Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Peter Hoeg naujausiu savo kūriniu „Dramblių prižiūrėtojų vaikai“ skaitytojus dar kartą nustebino savo kūrybiniu nepastovumu ir fantazija.

Knygos pavadinimas susietas su sena indų patarle „Norėtum susidraugauti su dramblių prižiūrėtoju? Tuomet įsitikink, ar užteks vietos ir drambliui.“, kuri ir sufleruoja pagrindinę knygos mintį. Žmonės, kiekvienas savo viduje nešiojasi po vidinį dramblį- ilgesį kažko, tokio didelio ir neapčiuopiamo.

Pagrindinis romano veikėjas ir pasakotojas - keturiolikmetis Pėteris, nuo pat pasakojimo pradžios supažindina skaitytojus su pagrindiniais savo gyvenimo tikslais, klausimais, asmenybe ir šeima. Pasirodo ne viskas taip paprasta keturiolikmečio gyvenime, kaip gali pasirodyti.

Pėteris klausia skaitytojų- kas yra laisvė, laimė, kartu bando mums, skaitytojams, parodyti duris, vedančias iš kasdienybės kambarių, minčių, kurios taip dažnai yra pagrindinės laimės žlugimo kaltininkės, gniaužtų ir, kad mes turime pasirinkimą, kelią atverti tas duris: „Nes tas kalėjimas apie kurį kalbu, yra mūsų visų su jumis gyvenimas ir tai, kaip mes tą gyvenimą gyvename; tas kalėjimas sumūrytas ne vien iš akmens , jis padarytas ir iš žodžių bei minčių.“

Gal būt paauglio klausimai ir rūpesčiai būtų paprastesni, tačiau nieko panašaus, turint tokius tėvus, nevyksta Pėterio gyvenime. Iš pirmo įspūdžio tėvai gyvena paprastą idilišką gyvenimą- tėtis pastorius, laisvalaikiu mėgstantis kimšti dešreles ir daryti žąsų paštetą, mama bažnyčios vargonininkė, o kartu ir mechaninių išradimų mėgėja.

Tačiau abu tėvai, prisidengdami dvasingumu ir netikėtais stebuklais, vykstančiais pamaldų metu, tikėjimą paverčiantys priemone, vykdo finansinius nusikaltimus. Abiejų tėvų viduje gyvena didžiuliai drambliai savo galia, paminančia viską aplinkui.

Taigi jau pačioje pasakojimo pradžioje tėvai staiga dingsta, nepalikdami menkiausios žinios apie save, išskyrus didžiausią savo turtą- vaikus. Nuo šios vietos ir prasideda visi nuotykiai. Pėteris, pora metų vyresnė Tiltė ir vyriausiasis Hansas, turintys puikia nuojautą tėvų dramblių alkiui pradeda tėvų paieškas, kartu pasitelkdami įvairių religijų, profesijų ir titulų atstovų pagalbą.

„Dramblių prižiūrėtojų vaikai“ tai nuotykių ir fantazijos kupina kelionė, kurios pagrindinė tema - tikėjimas, laimė. Romanas primena pasaką, kuriuos nuotykių skonį pagardina vaizdingi palyginimai, epitetai. Pasakotojas, supažindindamas skaitytoją su naujais herojais hiperbolizuoja jų savybes, kas suteikia satyros jausmą.

Peter Hoeg pagrindiniais herojais pasirinko vaikus, gal būt todėl, kad jie geriausiai, įtaigiausiai sugeba perteikti pagrindines žinutes, siųstas skaitytojams- tikėjimą, džiaugsmą. Juk vaikai geriausiai sugeba svajoti, natūraliausiai džiaugtis, tvirčiausiai tikėti.

Dar vienas pastebėjimas, o gal tik sutapimas- autoriaus vardo parinkimas pagrindiniam herojui. Gal būt autorius norėjo perteikti savo paties jausmus, išgyvenimus, visa kas jam svarbiausia pasitelkdamas jauną sielą.

Romanas pasakojamas retrospektyviai, tad eigoje atsiskleidžia vis daugiau detalių, praeities faktų, kurie stebina, daro pasakojimą įdomų, nenuspėjamą, suteikia daugiau informacijos apie Pėterio ir jo šeimos gyvenimą.

Kulminacinė romano vieta, manau, taip pat pasirinkta tik dar geriau pagrindinei knygos minčiai atskleisti. Kopenhagoje vykstantis didžiųjų religijų susitikimas, į kurį Pėteris ir Tiltė bando patekti, ten tikėdamiesi surasti savo tėvus.

Ironiška- žmonės ieško dvasingumo, tikėjimo, laimės religijose, maldose, mantrose, tačiau taip ir nesugeba išsivaduoti iš savo vidinių dramblių.

Apie autorių

Peter Høeg (g. 1957 ) - žymiausias šiuolaikinis danų rašytojas. Autoriaus biografija spalvinga: jis - buvęs šokėjas, jūreivis, aktorius, alpinistas, fechtuotojas. Visame pasaulyje P. Høegas išgarsėjo, 1992 m. parašęs bestselerį „Panelės Smilos sniego jausmas“.

Tačiau po pasaulinio furoro rašytojas niekur neskuba - rašo knygas tik tuomet, kai nori pasakyti ką nors tikrai svarbaus. Po „Panelės Smilos sniego jausmas“ turėjo praeiti keturiolika metų, kol skaitytojai sulaukė „Tyliosios mergaitės“, o 2010-aisiais pasaulį pagaliau išvydo „Dramblių prižiūrėtojų vaikai“.

Naujausiame visai šeimai skirtame romane P. Høegas kalba apie tai, kas jam ir daugumai mūsų yra išties svarbu. Svarbu žinoti, dėl ko mes gyvename, svarbu rasti laimę ir tikėjimą. Kiekvienas iš mūsų savyje nešiojasi vidinį dramblį: ilgesį kažko, kas yra daug didesnis už mus pačius. Tokį ilgesį nešiojasi ir Finų šeima: tėvas pastorius, motina bažnyčios vargonininkė, trys vaikai, - iš pirmo žvilgsnio visiškai normalūs žmonės.

Vieną gražią dieną abu tėvai paslaptingai dingsta. Žinodami, kad jie jau buvo įsivėlę į nemalonumus su policija dėl abejotinos kilmės stebuklų, vaikai leidžiasi jų pėdomis, norėdami sužinoti, ką gi sumanė gimdytojai, ir apsaugoti juos nuo dar didesnių problemų.

Apibendrinimas

„Dramblių prižiūrėtojų vaikai“ tai įkvepianti fundamentalizmą ir dvasinę laisvę tyrinėjantis kūrinys, romantiška ir šeimyninė istorija, pasakojanti apie žmogaus dvasios triumfą, žmogaus prigimtį, žmogiškumą ir tikrąsias vertybes. Pagrindinėmis šios pasakos suaugusiesiems temomis taps meilė ir augimas laisvės link.

Kūrinys yra pilnas kinematografiškų scenų, keisčiausių aliuzijų ir pačių beprotiškiausių idėjų. Romano pagrindiniai veikėjai vaikai sprunka nuo valdžios, pakeliui sutikdami pačių keisčiausių žmonių. Visi jie gyvena turėdami skirtingus motyvus ir pačias keisčiausias problemas.

Savo kelionės metu vaikai „prisiliečia“ prie esminių būties ir politinių konfliktų klausimų. Jiems kelią bando pastoti krūva nepraeinamų kliūčių, kurias įveikti galima tik išradingumu ir tikėjimu laisve.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: