrypo į 1941-1944 metų laikotarpį, kai autorius pradėjo domėtis žydų gelbėtojų - Juozapu Stakausku, Vladu Žemaičiu, Marija Mikulska - ir jų išgelbėtų žmonių likimais.Iš Lietuvoje gyvenusių, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje, JAV atsidūrusių žmonių pasakojimų, archyvuose aptiktų dokumentų autorius sužinojo dramatiškų ir viltingų istorijų. Viena jų pasakojama šioje knygoje "Dešimties stebuklų liudytojai". Hoover „Viskas primena tave“. Skaito R. Rainienė.Penkerius metus kalėjime praleidusi Kena Rovan grįžta namo tikėdamasi, jog galės rūpintis savo mažamete dukra. Tačiau tiltų, kurie jau sudeginti, neįmanoma atstatyti. Kad ir kaip ji stengtųsi, mažylę globojantys žmonės ją atstumia. Vienintelis durų dar neužtrenkė Ledžeris Vordas, vietinio baro savininkas, padedantis mamai palaikyti ryšį su dukra. Bet jei kas nors sužinotų, jog Ledžeris pamažu tampa svarbia Kenos gyvenimo dalimi, abu rizikuotų prarasti jiems svarbių žmonių pasitikėjimą.Net ir patirdami spaudimą, Kena su Ledžeriu užmezga gilų ryšį, tačiau įsibėgėjant santykiams didėja ir rizika. Kena turi rasti būdą ištaisyti savo praeities klaidas, kad galėtų žengti į ateitį, paremtą viltimi ir išgijimu. Flick „Turtų voratinklyje“. Skaito A. Čaikauskas.Romanas pasakoja apie pirmuosius nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius, to meto verslo bei kriminalinę aplinką. Nors veikėjų vardai pakeisti, bet knygoje kalbama apie realius asmenis bei įvykius.Ką tik nepriklausomybę atgavusi ir iš Sovietų Sąjungos išsivadavusi Lietuva žengė pirmuosius savo žingsnius. Pradėjo kurtis penkiasdešimt metų drausti komerciniai verslai. Šalia jų atsirado smarkiai padidėjęs nusikalstamumas bei reketas. Policija buvo arba korumpuota, arba visiškai neveiksni. Tais laikais nusikaltėliai dažnai sprogdindavo verslininkų automobilius, tarpusavyje kovojo įvairios banditų grupuotės, atsivėrus sienoms žmonės pradėjo ieškoti uždarbio svetur. Tokiame fone vyksta knygos „Turtų voratinklis“ veiksmas.Istorija sukasi aplink išsilavinusią šeimą, kurią taip pat apima turtų karštligė. Netikėtai praturtėjusi šeima nesugebėjo išsilaikyti nuožmioje anų laikų kovoje ir greitai krito žemyn į visišką skurdą. Po kurio laiko šios šeimos sūnus suranda negandų išvargintą, visuomenės paribiuose gyvenantį tėvą, tačiau tai nereiškia, kad šeima susivienys ir vėl pakils iš pelenų. Han „Nuovargio visuomenė“. Skaito R. Jokubauskaitė.Vakarų visuomenėje įvyko tylus paradigmos pokytis. Michelio Foucault aprašytą disciplinos visuomenę, kuri gimdė neįtinkančius kitus (nusikaltėlius, bepročius), pakeitė šiuolaikinė pasiekimų visuomenė. Jos šūkis: „Taip, mes galime!“ Čia tarpsta išsekę, persidirbę individai, negebantys džiaugtis savo darbo rezultatais. Laisva valia mes tapome išnaudotojais patys sau, o visuotinė prievolė „realizuoti save“ pasėjo depresiją, perdegimo sindromą, nerimo sutrikimus. Šios būklės ženklina XXI amžiaus pradžią. Jau nebereikia gintis nuo laukinių žvėrių kaip senovėje ir net nuo virusų - dabar, anot Byung-Chul Hano, didžiausias mūsų priešas yra mūsų pačių psichika. Pasveikti galime tik nurimę ir nustoję be perstojo veikti. Armas „Ispaniška meilės apgaulė“. Skaito R. Rainienė.Katalinai Martin reikia žūtbūt rasti, kas ją lydės į sesers vestuves. Juolab kad nekaltai pamelavo turinti amerikietį vaikiną ir dabar viskas sprūsta iš rankų. Visi jos pažįstami - įskaitant buvusįjį ir jo sužadėtinę - dalyvaus vestuvėse ir nekantrauja susipažinti su Katalinos vaikinu.Ji turi vos keturias savaites rasti žmogų, nusiteikusį perskristi Atlantą ir padėti jai visus apgauti. Skrydis iš Niujorko į Ispaniją netrumpas, o jos ugningą šeimą apmulkinti ne taip ir lengva.Netikėtai pasirodo Aronas Blekfordas - aukštas, gražus, pasipūtęs bendradarbis - ir nustebina pasisiūlydamas padėti. Katalina mieliau vyktų viena nei su šituo siutinančiu, nepakenčiamu stačioku.Bet padėtis darosi nevaldoma, vestuvės jau ant nosies ir Katalina neturi iš ko rinktis. Pamažu ji suvokia, kad tikrame pasaulyje Aronas nėra toks siaubingas, koks atrodė darbe. Gudas „Gedimino kraujas“. Skaito A. Butvilas.Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, Jaunutis, Algirdas, Jogaila, Kęstutis, Vytautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas. Kiekvienas lietuvis pasakys: tai Lietuvos valdovai Gediminaičiai. Bet tikrai ne visi žino, kas buvo jų žmonos, kaip susiklostė jų dukterų, sūnų, netapusių Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, likimai.Laikas susipažinti su visa plačia lietuviška aukštąja gimine, Lietuvą valdžiusia beveik 300 metų knygoje „Gedimino kraujas“!Ar tikrai Gediminas ketino krikštytis? Kuri Gedimino anūkė ištekėjo už Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV ir buvo vainikuota imperatoriene? Kodėl Kęstutis atsisakė karūnos? Kurią seserį Jogaila labiausiai mylėjo ir kodėl? Kuris per anksti gimęs Jogailaitis buvo auginamas šviežiai paskerstų kiaulių viduriuose? Koks tolesnis Niurnbergo auksakalių Vytautui Didžiajam ir jo žmonai Julijonai nukaldintų karūnų likimas? Kuris Lietuvos didysis kunigaikštis paskutinis mokėjo lietuviškai? Ar dar yra gyvų Gediminaičių? Moreno-Garcia „Daktaro Moro duktė“. Skaito P. Galkontaitė.1871-ieji. Atokiose Jaksaktūno džiunglėse daktaro Moro - genijaus, o gal bepročio - laboratorijoje gimsta gyvūno ir žmogaus mišrūnai. Ištrauktiems iš stiklinių inkubatorių padarams lemta gyventi iš anksto nulemtą gyvenimą ir paklusti šeimininkui. Šis eksperimentas - pono Lisaldės dosniai remiamas projektas, leisiantis pakeisti nepaklusnius plantacijų darbininkus.Lisaldės atsiųstas rančos majordomas Montgomeris viliasi, kad ši nuošali bauginanti vieta, kurioje dirbti teks viską, padės užgyti nelaimingos meilės paliktoms žaizdoms. Bet ir čia pasaulis kandžiojasi, tad skausmui malšinti vyras griebiasi alkoholio. Pats Jaksaktūnas - nuodėmingas, džiunglėse tūno pavojai, o Montgomerio ramybę dar drumsčia ir daktarui Moro laboratorijoje padedanti šiojo gražuolė duktė Karlotė.Karlotė - Jaksaktūno deimantas. Iki tos dienos, kai į džiungles atvykęs Lisaldės sūnus Eduardas pakursto merginos norą ne tik pažinti platųjį pasaulį, bet ir karštai įsimylėti. Eduardo pasirodymas sužadina merginos giliausius jausmus ir sudrebina stabilų šių namų pamatą. DeLillo „Baltasis triukšmas“. Skaito R. Pranckūnas.Romano herojus Džekas Glednis, nevisavertiškumo