Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Analizuojant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento statistiką, pastebima, kad platinamų, o ir sulaikomų narkotinių medžiagų kiekiai pastaruoju metu muša neregėtus rekordus. Situacija kelia didžiulę grėsmę visai Europai, tad Lietuva čia - ne išimtis. Lietuvos savivaldybių, mokyklų, medicinos ir kitų įstaigų atstovai bando rasti būdus, kaip pasiekti jaunus žmones, kokios prevencinės priemonės gali būti veiksmingos.

Esama Situacija ir Tendencijos

Kaip rodo naujausi duomenys, besisvaiginančių paauglių Lietuvoje daugėja, jų amžius jaunėja. Daugėja ir psichotropinių medžiagų, kuriomis jie svaiginasi, įvairovė. Anot specialistės, statistika kelia nerimą - vaikų, vartojančių kvaišalus, amžius jaunėja. Šiandien turime ir 11-12 metų mergaičių ir berniukų, kurie įvairias psichotropines medžiagas ne tik išbando, bet ir vartoja.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė dr. Giedrė Misiūnienė sako: „Jaunėjantis tokių vaikų amžius yra didelė problema ir rūpestis pačiai valstybei. Tokio amžiaus vaikai dar nepriklauso paauglių kategorijai, taigi nėra galimybės su jais dirbti pagal raidą paauglių grupinėje psichoterapijoje. Tokios paslaugos 10-12 m. vaikams nėra teikiamos, nes tokių rūpesčių valstybė niekada neturėjo. Taigi ieškoti alternatyvų būtina“.

Nežiūrint to, kad bendrai stebima tabako cigarečių vartojimo mažėjimo tendencija tarp 13-15 m. paauglių ir jaunesnio amžiaus vaikų, elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas auga. Tokius apibendrintus duomenis antradienį pateikė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD).

Elektroninių cigarečių vartojimo augimas

„Jei lyginame 2015 ir 2019 metus, kada buvo atliekami ESPAD, t. y. jaunimo ir mokyklinio amžiaus vaikų, tyrimas, matome, kad stebimas [elektroninių cigarečių vartojimo] augimas, pavyzdžiui, mergaičių nuo 41 proc. 2015 m. iki 62 proc. Ir čia į ką reikia atkreipti dėmesį, šis Lietuvos rodiklis viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Ji pabrėžė, kad dar viena auganti grėsmė - daugėja tų moksleivių, kurie vartoti elektronines cigaretes pradėjo būdami 13 metų ir jaunesni. „Ir čia mes irgi lenkiame ES vidurkį, jei jis yra 11 proc., tai Lietuvoje - 19,5 proc.“ - sakė NTAKD atstovė.

Tuo metu bandymų rūkyti įprastas cigaretes tarp labai jaunų žmonių mažėja. Ši tendencija stebima tiek 13-15 m. Tiesa, nepaisant to, kad pagal įprastinių tabako gaminių vartojimą Lietuvos paaugliai yra žemiau ES vidurkio, mergaičių rūkymas susilygino su berniukų. „Vertinant atsakymą, kad jos rūkė bent kartą gyvenime, rodikliai susilygino su berniukų. Jei matėme, kad 2003 m. buvo tam tikras atotrūkis, tai dabar to lyties atžvilgiu nebeliko. Mergaitės rūko tiek pat kaip ir berniukai“, - konstatavo E.

Priežastys ir Veiksniai

Naujausią PSO tyrimą komentuodamas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pripažino, kad stebimos nepilnamečių elektroninių cigarečių vartojimo tendencijos verčia nerimauti. „Sudėtinga pasakyti, kokios yra priežastys, susijusios su tokiu aukštu vartojimu būtent Lietuvoje - tam reikėtų atskirų mokslinių priemonių. (…) Galima sakyti, kad Lietuvoje nėra išplėtotos prevencijos priemonės, kurios užtikrintų kitokį elgesį, kitokią motyvaciją moksleiviams imtis kitokių veiklų“, - Eltai teigė I.

Visgi kaip vieną pagrindinių prie aukšto nepilnamečių elektroninių cigarečių vartojimo reikšmingai prisidedančių veiksnių I. Rubikas įvardijo rinkodarą. „Daug yra investuojama į šių gaminių patrauklumo didinimą jaunimui. Būtent per patrauklumo didinimą, tiek per pakuotes, tiek per produktų dizainą, jie pateikiami kaip modernūs, patogūs, stilingi gaminiai - tai yra labai svarbu jaunimui ir tas patraukia akį ir skatina vartoti tokius gaminius, visai kitaip nei įprastiniai tabako gaminiai“, - sakė I.

Pasak I. Rubiko, didele dalimi prie problemos prisideda šalyje galiojančių ribojimų nepaisantys elektroninių cigarečių prekybininkai. „Turime labai neatsakingo verslo pavyzdžių, kai, uždraudus skonius ir kvapus, tie gaminiai nebuvo išimti iš prekybos, o tik pakeistos pakuotės, neįvardinant konkrečių skonių. Baudos yra nemotyvuojančios keisti tokią praktiką. Tai, iš tikrųjų, efektyvesnė priemonė tokioms priemonėms būtų visiškai stabdyti arba atimti jų veiklos licenciją - tai būtų efektyvesnė priemonė užkirsti kelią nelegaliai veiklai nei baudos, kurios iš tikrųjų sudaro labai mažą dalį įmonės pajamų ir pelno rodiklių. Tai tokią priemonę ministerija palaikytų, jei ji būtų siūloma“, - teigė I.

Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas pripažįsta, kad nepilnamečių elektroninių cigarečių vartojimas, vadinamasis veipinimas, yra didelė problema. Anot organizacijos vadovo, šiuo metu šalyje esamų kontrolės priemonių nepakanka, tačiau, pripažįsta K. Mikolajūnas, draudimų kelias nėra pats efektyviausias. „Man atrodo, ne visai teisinga perkelti visų socialinių problemų naštą mokykloms, nes mokykla pirmiausia turi mokyti vaiką, o ne auklėti. Tai, vis dėlto, yra tėvų atsakomybė. Šioje vietoje man norėtųsi iš mokyklos iniciatyvos jungti tėvus - (…) pačios mokyklos šios problemos neišspręs. Tai šioje vietoje norėtųsi tos mokyklos iniciatyvos įtraukti tėvus ir tokias problemas spręsti kartu“, - Eltai teigė K.

Konservatorius L. Slušnys atkreipia dėmesį, kad nepilnamečių elektroninių cigarečių rūkymo problema yra mažesnė tose šalyse, kur suaugusieji reaguoja į patį pirmą nustatytą paauglio rūkymo atvejį. „(Rezultatai geri - ELTA) ten, kur suaugusieji yra išmokyti reaguoti į pirminį atvejį kaip į rimtą - staigiai, čia ir dabar ir neatidėti to, nes trečias toks atvejis jau yra bėda. (…) Negalime sakyti, kad pirmas kartas nieko tokio - deja, tai yra situacija, kurios negalima atidėti“, - teigė L. Slušnys. „Tai yra mūsų, suaugusių, problema, nes nemokame reaguoti į pirmuosius atvejus ir numojame ranka. Mes šioje vietoje vis dar neišprusę.

Statistika apie elektroninių cigarečių vartojimą tarp paauglių Lietuvoje (PSO duomenys)

Amžiaus grupė Bent kartą rūkę berniukai (%) Bent kartą rūkę mergaitės (%) Šiuo metu rūkantys berniukai (%) Šiuo metu rūkančios mergaitės (%)
11 metų 21 18 7 7
13 metų 36 41 13 20
15 metų beveik 60 beveik 60 34 36

Prevencinės Priemonės ir Sprendimai

„Šiuo metu mokyklose taikomos dviejų rūšių priemonės, siekiant pažaboti šią problemą - trumpalaikės ir ilgalaikės. Viena iš jų - elektroninių cigarečių detektoriai, kuriuos jau įsidiegė dalis šalies mokyklų. Apie ilgalaikių priemonių, tokių kaip gyvenimo įgūdžių programos, per kurią su mokiniais kalbama apie narkotikų žalą, santykius šeimoje, klasėje, lytiškumą, sveikatą ir pan., efektyvumą šiandien kalbėti dar ankstoka, kadangi programa startavo tik 2023 m. rudenį. Be jokios abejonės, kad kalbėti su vaikais apie kvaišalų keliamus pavojus ir rizikas, nerimo ir depresines būsenas, pagalbos galimybes, ką daryti ir kur kreiptis, kai jautiesi blogai, yra labai svarbu. Kol kas poveikio pamatuoti negalime, tačiau jau vien kalbėjimas apie tai yra sveikintinas. Drąsiai ir atvirai kalbėdami apie psichikos sveikatą keičiame stigmatizuojantį visuomenės požiūrį į šias problemas“, - įsitikinusi Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė.

Dr. G. Misiūnienė pastebi svarbią ir pozityvią tendenciją: vis daugiau tėvų kreipiasi ir atvyksta konsultuotis dėl savo vaikų į psichikos sveikatos centrus. Kad tėvai taip aktyviai ir drąsiai keltų ir kalbėtų apie šias problemas, to niekada dar nėra buvę. Tai reikalauja drąsos, atvirumo ir rūpesčio - tai labai imponuoja. „Už tai galime padėkoti ir mūsų šalies mokykloms, kurios vis drąsiau ir atviriau kviečia tėvus diskutuoti psichikos sveikatos temomis. Mokyklos organizuoja tėvams skirtus mokymus, nuotolinius susitikimus su specialistais, kviečia į mokyklą psichikos sveikatos specialistus ir psichologus. Dedamos didelės pastangos mažinti stigmą ir apie tai vis atviriau kalbėti. Matome, kad tėvai aktyviau įsitraukia, domisi, klausia, atsakingiau žiūri į kalbėjimąsi šiomis temomis su savo vaikais.

Paklausta, ką galėtų dar daugiau padaryti tėvai, siekdami apsaugoti savo vaikus nuo šių pavojų, specialistė pabrėžia: visų pirma rodyti tinkamą pavyzdį. Anot jos, tėvai neturėtų taikyti dvigubų standartų - aiškinti vaikams apie rūkymo žalą, kai tuo metu patys nepaleidžia iš rankų elektroninės cigaretės. Jei tėvai patys piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagos, ir vaikai tą mato namuose, tačiau vaikams jie kelia aukščiausius reikalavimus, kad jie negali vartoti to ar ano, vaikai tuo netikės.

Pasak psichologo, jei su paaugliu apie e. cigarečių žalą kalbama prevenciškai, psichologas patarė pokalbį pradėti be intencijos pamokyti, priešingai, daug svarbiau - pakviesti jį diskutuoti, išgirsti ir įsiklausyti į atžalos nuomonę. Kad sustiprintumėte kontaktą su paaugliu, iš pradžių galite paklausti, kokias jis mato rūkymo naudas, kokie, jo manymu, e. cigarečių rūkymo pliusai, kuo jos sužavi, kodėl rūko jo amžiaus vaikai. Neskubėkite nuginčyti atžalos žodžių, išgirskite jį. Vėliau galite pasiteirauti, ar vaikas žino apie rūkymo žalą ir kaip ją vertina, kokias rūkymo pasekmes jis pats pastebi. Mano supratimu, jei suteiksime jaunuoliui erdvės pačiam įsivardyti tiek rūkymo naudas, tiek žalas, prisidėsime prie jo kritiško mąstymo formavimosi bei atsakomybės prisiėmimo. Kartu svarbu atkreipti dėmesį, kad jaunuoliai gali turėti klaidingų įsitikinimų apie e. cigarečių naudas ir žalas, todėl tėvams, prieš pradedant su vaiku kalbėtis, būtų naudinga patiems pagilinti žinias, kad tuos įsitikinimus ar mitus galėtumėte paaiškinti tinkamai“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.

Sėkmė priklauso nuo to, ar vaiko gyvenime yra bent vienas žmogus, į kurį, iškilus problemoms, vaikas galėtų kreiptis. Jei šeimoje yra nesutarimų, nėra artimo ryšio nė su vienu iš tėvų, kritiškai svarbu, kad vaikas emocinę atramą galėtų rasti mokykloje - tokio vaidmens galėtų imtis vaiko mokytojas, klasės auklėtojas, socialinis pedagogas ar psichologas. Vaikui svarbiausia yra asmeninis ryšys ir pasitikėjimas - galimybė kreiptis pagalbos, būti išgirstam, išklausytam, sulaukti tinkamos paramos.

žymės: #Vaiku

Panašus: