Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Todėl norime trumpai atsakyti į visus svarbiausius klausimus apie vaikų dantukų dygimą bei jų priežiūrą.
Dantų formavimasis ir sandara
Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų. Štai pagrindiniai danties sluoksniai:
- Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga.
- Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį.
Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi.
Dantų tipai
- Kandžiai - priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu.
- Kapliai - jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių.
- Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis.
Kada dygsta pirmieji dantukai?
Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms.
Ankstyvesnis ir vėlyvesnis dantų dygimas
Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko.
Vėlyvesnio dantų dygimo galimos priežastys:
- Mažesnio svorio naujagimis
- Medžiagų apytakos sutrikimai
- Sunkios ligos (rachitas ar įvairios ūminės infekcinės ligos)
- Embriono vystymosi stadijoje įvykę sutrikimai
Ankstyvesnio dantų dygimo galimos priežastys:
- Per didelis naujagimio svoris.
- Labai jauna gimdyvė.
- Paveldimumas
- Tymai
- Hormonų veiklos sutrikimai.
Kada būtina apsilankyti pas odontologą?
Dažnai tėveliams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas.
Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo. Protinių dantų dygimas - labai individualus.
Dantų dygimo simptomai
Požymiai, pranešantys, kad neilgai trukus pasirodys pirmasis dantukas yra dantenų paraudimas ir paburkimas, jautrumas, seilėtekis, skausmas, gali truputį pakilti temperatūra, prasidėti viduriavimas. Jie gali atsirasti ir prieš kelias savaites, ir prieš kelias dienas, išsilaikyti kelias dienas po to. Kartais, kai dygsta krūminiai dantys, galima pastebėti ir nedidelį balkšvą iškilimą toje vietoje, kur tuoj prasikals dantis. Tai nesunku suprasti iš vaikučio elgesio: norėdamas nuraminti nemalonius pojūčius, jis kišą į burną pirštus, graužia žaislus ir kitus daiktus.
Tai, kada pradeda dygti dantys, kiek tai užtrunka ir kaip tuo metu jaučiasi kūdikis, priklauso ir nuo genetikos. Jeigu tėvai ar vienas iš jų kankinosi kūdikystėje ir vaikystėje kalantis pieninukams, labai tikėtina, kad taip atsitiks ir jų atžaloms. Jeigu jiems pirmasis dantis išdygo labai anksti ar labai vėlai, taip pat gali būti ir jų vaikams. Įtakos vėlyvam dantų dygimui gali turėti ir ligos.
Tėvai dažnai nerimauja, kad vaikas turi per mažai dantų pagal amžių, kad jie dygsta ne iš eilės. Ši taisyklė gali padėti išsklaidyti abejones: iš vaikelio amžiaus mėnesiais reikia atimti šešis ir gautas skaičius rodys, kiek jis tuo metu turi turėti dantukų. Tarkime, metų mažylis turėtų turėti šešis dantukus, pusantrų - 10, dviejų - 18.
Dantų dygimo tvarka
Pirmieji pasirodo apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, 6-10 mėn. Po to seka viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai, išlendantys 8-12 mėn. Šoniniai kandžiai tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikauliuose pasirodo tuo pačiu metu, nuo 9 iki 13 mėn. Pirmasis krūminis dantis išdygsta 13-19 mėn. Apatiniame jie pasirodo maždaug po mėnesio (14-19 mėn.). Tuomet laukia nedidelė, porą mėnesių trunkanti pauzė, kol prasikala iltiniai dantys, apatiniame ir viršutiniame žandikaulyje, paprastai tai atsitinka sulaukus apie 16 mėn. Antrasis krūminis dantis apatiniame žandikaulyje išdygsta 23-26 mėn. Viršutiniame žandikaulyje jis pasirodo sulaukus 25-33 mėn. Taigi, remiantis šiais skaičiavimais, 2,5-3 metų amžiaus vaikas jau turi turėti visus pieninius dantis, kurių yra 20.
Jei trimečiui kelių ar daugiau pieninukų trūksta, rekomenduojama ilgai nelaukus pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, siekiant išsiaiškinti priežastį. Tai pravartu padaryti ir pastebėjus, kad pieniniai dantys auga netaisyklingai. Vienas iš požymių, kurį gali pastebėti patys tėvai - neseniai išdygę dantukai gali pradėti gesti, taip atsitinka dėl to, kad esant netaisyklingam sąkandžiui jie svaime neapsivalo valgant. Net ir nustačius pieninio sąkandžio patologiją, ortodontinis gydymas dažniausiai netaikomas, kol neišdygsta nuolatiniai dantys.
Kaip padėti vaikui dygstant dantukams?
Suaugusiems reikėtų atkreipti dėmesį, kad dantų dygimas - ne liga, todėl nereikia pulti į paniką net vaikui dėl to prasčiau jaučiantis, skubėti jo girdyti vaistais nuo karščiavimo ar skausmo net pakilus temperatūrai. Žinoma, kilus abejonių, geriau pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kad su dantų dygimu nebūtų supainiota kokia nors kita liga. Panašūs yra burnos gleivinės uždegimo stomatito simptomai - vaikas neramus, jam skauda, gali atsisakyti valgyti, seilėtis. Pakilusi temperatūra, viduriavimas gali byloti ir apie bet kokią virusinę ar bakterinę infekciją.
Pirmiausiai išbandykite specialius guminius kramtukus, žiedo ar kitos formos, juos prieš duodant kūdikiui galima trumpai palaikyti šaldytuve, vėsa greičiau nuramins susierzinusias dantenas. Tačiau jokiu būdu negalima šaldyti šaldymo kameroje, nes jis gali pažeisti dantenas. Vietoje jų tinka ir sužiedėjusi duona ar jos plutelė, baronkėlės, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti. Dantenas galima patrinti pirštu ar lengvai pamasažuoti šaukšteliu. Dar viena priemonė - duoti mažyliui pakramtyti vėsų sudrėkintą audinį.
Kai vaikutis dėl dygstančių dantukų labai vargsta pats ir vargina namiškius, prastai valgo ir miega, būklę gali palengvinti specialūs vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai. Galima įsigyti ir geriamų nuskausminančių tirpalų, nes ne visi vaikai leidžiasi tepti skausmingas, jautrias dantenas. Dar viena alternatyva - homeopatiniai preparatai, aliejų mišiniai, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės tose vietose, tiek kuriomis yra dygstantys dantys. Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolės ir arbatos vaikams, tik be cukraus ar medaus. Negalima medumi tepti dantenų, nes tai paskatins ėduonies atsiradimą.
Jei kūdikiui pasireiškia sunkūs simptomai ir abejojate, visuomet pasikonsultuokite su gydytoju, kad dantų dygimas nebūtų supainiotas su kokia liga.
Dantų priežiūra
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas.
Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai.
Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi.
Kaip prižiūrėti vaikų dantis?
- Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Sušlapinus virintu vandeniu gabalėli medžiagos švelniai nuvalykite mažylio dantenas.
- Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį). Dantų šepetėlis turėtų būti keičiamas kas 3-4 mėnesius.
- Jei abejojate ar valote teisingai ir ar dantukai yra sveiki, visuomet galite kreiptis į odontologą vaikų dantų apžiūrai ir konsultacijai, kurios metu gydytojas įvertins dantukų būklę, parodys kaip valyti dantis taisyklingai ir efektyviai, bei į ką atkreipti daugiau dėmesio.
Vaikiški dantų šepetėliai
- Pačių mažiausių dantų šepetėliai turi mažą galvutę, patogų storą kotelį ir itin minkštus šerelius.
- Elektriniai dantų šepetėliai yra puikus sprendimas, padedantis efektyviau mažiesiems išsivalyti dantis net ir patiems, tačiau rekomenduojamas ne anksčiau nei 3 metai ir jis taip pat turėtų būti pritaikytas jo amžiui.
- Nuo 7 metų galima rinktis panašius šepetėlius kaip suaugusiems, su smulkesniais šereliais.
- Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Kaip pasirinkti vaikišką dantų pastą?
Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai rekomenduoja:
- 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
- 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. O vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams - valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
- Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikai ar paaugliai, neturėtų naudoti suaugusiems skirtų balinančių pastų su abrazyvais, nes taip gali subraižyti ar net pažeisti dantų emalį.
Nuolatinių dantų dygimas
Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus.
Nuolatinių dantų dygimo etapai:
- Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Šis etapas apytiksliai tęsiasi nuo 6 iki 12 metų.
- Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys esantys dantų lanko priekyje. Kandžiai dygsta nuo 6 iki 8 metų, o iltiniai - nuo 9 iki 13 metų.
- Trečiuoju etapu dygsta kapliai - dantys esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Šie taip pat dygsta nuo 9 iki 13 metų.
- Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys. Nors literatūroje minima, kad vidutiniškai dygsta nuo 17 iki 25 metų, tačiau kai kuriems šie gali pasirodyti ir labai vėlai.
Šie visi etapai apibūdina vidutinį dantų dygimo laiką, tačiau kaip ir kūdikiams, tai daug priklauso nuo sveikatos būklės, asmeninės dantų priežiūros, mitybos ir genetikos.
Kada laikas sunerimti?
Dantų dygimas yra natūralus vaiko augimo procesas, dažniausiai nereikalaujantis specialistų pagalbos. Tačiau yra keletas atvejų, kada jau laikas susirūpinti ir kreiptis į odontologą:
- Jei nuolatiniai pasirodo šalia pieninių, jiems neiškritus.
- Jei sudygsta labai netiesūs, netaisyklingi ir susigrūdę.
- Jei vaikas skundžiasi kad dažnai skauda dantis.
- Jei iki 13 metų nepasirodė nė vienas nuolatinis dantis.
- Jei ant nuolatinių išdygusių dantų matyti pakitimai.
Vyresnių vaikų dantų priežiūra
Reikėtų atkreipti dėmesį kiek laiko valomi dantys. Mokslininkai teigia, kad dantys turėtų būti valomi po 2 minutes, 2 kartus per dieną.
Taip pat ar valomasi kruopščiai (stabtelint iš visų pusių) ar tik paviršutiniškai, pavyzdžiui, daugiausiai dėmesio skiriant priekiniams.
Kaip ir suaugusiems, rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją. Tam, kad pasirodžius pirmiesiems gedimams, jie būtų sutaisyti dar pačioje pradinėje gedimo stadijoje ir taip kuo ilgiau išsaugojamas nuosavas dantis ateityje ir užkertamas kelias galimoms ligoms.
Dantų dygimo ir kritimo tvarkos lentelė
Visos lentelės yra skirtos tik bendram supratimui, todėl jei jūsų vaiko dantys dygsta ne pagal taisykles tai dar nėra priežastis nerimauti.
| Dantis | Dygimo laikas (mėnesiais) | Kritimo laikas (metais) |
|---|---|---|
| Apatiniai centriniai kandžiai | 6-10 | 6-7 |
| Viršutiniai centriniai kandžiai | 8-12 | 7-8 |
| Šoniniai kandžiai | 9-13 | 7-8 |
| Pirmasis krūminis dantis | 13-19 | 9-11 |
| Iltiniai dantys | 16 | 10-12 |
| Antrasis krūminis dantis | 23-26 | 10-12 |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikų dantų dygimas ir temperatūra: svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai tėvams
- Neįtikėtini patarimai, kaip palengvinti kūdikio dantų dygimo skausmą ir atpažinti simptomus!
- Kada Dygsta Kūdikių Dantukai? Simptomai ir Efektyvūs Būdai Sumažinti Skausmą
- Vaikštynės Kūdikiams: Išsamus Gidas, Geriausi Atsiliepimai ir Naudingi Patarimai
- Burnos Higiena Nėštumo Metu: Nepakeičiami Patarimai Būsimoms Mamoms Sveikai Šypsenai