komplekso ir mirties baimės kamuojamas profesorius, vadovauja savo įkurtai Hitlerio studijų katedrai nedideliame Amerikos miestelyje. Darbe patiriamą spaudimą Džekas mėgina malšinti leisdamas laiką su žmona Babete ir keturiais jų vaikais. Glednių šeimos kasdienybė, kurią lydi skalbimo mašinos, mikrobangų krosnelės, radijo imtuvo ūžesys, sutrikdoma paaiškėjus, jog Babetė jau kurį laiką vartoja paslaptingas nereceptines tabletes. Šeimoje augančią įtampą nustelbia netikėta žinia. Po netoliese įvykusios traukinio avarijos ore susiformavo juodas nuodingų chemikalų darinys ir nenumaldomai artėja Glednių namų link...Savo tekstu autorius tarsi kelia klausimą, kaip žiniasklaidos kultūra atitolina mus nuo mūsų pačių potyrių, bei verčia stabtelti ir įsiklausyti į baltąjį triukšmą, pasiekiantį mus akinančių prekybos centro šviesų spengimu. Shuang „Raudonio gatvė“. Skaito A. Čaikauskas.Nagingas, bet tartum šiam pasauliui netinkantis svajotojas bando susikonstruoti skraidyklę. Po, anot miestelėnų, užnuodyto Šešėlių ežero ledu tūno piktavalė dvasia. Keista mergaitė kaip kalėdinę dovaną draugui pasižada padegti sorgų lauką. Miestą sukrečia taksistų žmogžudystės. Tai fragmentai iš trijų šiuolaikinio kinų rašytojo Shuang Xuetao apysakų, publikuojamų Raudonio gatvėje.Visos šios istorijos susijusios su realia Janfeno, arba Raudonio, gatve, lyg spiralė juosiančia Šenjango, autoriaus gimtojo miesto, pakraščius atšiauriuose Kinijos šiaurės rytuose. Mao Zedongo laikais čia klestėjo industrija, fabrikai ir kasyklos, tačiau šaliai pereinant į rinkos ekonomiką likimo valiai palikti gyventojai susidūrė su negandomis, įsigalėjusiomis pokyčių neatlaikiusiame Šenjange - nedarbu, skurdu, alkoholizmu, smurtu. Būtent Raudonio gatvėje ėmė kurtis našlaičiai, nusikaltėliai, eretikai ir pusdieviai - visi, nesugebėję prisitaikyti prie Kinijos modernėjimo. Jie ir tapo Shuang Xuetao pasakojimų herojais.„Raudonio gatvė“, pateikdama tirštą sparčiai kintančios bendruomenės portretą, parodo ne tik nematomus iššūkius, kuriuos patiria prie besikeičiančios santvarkos neprisitaikę gyventojai, bet ir netikėtą, švelnią malonę, kurią jiems vis vien pavyksta atrasti. King „Rašytojai ir meilužiai“. Skaito G. Pupkevičienė.Padavėjos darbas Keisei Pibodi - tikras išsigelbėjimas. Bėgiojant tarp staliukų tereikia prisiminti, kad peteliškę pasirišęs vyriškis užsisakė veršienos kulninės, rausvais drabužiais vilkinti jubiliatė laukia pudingo su levandomis, o jaunuolių porelė su padirbtomis tapatybės kortelėmis pageidavo kokteilių. Kol galvoje sukasi klientų užsakymų virtinė, nelieka laiko sielvartauti dėl netikėtos mamos mirties, malšinti liūdesio dėl širdį sudaužiusių meilės santykių ir baimintis skolų išieškotojų įspėjimų.Keisei jau trisdešimt vieneri, bet ji dar neatsisakė svajonės pragyventi iš rašymo. Studijų bičiuliai, su kuriais ketino sudrebinti literatūros pasaulį, jau nuleido rankas ir pasirinko saugesnes karjeras. 1997-ųjų vasarą Keisė be jokio plano atvyko į Keimbridžą Masačusetse, nuomoja kuklų pelėsiu apėjusį kambarėlį, dirba padavėja ir kantriai šlifuoja prieš šešerius metus pradėto romano rankraštį. Pagrindas po kojomis sudreba dar smarkiau, kai į jos dienotvarkę įsiterpia pasimatymai su dviem vyrais, žadančiais visiškai skirtingus gyvenimo scenarijus. Ką pasirinkti - kavą į lovą ar fejerverkus? Griffis „Imperatorienė“. Skaito J. Karazijaitė.Naujas ir netikėtas žvilgsnis į vienos žymiausių ir mylimiausių karališkųjų porų - Sisi ir Pranciškaus - meilės istoriją. Tai labai šiuolaikiškai parašytas romanas apie meilę ir savęs atradimą.1853-ieji. Šešiolikmetė Bavarijos princesė Elžbieta, visų meiliai vadinama Sisi, yra griežtai nutarusi laukti tikros, galvą pamesti verčiančios meilės. Bėda ta, kad jos motina apie tai nė girdėti nenori. Užsispyrėlė Sisi nusileisti, žinoma, irgi neketina. Galų gale, juk ne jos problema, kad vyresnė sesuo Elena pagaliau „suaugo“ ir sutiko tekėti už Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Habsburgiečio.Tuo metu Vienoje imperatorius Pranciškus taisosi po pasikėsinimo į jo gyvybę. Išvengęs mirties jaunuolis rimtai susimąsto apie savo bei karalystės ateitį ir nusprendžia, kad atėjo laikas „susitupėti“. Motina jam jau numačiusi puikią kandidatūrą: Bavarijos princesę Eleną. Po neilgų derybų sutariama, kad per artimiausią Pranciškaus gimtadienį bus iškeltos vestuvės, užtikrinsiančios politinę sąjungą su Bavarija.Tačiau atvykęs į Bavariją Pranciškus - netikėtai sau pačiam - susižavi Elenos seserimi Sisi. Ir ši pagaliau išgyvena tai, apie ką anksčiau žinojo tik iš poetų eilių ir girdėjo bardų giesmėse. M. Filgate „Apie ką nesikalbu su mama“. Skaito B. B. Tauterytė.Mūsų mamos - tai pirmieji mūsų namai, todėl nuolatos bandome pas jas sugrįžti.Rašytoja Cathi Hanauer prisėda pasišnekėti su mama, už kurią didžiąją gyvenimo dalį kalbėjo jos vyras. Melissa Febos pasitelkdama mitologiją analizuoja natūralų savo atsiskyrimą nuo mamos ir asmeninės laisvės troškimą. Nayomi Munaweera dalijasi drąsia išpažintimi apie pamažu ryškėjančią mamos psichikos ligą. André Aciman prisimena vaikystę su kurčia mama, kurios niekada nedomino žodžiai, o Julianna Baggott atskleidžia, ką reiškia augti su mama, kuri pasakoja per daug.Iš viso skaitytojų laukia 15 įsimintinų, jautrių, vietomis šokiruojančių istorijų apie skirtingus motinystės atspalvius, žeidžiančius ir gydančius mamų žodžius bei tai, ką iš pirmųjų savo namų išsinešame į tolesnius santykius. Dirmotė „Sibilė“. Skaito J. Karazijaitė.Kartą gyveno tokia Ingrida Eleonora Drungilaitė, paprasta nedidelės šalies pilietė, patirianti moteriškas krizes ir turinti vieną kitą paprastą norą. Žvelgiant iš šalies, ji tokia pati kaip ir visi kiti žmonės. Bet tik žvelgiant iš šalies. Nes iš tiesų po viena jos asmenybės dalimi slypi dar viena, o po šia - dar ir trečioji: keista ir mistiška, ta, kurią įvairios patirtys atsiveja net iš praeitų šimtmečių ir kuri primena vieną liūdną pasaką. Pasaką apie Undinėlę.Įveikdama išorines ir vidines kliūtis romano herojė iriasi per gyvenimo bangas link savo didžiausio troškimo - būti mylima Vyro. Darydama ir labai drąsius, o kartais ir labai kvailus pasirinkimus, ji lukštenasi iš savo kokono ir vaduojasi iš lemtingojo scenarijaus gniaužtų.Netikėti siužeto posūkiai ir žmogaus vidinio pasaul...

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: