Šiame straipsnyje aptariami kodų kaitos atvejai dvikalbių vaikų rišliuosiuose pasakojimuose pagal siužetinę paveikslėlių seką. Tyrimu siekta įvertinti, kokie kodų kaitos tipai ir funkcijos vyrauja vaikų pasakojimuose, sukauptuose taikant MAIN metodiką.
Tyrimo metodologija ir dalyviai
Tyrimo medžiaga rinkta taikant pasakojimo kūrimo metodą. Respondentai turėjo sukurti rišlųjį pasakojimą pagal 6 paveikslėlių seką (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). Pasirinktos skirtingų kalbinių grupių (LT-AN ir RU-LT) vaikų imtys, nes tikėtasi atskleisti skirtingų kodų kaitos vartojimo tendencijų.
Tyrimo rezultatai ir diskusija
Tyrimas parodė, kad kodų kaita buvo dažnesnė RU-LT imtyje, kurios vaikai gyveno Lietuvoje, tačiau augo rusakalbėse šeimose, lankė tautinėms mažumoms skirtas ugdymo įstaigas. Vaikai stokojo elementarių lietuvių kalbos vartosenos įgūdžių, todėl dažniau pasitelkdavo savo gimtosios kalbos žodžius ar frazes, norėdami išreikšti mintį. Šių vaikų grupėje vyravo labai aiški kodų kaitos motyvacija, susijusi su leksinių spragų pildymu.
Lietuviai vaikai, gyvenantys anglakalbėje šalyje (LT-AN), patyrė mažiau sunkumų pasakodami lietuviškai: jų pasakojimuose kodų kaitos atvejų buvo mažiau, jie buvo dažniau susiję ne su leksinėmis spragomis, bet su pasakojimo rišlumo elementais. A completely different trend emerged in the LT-EN sample, where English words or phrases helped the children to connect the narratives and to link the structural components of the story.
Reikšminių kalbos dalių (daiktavardžių, veiksmažodžių, įvardžių, būdvardžių) leksinės ir gramatikos įvairovės analizė parodė, kad respondentams augant, jų pasakojimuose pavartojama ne tik daugiau, bet ir įvairesnių žodžių. Dvikalbių vaikų rišliuosius pasakojimus palyginus su vienakalbių vaikų pasakojimais, matyti, kad dvikalbiai vaikai pavartoja žymiai daugiau žodžių nei dvikalbiai, o daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinės ir gramatinės įvairovės rodikliai yra panašūs į vienakalbių vaikų.
The narratives were recorded, transcribed and morphologically annotated for an automatic analysis of narrative language using CHILDES software. During the analysis, the general productivity and lexical diversity (the number of words, the number of utterances, mean length of utterance, type/token ratio) of the narratives were investigated. The results obtained demonstrate significant differences in productivity and lexical diversity among six age groups. The narratives of older children have been found to be longer; they also include more words, consist of more utterances, which on average are longer.
Contrary to what is reported in international studies on children’s language development, in the case of Lithuania it is evident that even in third-generation Russian-speaking families Lithuanian is rarely used.
Išvados
Apibendrinant galima teigti, kad kodų kaita pasitelkiama kaip pagalbos strategija, leidžianti sėkmingai įgyvendinti užduotį - papasakoti istoriją kalba, kuri yra paveldėtoji (LT-AN) arba antroji (RU-LT). Thus, even if the child inserts words in Russian or English, he/she successfully completes the task and tells the story according to the pictures that were presented to the children.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Kaip Efektyviai Ugdyti Lietuvių Kalbą Dvikalbiams Vaikams: Patarimai ir Strategijos
- Neįtikėtini dvikalbių vaikų rišliojo pasakojimo produktų ir leksinės įvairovės atradimai
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Šokiruojančios tiesos apie gyventojų konfliktus socialinės globos namuose: kas slepiasi už uždarų durų?
- Neįtikėtinos STEAM veiklos ir kūrybiškumo idėjos vaikų darželiui – ugdykite patriotiškumą linksmai ir efektyviai!