Norėčiau paliesti sudėtingą švietimo temą - vaikų ateities problemą. Manęs dažnai klausia: kokią matau vaikų ateitį, kam juos ruošiu ir ką jiems planuoju.
Ar mes rimtai galime planuoti vaikų ateitį? Esate tuo tikri? Juk mes net savo ateities negalime prognozuoti ir planuoti. Kiek žmonių įgijo perspektyvias ir pelningas specialybes, kurios staiga pradingo ar nustojo būti tokiomis prestižinėmis. Kiek žmonių gavo išsilavinimą ir nesinaudoja juo savo darbe.
Apklausos rodo, kad tik maždaug 22% žmonių dirba pagal specialybę, gautą universitete. Taip, kažkas turi panašų darbą, kažkas vis tiek įsitikinęs, kad mokėsi ne veltui. Bet ar neatrodo jums tai keista? O kiek žmonių ieško savęs, ieško turėdami aukštąjį išsilavinimą, du, tris aukštuosius ir niekaip negali surasti. O štai kai kalba užeina apie vaikus, iškart puolame planuoti ir šiaudus po kojomis kloti, kad nesusitrenktų, nukritę.
Mūsų tėvams buvo paprasčiau ir suprantamiau: įstojai, gavai diplomą, gavai paskyrimą, dirbi, tau duoda butą ir t.t. Šito jie ir mus mokė. Mano vyras taip ir tapo energetiku: neliksi be darbo, gerai moka… Matematikas-programuotojas? Kokia juokinga kvailystė!
Ateities profesijos ir švietimas
Vieno tyrimo duomenimis, po dešimties metų išnyks kone pusė šiuo metu esančių profesijų. Ar neapgaudinėjate vaikų, sakydami, kad jeigu jie gerai mokysis, baigs universitetą, vadinasi, susiras gerą darbą ir gerai gyvens? Begalė žmonių gavo puikų išsilavinimą ir negavo antrojo šio pažado punkto - nei gero darbo, nei pakankamų pajamų, nei laimės. Ir pilna tokių, kurie neturėdami ypatingo išsilavinimo puikiausiai susitvarkė gyvenimus.
Kokios čia gali būti prognozės? Kaip prognozuoti? Kokia prasmė? Jūs žinote, kas bus po 20 metų, kai vaikai baigs universitetus? Jūs tiksliai informuotas, kokios tuo laikmečiu egzistuos profesijos? Jei vaikui lemta pasiekti sėkmę, jis ją pasieks, net jeigu jo sferoje to nepasieks niekas kitas. O jeigu turtai žmogui nelemti, jam nepadės netgi pinigingiausia specialybė.
Socialiniai ir demografiniai iššūkiai
Lietuva jau nebėra trijų milijonų šalis - Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. šalies gyventojų skaičius sumažėjo 23 proc. Pastaruoju metu pasaulyje autizmas diagnozuojamas didesniam skaičiui vaikų nei diabetas, vėžys ir AIDS kartu sudėjus. Ši tendencija neaplenkia ir Lietuvos: kiekvienais metais daugėja „lietaus vaikų“, t. y. tokių, kuriems nustatomi autizmo spektro sutrikimai (ASS). Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 68, o kai kuriose šalyse net 1 iš 59, t. y. beveik 1,7 proc.
Naujai nustatytų autizmo atvejų Lietuvoje dinamika yra tokia:
- 2013 m. - 331 atvejis
- 2014 m. - 409
- 2015 m. - 443
- 2016 m. - 515
- 2017 m. - 665 atvejai
Tačiau, manoma, kad realūs skaičiai yra didesni ir šiandien Lietuvoje autizmu serga maždaug 5-8 tūkst. Šeimoms, kurioms gimsta toks vaikas, tenka milžiniškas emocinis ir finansinis krūvis. Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje. Ypač dideli vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo rodikliai. Tyrimai rodo, kad bendruosius Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklius žemyn traukia socialiai neprivilegijuotos ar socialinėje atskirtyje esančios gyventojų grupės.
Pavyzdžiui, didesniais mirtingumo rodikliais pasižymi mažiau išsilavinę, vieniši, žemesnes pareigas einantys ar niekur nedirbantys asmenys. Nors vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai Lietuvoje santykinai maži, tačiau galime pasidžiaugti Lietuvos istorijoje precedento neturinčiu mirtingumo rodiklio mažėjimu per pastaruosius 20 metų. Šis pokytis lėmė tai, kad Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo 2007 iki 2019 m. pailgėjo septyneriais metais ir pasiekė 71,5 metų.
Svarbu suvokti, kad demografiniai pokyčiai vyksta ne uždaroje sistemoje ir yra priklausomi nuo daugybės politinių, ekonominių, technologinių, vertybinių pokyčių visuomenėje, taigi ir sprendimai turėtų būti kompleksiniai. Tačiau Lietuva tikrai neišnyks. Čia tiktų 1990-iniais populiari frazė - tik nereikia mūsų gąsdinti. Lietuvos išlikimui dabartinė demografinė situacija pavojaus tikrai nekelia. Klausimą apie Lietuvos išnykimą būtų galima formuluoti kiek kitaip - kokio dydžio Lietuva bus, kai atsidursime naujoje demografinėje realybėje? Kiek mūsų bus, kai Lietuvos gyventojų populiacija vėl pasieks demografinę pusiausvyrą?
Darbo rinka ir ekonominiai pokyčiai
Ateinantį dešimtmetį pasaulio darbo rinkos pokyčiai bus neįtikėtini ir neišvengiami, kad primins Didžiųjų atradimų erą. Anot „Manpower Lit“ pardavimų vadovės Gerdos Baltrūnaitės, artėjantiems pokyčiams verta ruoštis jau dabar, juolab, kad netrukus gali tekti keisti profesiją. Nors robotai dar negreit pakeis žmones, dėl spartėjančių technologijų darbo pobūdis sparčiai kinta. Apie 65% darbų, kuriuos žmonės dirbs per ateinančius dešimt metų, dar neegzistuoja, kaip teigiama JAV Darbo departamento ataskaitoje.
2024 m. Lietuvoje darbo jėgos skaičius išaugo 1,9 proc., lyginant su 2023 m. Ekonomine prasme darbo jėgą sudaro užimti gyventojai (padidėjo 1,6 proc., lyginant su 2023 m.) ir bedarbiai (padidėjo 6 proc., lyginant su 2023 m.). 2024 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc. ir grįžo į 2021 m. lygį. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje dirbančių ukrainiečių skaičius yra stabilus - 35,7 tūkst. Nuo karo pradžios iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis Lietuvoje 2024 m. siekė 1365 eurus ir per metus vidutiniškai padidėjo 116 eurų.
Analizuojant vidutinį darbo užmokestį ir jo pokyčius, būtina atsižvelgti ir į kainų svyravimus. 2024 m. Lietuvoje metinė infliacija sudarė 2,1 proc. Įvertinus šiuos du ekonominius rodiklius, nustatyta, kad realusis darbo užmokestis per 2024 m. padidėjo 8,5 proc. Kitaip sakant, realusis darbo užmokestis parodo gyventojo perkamąją galią, t. y. darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), iš kurio yra išskaičiuota infliacija.
Vaikų ugdymas ir vertybės
Aš neplanuoju ateities savo vaikams. Tai beprasmiška. Aš galiu tik apgaubti juos meile ir padėti suformuoti tas asmenybės savybes, kurios, laikui bėgant, nenuvertės ir padės gyventi jiems šiame pasaulyje.
Svarbu siekti, kad švietimo sistema neatsiliktų nuo technologijų pažangos. Dėl to vizijoje „Lietuva 2050“ jau dabar kalbama apie galimybes panaudoti blokų grandinės technologiją: individualizuojant mokymąsi, visą gyvenimą kaupiant kvalifikacijas, sudarant galimybes jas pripažinti ir t.
Žvelgdama į savo mokinius, Vida Matkuvienė teigia: „Žiūrėdama būtent į savo mokinius galiu pasakyti, kad Lietuvos ateitis turėtų būti šviesi ir sektis turėtų neblogai. Kaip sakiau, kaime vaikai nuoširdūs, jie įpratę prie buities, ūkio darbų. Vaikai pasipasakoja, ką veikė, ką dirbo. Didžioji dalis mokinių tokie.“
Demografinės prognozės 2030 ir 2050 metams
Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 0,1 proc. daugiau negu prieš metus. Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje nuolatinių gyventojų skaičius turėtų sumažėti 5 proc., o 2050 m. Europos Sąjungos kontekste tendencijos yra panašios. Prognozuojama, kad 2050 m. Tai rodo, kad 100-tui gyventojų (15 - 64 metų) tenka išlaikyti 54 asmenis (23 vaikus (iki 14 metų) ir 31 pagyvenusį žmogų (65 metų ir vyresni)). Ateities prognozės nedžiugina, nes prognozuojama, kad išlaikomo amžiaus žmonių skaičiaus koeficientas 2030 m. Lietuvoje turėtų būti lygus 60 asmenų (22 vaikai ir 38 pagyvenę žmonės), o 2050 m. - 73 asmenims (20 vaikų ir 53 pagyvenę žmonės).
Demografiniai rodikliai: prognozės 2030 ir 2050 metams
| Metai | Išlaikomo amžiaus koeficientas | Vaikai (iki 14 metų) | Pagyvenę žmonės (65 metų ir vyresni) |
|---|---|---|---|
| 2024 | 54 | 23 | 31 |
| 2030 | 60 | 22 | 38 |
| 2050 | 73 | 20 | 53 |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Kokia pagalvę rinktis vaikui: patarimai tėvams
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Kokią patalynę rinktis kūdikiui: patarimai, medžiagos ir saugumas
- Vaikų Akių Apžiūra Kaune: Kaip Pasirūpinti Vaikų Regėjimu ir Kur Kreiptis?
- Neįtikėtini būdai, kaip socialinių globos namų gyventojai integruojasi į bendruomenę ir siekia savarankiškumo!