Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, inicijuotos Seimo narės Dovilės Šakalienės, sukėlė nemažai diskusijų ir kritikos Lietuvos visuomenėje. Šiame straipsnyje aptariamos įstatymo priėmimo aplinkybės, esminės nuostatos ir visuomenės reakcijos, atkreipiant dėmesį į pagrindinius kritikos argumentus.
Įstatymo Priėmimo Aplinkybės ir Esminės Nuostatos
2017 m. vasario 14 d. Seimas vienbalsiai priėmė D. Šakalienės ir kolegos M. Majausko registruotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis buvo uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Pirmą kartą buvo įvardintas psichologinis smurtas ir nepriežiūra, dėl kurių kenčiantys vaikai daugelį metų buvo nematomi ir negavo pagalbos.
Tuo tarpu tą pačią dieną buvo pritarta ir D. Šakalienės registruotam naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto svarstymui. Jo svarstymas užtruko beveik 8 mėnesius ir 2017 m. rugsėjo 28 dieną jis pagaliau buvo priimtas, tačiau įsigaliojo tik nuo 2018 m. liepos 1 d., nes ministerija ir visos savivaldybės turėjo labai rimtai pasiruošti jo įgyvendinimui - centralizuojama vaiko teisių apsaugos tarnyba ir kartu turi būti sukurtas profesionalių, efektyvių ir prieinamų visų rūšių paslaugų bei pagalbos vaikui ir šeimai tinklas.
Pagal pataisas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalėtų tą pačią dieną susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų. Jie turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas būtų pagrįstas, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, pagal patvirtintą tvarką, nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Trečias vaiko situacijos grėsmės lygis būtų nustatomas, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui.
Šalies vadovė pakeitimus Baudžiamojo proceso kodekse pasiūlė paaiškėjus, kad po smurto Kėdainiuose sausio pabaigoje miręs keturmetis nebuvo apklaustas, pernai lapkritį vykdžius tyrimą dėl įtariamo smurto prieš jį. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Anot Prezidentūros, nukentėjusių nepilnamečių skaičius kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Pasak prezidentės, privalomas psichologas vaikų apklausose padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir išvengti lemtingų klaidų.
Kritika ir Kontroversijos
Seimo narės Dovilės Šakalienės inicijuotas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, dar prieš priimant jį sulaukė daugybės kritikos ir pasipiktinimo dėl paliktų spragų ir, anot kritikų, sveikam protui prieštaraujančios logikos. Nors naujasis Vaiko teisių įstatymas jo iniciatorių vertintas kaip visuomenės progreso ženklas ir geresnės vaikystės garantija, kritikai akcentavo, kad priimtas įstatymas varžo tiek tėvų, tiek pačių vaikų interesus.
Vienas iš pagrindinių kritikos argumentų buvo susijęs su vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. Baimintasi, kad įstatymas palengvina vaikų paėmimą iš šeimų dėl socialinių ar ekonominių priežasčių. Taip pat kritikuota, kad įstatymas suteikia per daug galių vaiko teisių apsaugos tarnyboms ir leidžia joms kištis į šeimos gyvenimą be pakankamo pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. yra išaiškinęs, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje. „Taigi, kai tarnyba nustato, kad yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti jį iš tėvų, ir, laikydamasi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o ne pirmiausia kreiptis į teismą.
Tačiau LAT tokią vaikų atėmimo tvarką sutaršė - kaip pažymi LAT teisėjų kolegija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra įtvirtintas vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas, kuris byloja: „vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams“.
Seimo narė aktyviai veikė už visai naujo modelio vaiko teisių įstatymo priėmimą, kuriame visi Lietuvos piliečiai, turintys vaikų, a priori, yra laikomi potencialiais nusikaltėliais. Naujasis Vaiko apsaugos įstatymas yra tiesiogiai susijęs su didele struktūrine tos sistemos pertvarka ir didelių pajėgų bei lėšų metimu į šią sritį, o tokias dideles išlaidas visada reikia pagrįsti.
D. Šakalienės teigimu, dabartiniai valdančiųjų valstiečių veiksmai primena komunistinį režimą, kol kas stengiasi negalvoti, jog po rinkimų gali reikėti dirbti su šia politine jėga. Anot D. Šakalienės, visa ši situacija tiesiogiai paveikė jos gyvenimą, o po pasipylusių grasinimų ji susirgo depresija. Kritikos parlamentarė išsakė ir buvusiai šalies vadovei, kuri deklaravo kovojanti už saugią vaikystę, tačiau nepratarė nė žodžio tada, kai reikėjo ginti tai įtvirtinantį įstatymą ir jį inicijavusią Seimo narę.
Dovilės Šakalienės Pasitraukimas iš "Valstiečių" ir Tolimesnė Veikla
Seimo narė Dovilė Šakalienė paliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją ir prisijungė prie Liberalų sąjūdžio frakcijos. D. Šakalienė teigė, kad ilgai stengėsi dirbti su valstiečių ir žaliųjų frakcija, tačiau negali daryti kompromisų dėl socialinės politikos ir smurto įveikimo reformų. Ji pabrėžė, kad nėra skirtingų nuomonių apie smurtą, vaiko teises ar žmogaus teisių konvencijas.
D. Šakalienės teigimu, pagrindinis argumentas trauktis - nevykstanti socialinės apsaugos reforma. Ji teigė, kad naujas pilnas vaiko teisių apsaugos įstatymas, kuriame numatyta visa infrastruktūra, paslaugų teikimas, aiškus laiko išdėstymas, kas, su kuo, ką, per kokį laiką turi padaryti, kaip padėti šeimai, kaip padėti vaikui - visa tai sustojo.
Mitai apie Naująjį Įstatymą
D. Šakalienė paneigė dažniausiai pasitaikančius mitus apie naująjį Vaiko teisių apsaugos įstatymą:
- Mitas Nr. 1: Pagal naują įstatymą vaikai gali nebeklausyti tėvų. D. Šakalienė pabrėžė, kad įstatyme niekur neparašyta, kad vaikai neturi klausyti tėvų. Įstatymas skirtas apsaugoti vaikus nuo smurto.
- Mitas Nr. 2: Pagal naują įstatymą nebegali vaiko net paliesti. Paliesti galima ir reikia - reikia vaiką apkabinti ir pasakyti, kad jį mylite. O negalima mušti, daužyti, deginti, spardyti, prievartauti ir kitaip žaloti.
- Mitas Nr. 3: Pagal naują įstatymą privalai pirkti vaikui viską, ko jis nori. D. Šakalienė paneigė, kad vaiką atims, jei nenupirks jam telefono. Atvirkščiai - būtent jos iniciatyva įdėta ir formuluotė, kad jeigu vaiko šeima dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai pasirūpinti būtinaisiais vaiko poreikiais - valstybės ir savivaldybės institucijos privalo padėti.
Statistika
Štai lentelė, kurioje pateikiami duomenys apie nukentėjusius nepilnamečius:
| Metai | Nukentėjusių nepilnamečių skaičius | Fizinį smurtą patyrusių vaikų skaičius |
|---|---|---|
| Pernai | 2777 | 1051 |
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Idealus Rūbelių Dydis Dvynukams: Ekspertų Patarimai Tėvams
- Neįtikėtinos vasaros atostogos su vaikais Lietuvoje: įspūdingos idėjos ir pramogos visai šeimai!