Lietuvoje vis dažniau pasigirsta siūlymų įstatymu drausti smurtą šeimoje ir fizines bausmes, tačiau Seimas kol kas jiems nepritaria. Daugiau kaip dvidešimt valstybių yra priėmusios įstatymus, draudžiančius bausti vaikus fizinėmis bausmėmis. Lietuvoje taip pat ketinama tokį įstatymą priimti. Taigi būsim priversti keisti auklėjimo įpročius.
Fizinės bausmės: ar jos reikalingos?
Fizines bausmes vertinu neigiamai. Jų paskirtis - kontroliuoti vaiko elgesį. Tikslas - geras, tačiau pats būdas (pavyzdžiui, mušimas diržu), keliantis grėsmę vaiko sveikatai, man yra nepriimtinas. Yra kitų priemonių laimėti vaiko paklusnumui. Fizinės bausmės - neperspektyvus dalykas.
Fizinių bausmių draudimo poveikis
Švedijoje, kur jau senokai draudžiamos fizinės bausmės, mokslininkai nustatė, kad jų visuomenėje agresyvumo lygis žymiai sumažėjo. Kaip informavo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Švedija viena pirmųjų (1979 m.), priėmė įstatymą draudžiantį fizines bausmes. Didžiausia priešiškai nusiteikusių įstatymo kritikų baimė, kad jaunimas praras bet kokią discipliną - nepasitvirtino. Po 20 metų atlikus tyrimą paaiškėjo, kad fizinių bausmių taikymas vaikams šeimose sumažėjo nuo 50 proc. iki 10 proc., pasikeitė viešoji nuomonė (fizinės bausmės imtos vertinti griežčiau), padaugėjo registruotų smurto atvejų - padidėjo dėmesys smurto apraiškoms.
Alternatyvos fizinėms bausmėms
Fizinių bausmių netaikymas dar nereiškia, kad apskritai nereikia kontroliuoti vaikų elgesio. Juk tėvų pagrindiniai auklėjimo uždaviniai - mokyti ir kontroliuoti. Kontrolę siūlau paremtą aiškiomis taisyklėmis ir norimo elgesio skatinimu, o ne baudimu. Yra būdų suvaldyti vaiką aiškinantis, koks yra jo elgesio tikslas (ne priežastis): ar vaikas siekia dėmesio, keršto, ar parodyti savo jėgą? Atsižvelgiant į tai, reikia reaguoti atitinkamai. Yra ir daugiau poveikio būdų: padrąsinimas, pasirinkimo metodas, natūralių ir loginių pasekmių metodai, bendrumo jausmo formavimas šeimoje.
Rudolfo Dreikurso Rekomendacijos
Tėvams patariu paskaityti vaikų psichiatro Rudolfo Dreikurso (Rudolf Dreikurs) knygą „Laimingi vaikai“. Dr. Rudolfas Dreikursas (1897-1972) - vienas žymiausių Amerikos vaikų psichiatrų, artimiausias individualiosios psichologijos kūrėjo Alfredo Adlerio sekėjas ir jo idėjų propaguotojas. Siūlydamas demokratiniais principais grįstus auklėjimo metodus ir pateikdamas daugybę naudingų pavyzdžių, R. Dreikurs moko tėvus ir pedagogus, kaip bendrauti su neklusniais vaikais, kaip juos auklėti ir lavinti. Pasauliniu bestseleriu tapusioje dr. Rudolfo Dreikurso ir Vicki Soltz knygoje „Laimingi vaikai: iššūkis tėvams“ patariama nei nuolaidžiauti jiems, nei bausti, bet tapti vaikų draugais.
Vaiko elgesio motyvacija
Bet koks žmogaus elgesys turi tikslą. Kartais jį nuspėjame, kartais - ne. Visi esame patyrę būseną, kai sakome sau: „Kodėl aš taip padariau?“. Tokią nuostabą galima pateisinti: mus veikti pastūmėjo priežastis, slypinti pasąmonėje. Tas pats tinka ir mūsų vaikams: jei norime padėti vaikui keisti savo elgesį, turime suprasti, kas lemia jo veiksmus. Vaiką išmokysime elgtis kitaip tik pakeitę jo elgesio motyvaciją.
Fizinės bausmės ir vaiko charakteris
Tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp vaikystėje patirtų fizinių bausmių ir agresyvaus, smurtaujančio elgesio tapus paaugliu ar suaugusiuoju. Beje, visi pavojingiausi nusikaltėliai vaikystėje yra patyrę nuolatines fizines bausmes ir grasinimus jomis. Principas paprastas - agresija gimdo agresiją. Tėvai elgdamiesi agresyviai su vaikais rodo jiems pavyzdį, kaip išreikšti pyktį, spręsti problemas.
Tėvų pozicijos: autoritetas ar atlaidumas?
Su mama sutinku iš dalies. Ji įžvalgiai pastebėjo svarbų principą, kad abu tėvai turi reikalauti, jog vaikas laikytųsi nustatytų taisyklių. Jie turi veikti kaip komanda, turinti bendrą strategiją vaiko elgesio atžvilgiu. Tokiu atveju vaikui siunčiama aiški žinia, kaip jis turi elgtis, ir nesudaromos sąlygos manipuliuoti. Labai neigiamai vertinu itin atlaidžius tėvus, kurie vaikams leidžia viską. Tokie vaikai dažnai turi elgesio problemų, jų pasiekimai mokykloje būna prastesni. Apskritai bet kokie kraštutinumai yra blogai. Tad jų tėvai turėtų mokytis daugiau reikalauti ir išsireikalauti.
Kodėl vaikai neklauso?
Priežastys, kodėl vaikai tyčia neklauso suaugusiųjų ir elgiasi priešingai, nei yra liepiama, gali būti pačios įvairiausios. Toks elgesys būdingas kai kuriuose amžiaus tarpsnuose (3 metų vaikui, paaugliui). Kartais tėvai įsivelia į jėgos, valdžios žaidimą su vaiku, kurį pavadinčiau „Daryk - nedarysiu“. Ir suaugusieji jį dažnai pralaimi. Spręsti šią situaciją galima pasitelkus loginių pasekmių metodą.
Pavyzdžiui, tėvai vežantys vaikus į vasaros stovyklą galėtų sakyti: „Jei nebaigsite stumdytis automobilyje, niekur toliau nevažiuosime.“ Jei vaikai neklauso, reikia būti nuosekliems ir pasielgti taip, kaip žadėjote - sustokite ir pradėkite važiuoti, kai jie baigs stumdytis.
Elgesys viešoje vietoje
Mama turėtų reaguoti kiek galima ramiau, jei vaikas ožiuojasi viešoje vietoje (parduotuvėje, keliaujant autobusu ir pan.). Jei esate su vaiku parduotuvėje, pasakykite: „Jei nebaigsi, išsivesiu iš parduotuvės“ (loginių pasekmių metodas). Jei vaikas vis tiek ožiuojasi, išsiveskite jį iš parduotuvės (nuoseklumo principas). Kai kuriems tėveliams padeda stiprus apkabinimas pasisodinus vaiką ant kelių.
Kaip pasakyti vaikui "NE"?
Dažniausia priežastis, kodėl tėvams dažniausiai taip sunku pasakyti vaikui „NE“, yra pačių tėvų nuovargis ir nenoras leistis į ilgą kovą „noriu-negalima“ su vaiku. Kitos taip pat gana dažnai pasitaikančios priežastys yra kaltės jausmas, atsirandantis dėl negalėjimo kažko suteikti bei noras tai kompensuoti. Ir sakydama „kažko“ neturiu mintyse materialinių dalykų, nes kartais meilės dydis bandomas parodyti būtent per tą prizmę.
Neretai 1-2 kartų neužtenka, nes vaikas dažniausiai tokį pasakymą linkęs ignoruoti. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad tėvai niekaip neskriaudžia vaiko pasakydami jam savo „ne“. Vaiko ir tėvų santykius galime laikyti lygiaverčiais, siekiančiais bendradarbiavimo, nes visi dirba tam pačiam tiksliui - vaiko asmenybės augimui. Vaikas yra ta komandos dalis, kuri augs greičiau ir efektyviau, kai tėvai bus drąsesni, nesijaus menkesni už jį.
Manipuliavimas ir ribų nustatymas
Nedrįsčiau apibrėžti konkretaus vaiko amžiaus, kiekvieno raida labai skirtinga ir net 1,5 metų vaikas gali manipuliuoti. Tačiau, tai ką dažnai vadiname manipuliacija tėvų atžvilgiu, tėra vaiko noras išbandyti ribas ir išmoktos elgesio reakcijos į norimą gauti rezultatą. Jeigu vaikui pavyksta išsireikalauti tam tikro daikto ar veiklos savo ašaromis, kritimu ant žemės, jis tokį elgesį taikys visą laiką, kol tėvai į jį reaguos. Jis sąmoningai suvokia, kad taip gali paveikti tėvų sprendimą.
Šiandien dažnai kalbama apie tolerantišką auklėjimą ir mokymąsi būti vaiko draugu. Daugeliui tėvų gali atrodyti, kad griežtas elgesys ir draudimai, iš tiesų, yra žalingi vaiko psichikai. Tačiau viskas turi būti saikinga. Jeigu nebus draudimų, aiškių ribų, taisyklių ir susitarimų, nebus ir vaiko atsakomybės, brandumo augimo. Bet lygiai taip pat, prieš vaikui ką nors draudžiant, turi būti aptartos aiškios taisyklės ir susitarimai, už ką jis gali būti baudžiamas arba kokia bausmė gali laukti už susitarimo nevykdymą. Visose situacijose, kuriose vaikas nesilaiko jūsų aptartų susitarimų, jam gali būti taikomas atitinkamas draudimas, bausmė.
Vaiko melas: kaip reaguoti?
Į vaiko melą tėvams reiktų atkreipti dėmesį pasigilinant su kuriomis sritimis jis dažniausiai susijęs. Tai gali padėti suprasti ne tik melo priežastis, bet ir sritis, kuriose jam kyla sunkumų. Bausti už kiekvieną melą tikrai nereikėtų. Viskas priklauso nuo to, koks tas vaiko melas. Kartais tai tėra vaiko savo naujo elgesio atradimas ir išbandymas. Tik įsivaizduokite, kaip smagu kurti kokią „pasakaitę“ kuria kiti patiki. Tokį melą galima ignoruoti nesuteikiant didelės reikšmės ir jo neakcentuojant, kuomet matome, kad vaikas tokiu būdu tesiekia dėmesio. Jeigu toks melas pasitaiko retai ir telieka tik vaiko sukurta pasaka, galima pagirti jį už tokį kūrybiškumą. Taip nukreipiame vaiką teigiamesne linkme. Bet kuriuo atveju su vaiku turi būti aptariama, kas yra melas, fantazija ir kuo tai skiriasi.
Tačiau, kai melas atsiranda sukeldamas rimtesnes pasekmes, pirmiausiai turime leisti vaikui pasitaisyti. Galima duoti šiek tiek laiko pačiam vaikui pasakant: „Dabar aš einu iki parduotuvės, o kai grįšiu, tavęs dar kartą paklausiu apie tą situaciją, kas gi ten nutiko?“ Ir priklausomai nuo buvusios situacijos rimtumo, tėvai turėtų pagalvoti apie pasėkmes, laikinas - pavyzdžiui, telefono atėmimas valandai ar papildomų namų ruošos darbų atlikimas.
Nuolaidžiavimas ir pasekmės
Su kokiomis problemomis gali susidurti suaugusieji, kuriems vaikystėje ar paauglystėje iš tėvų pusės buvo nuolaidžiaujama nuolat nedrįstant pasakyti „NE“? Jautriau reaguoja, kai kiti žmonės nepritaria jų nuomonei arba negali skirti laiko susitikimui.
STEP Programos: Efektyvi Tėvystės Pagalba
STEP grupės - viena šiandien Lietuvoje veikiančių tėvystės įgūdžių ugdymo programų, gyvuojanti keleto entuziastų, dirbančių savanorystės pagrindais, dėka. Tai - moksliškai pagrįsta veiksminga metodika, padedanti tėvams, trumpai tariant, susigrąžinti tėvystės ir motinystės džiaugsmą. Apskritai tėvystės mokymų judėjimas JAV yra prasidėjęs labai seniai, 19 amžiuje. Pati STEP programa buvo sukurta 1976 m., o jos patobulinta versija 1997-aisiais. Šios programos pagrindas yra garsaus JAV psichologo R. Dreikurso knyga „Laimingi vaikai - iššūkis tėvams“, kuri tapo grupinių tėvų susitikimų vadovėliu. STEP - tai pavadinimo „Systematic Training for Effective Parenting“ (Sisteminis efektyvaus auklėjimo įgūdžių lavinimas) santrumpa.
STEP Programos Struktūra
Programa yra ypatinga tuo, jog turi labai aiškią struktūrą. Tai reiškia, kad tėvai ateina į kiekvieną susitikimą, atlikę namų darbus - t. y. perskaitę tam tikrą „STEP Tėvų knygos“ skyrių. Taigi atėję į susitikimą jie pirmiausia aptaria namų darbus, skaitytą skyrių, atlieka įgūdžių ugdymo užduotį, o tada vyksta apibendrinimas ir paskiriami namų darbai kitam susitikimui. Kitas, mano manymu, programos privalumas yra tas, jog grupės vadovas nėra ekspertas. Jis neprivalo žinoti visų atsakymų į su bendravimu su vaiku susijusius klausimus, nors tėvai į grupes dažnai ateina recepto: ką man su tuo vaiku daryti? Taigi vadovas visuomet „nuleidžia“ klausimus grupei.
STEP Programos Versijos
Labiausiai yra paplitusios trys STEP programos versijos. Pirmoji - 6-12 metų vaikų tėvams. Kita programa - tėvams, turintiems vaikus iki 6 metų. Visų STEP programos versijų idėjos, principai tokie patys, tik kiekviena versija turi atskirą „Tėvų knygą“. Knygose labai daug pavyzdžių, kurie atitinka konkretų vaikų amžių.
STEP Programos Veiksmingumas
STEP programa - moksliniais tyrimais patvirtinta efektyvi programa. Ko gero, kalbant apie STEP programos veiksmingumą, svarbiausia tai, kad tėvų, kurie dalyvavo tėvų grupėse, auklėjimo stilius tampa kur kas demokratiškesnis. Kaip žinoma, auklėjimo stilius gali būti autokratinis, demokratinis ir liberalus.
Demokratiniu stiliumi auklėjami vaikai yra atsakingesni, savarankiškesni. Jie geriau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, stresinėmis situacijomis, atsakingiau priima sprendimus, labiau pasitiki savimi. Jeigu mano savivertė aukšta, aš taip pat gerbiu ir kitą. Taip pat žmonės, kurie auklėjami demokratiniu stiliumi, geba priimti pasekmes.
Vienos mamos iš 6-12 metų vaikų tėvų grupės pasakojimas: Grupėje ši mama pasakojo, kad jos vaikas nuolat klausinėjo, ar ji jį mylinti. Taigi didžiausias jos atradimas STEP programos pabaigoje buvo tas, jog vaikas nustojo kelti šį klausimą.
Motyvai Dalyvauti STEP Programoje
Motyvai labai įvairūs. Vieni sako, kad su vaiku viskas gerai, kol nepaprašai jį ką nors padaryti. Kiti tėvai skundžiasi, jog vaikai su jais nekalba. Treti sako, kad nenori bausti vaikų, tačiau nežino, ką daryti - tai ypač kalbant apie paauglius. Kiti tėvai klausia, kaip bendradarbiauti su vaikais. Kaip suprasti vaiką.
Bendradarbiavimas su vaiku
Visuose STEP susitikimuose tėvai skatinami bendradarbiauti su vaiku, mokomi jį drausminti bei padrąsinti, kas yra labai svarbu. O šioje situacijoje vaiką reikėtų pakviesti bendradarbiauti. Tai galima pradėti nuo šeimos susirinkimo. Susėda visa šeima, ir mama sako: yra darbų, kuriuos turime pasiskirstyti. Tai ir yra kvietimas bendradarbiauti - kaip mes galime kiekvienas prisidėti šeimoje. Tai susiję su vaiko poreikiu priklausyti.
Taip pat su vaiku yra tariamasi, kas bus, jei jis neatliks savo užduoties. Tarkime, jei tu neišplausi indų, bus labai daug nešvarių lėkščių, ar tai tiks mūsų šeimai? Lygiai taip pat vaikui leidžiama rinktis - jis tarsi gali plauti indus ir jų neplauti. Bet aš, mama, taip pat galiu kažko nedaryti, tiesa? Taigi čia ieškoma sprendimo nekeliant balso, nebaudžiant vaiko, o randant visiems tinkamas išeitis.
Paauglių Kambariai ir Atsakomybė
Manau, kad jeigu tėvams trukdo netvarkingi paauglių kambariai, jie turi rasti bendrą sprendimą. Kita vertus, jeigu paaugliams duodu kambarį - aš jais pasitikiu, tai - jų erdvė, ir leidžiu jiems daryti, ką jie nori. Ir išties ateina ta riba, kai jie patys susitvarko. Visų pirma jie pradeda nerasti daiktų, pradeda dvokti maisto likučiai jiems patiems. Tik, žinoma, nėra lengva mamai uždaryti duris ir to nematyti, pasitikint, jog ateis ta riba, ir jie susitvarkys. Aišku, bendroje erdvėje, kur visi esame kartu, yra taisyklės, kurių reikia laikytis. Ir mes kviečiame vaiką bendradarbiauti.
Nuomonės Skirtumai Auklėjimo Klausimais
Esama ir tokių šeimų, kai šeimoje tėvų nuomonės dėl vaikų auklėjimo nesutampa ar netgi yra visiškai priešingos, tačiau aš visada sakau, jeigu vienas iš tėvų pradeda lankyti STEP grupę, šeimoje kažkas pradeda keistis. Ir kitas iš tėvų tai tikrai pastebės. Pastebėjęs, kad lankančiojo grupę santykiai su vaiku pasitaisė, visada sureaguos ir sakys: ir aš taip noriu. Dažnai pasitaikanti situacija, kai per šeimos susirinkimą prie vieno stalo susėda mama, lankanti ar lankiusi STEP programą, su vaikais kalbasi, o tėtis atsisako dalyvauti, motyvuodamas, kad jam susirinkimų ir taip gana, ir žiūri televizorių. Tačiau per antrą, trečią susirinkimą, tėčio kėdė atsiduria vis arčiau, o per ketvirtąjį jis ir pats atsisėda prie bendro stalo.
STEP Programa: Dalyvavimo Galimybės
Į STEP kursus ateina ne tik mamos, bet ir tėčiai (tiesa, jie sudaro tik apie 10 proc. dalyvių). Taip pat žmonės ateina ir poromis, ateina ir močiučių, kurios augina anūkus, ateina globėjų. Taip pat egzistuoja ir STEP programa mokytojams. STEP vadovų komanda iki šiol daugiausia dirbo savanoriškais pagrindais.
Alternatyvus Elgesys ir STEP Metodai
Iš tiesų vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi jų tėvai. Tad jeigu tėvams „trūksta“ kantrybė, lygiai taip ir tam trimečiui ji „trūksta“. Kita vertus, nesakau, kad, pabaigus STEP grupės mokymus, šeimoje nebelieka problemų. Tačiau ima keistis požiūris į jas bei jų sprendimai. Ar aš, mama, pradedu „rėkti“, kai randu nešvarias kojines, ar vis dėlto pasiskaitau STEP knygoje, ką daryti, ir bandau elgtis kitaip? Vieną kartą tai pavyksta, kitą - nepavyksta, ir vaikai mato, kaip tėvai stengiasi, kaip bando rasti kompromisą, ir to mokosi patys bei pradeda naudoti tėvų metodus - kalbėtis, bendrauti, norėti šeimos susirinkimų. Jie pradeda norėti dalyvauti šeimos gyvenime.
Atspindintis Klausymasis ir "Aš" Kalba
Vienas STEP programoje lavinamų įgūdžių yra atspindintis klausymasis, į kurį tėvai iš pradžių žvelgia labai skeptiškai. Kai vaikas pyksta, yra nepatenkintas, tėvai dažnai naudoja bausmę, pakelia balsą. Atspindintis klausymasis yra toks, kai tėvai atspindi vaiko jausmus. Užuot aprėkę ar kitaip nubaudę, jie sako: tu esi supykęs, atrodai nelaimingas, kad, tarkime, turi išvalyti grindis. Ir tai labai veiksminga, nors iš pradžių tėvams atrodo netgi kvaila. Dėl ko? - dėl to, kad mes nebuvome taip auklėti. Kai mums reikia įvardyti vaiko jausmą, kažkas mums atsitinka - tarsi užsiklijuoja gerklė. Lengviau aprėkti, nei pasakyti: matau, kad esi nuliūdęs, piktas ar susierzinęs. Lygiai toks pat svarbus yra „aš“ kalbos įgūdžio lavinimas. Tėvai yra raginami vartoti kuo mažiau „tu“ kalbos.
Knygos apie vaikų auklėjimą
Čia pateiktas knygų sąrašas, tikimės, bent iš dalies padės atsakyti į jums rūpimus klausimus ir padės apsispręsti, kurios knygos vertos atsidurti jūsų namų bibliotekoje ir bus tinkamos pagalbininkės auginant vaikus.
| Pavadinimas | Autorius | Aprašymas |
|---|---|---|
| Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos | Wolfgang Goebel, Michaila Glockler | Knyga apima medicinos, vaiko raidos stadijų, ugdymo, lavinimo žinias, remiantis antroposofija. |
| Kaip užauginti žmogų | Aušra Kurienė | Apima bene plačiausią vaikų amžiaus ir temų spektrą panašių knygų kontekste. |
| Auklėjimas be dramų | Danielis J. Siegel, Tina Payne Bryson | Tėvai ras paprastų ir veiksmingų patarimų, kaip elgtis prasidėjus vaiko pykčio priepuoliui ar agresijai, išmokys švelniai numalšinti jo emocines audras ir nerimus. |
| (Ne)tobulos mamos užrašai | Ramunė Murauskienė | Psichologės, kūrybingos ir ieškančios mamos užrašai. |
| Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams | Rudolf Dreikurs, Vicki Soltz | Aprašomi vaikų auklėjimo būdai kaip mokomoji priemonė probleminiuose tėvų ir vaikų santykiuose. |
Panašus:
- Laimingi vaikai: knygos, kurios padės auginti laimingus vaikus
- Kaip Knygos ir Tėvų Iššūkiai Padeda Sukurti Nepamirštamą Ryšį su Laimingais Vaikais
- Atraskite Laimingus Skaičius Pagal Gimimo Datą – Pilnas Numerologijos Gidas
- Sužinokite, kaip atpažinti ir gydyti pieno baltymo netoleravimą kūdikiams – svarbiausi simptomai ir efektyvūs sprendimai!
- 3 metų vaiko šlapinimasis į lovą: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai