Dažnas noras šlapintis ir šlapimo nelaikymas - sveikatos sutrikimai, kurie gali paveikti tiek moteris, tiek vyrus. Hiperaktyvi šlapimo pūslė nustatoma, kai nesugebama sulaikyti šlapimo, atsiradus staigiam norui šlapintis. Taip pat hiperaktyviai šlapimo pūslei būdingas padažnėjęs šlapinimasis (daugiau nei 7 kartus per dieną) ir nikturija (daugiau kaip kartą, o vyresnio amžiaus pacientams - du kartus per naktį), šlapimo nelaikymas orgazmo metu.
Dirglios Šlapimo Pūslės Simptomai
Rodos, iš niekur atsirandantis staigus noras šlapintis, kurio nepavyksta sulaikyti, gali būti dirgliosios šlapimo pūslės sindromas, dar vadinamas hiperaktyvia šlapimo pūsle. Dirglioji šlapimo pūslė, kartais dar vadinama hiperaktyvia šlapimo pūsle, paprastai reiškia, kad dažnai šlapinatės dieną, o neretai jums diagnozuojama ir nikturija. Atminkite, normalu šlapintis 4-8 kartus per dieną. Varginantis šlapimo nelaikymas - nebūtinai paprasčiausias šlapimo pūslės uždegimas.
Dirglioji šlapimo pūslė dažniausiai pasireiškia šiais simptomais:
- Dažnas, neatidėliotinas noras šlapintis
- Pilnos pūslės jausmas, tačiau pasišlapinti pavyksta tik labai nedaug
- Skausmas dažniausiai nejaučiamas
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Šlapimo pūslės raumens dirglumas yra siejamas su pačios šlapimo pūslės pažeidimu ar jos veiklą reguliuojančios centrinės bei periferinės nervų sistemos sutrikimais. Kai šlapimo pūslės raumuo pasidaro dirglus dėl šlapimo pūslės pažeidimų, dažniausiai viskas prasideda nuo paprasto šlapimo pūslės uždegimo - cistito. Jei tai susiję su šlapimo pūsle, tai paprastai iš pradžių atsiranda cistitas - šlapimo pūslės uždegimas, kuris pažeidžia pūslę. Rizikos veiksniai šiam susirgimui, kaip ir daugeliui kitų, yra gyvenimo būdas, t. y. netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, dažnai pasikartojantys šlapimo pūslės uždegimai.
Be to, yra įvairių veiksnių, dėl kurių šlapimo pūslė dirginama iš išorės ir sukeliamas noras šlapintis. Šlapimo pūslės dirginimas iš vidaus gali sukelti norą šlapintis. Viena iš priežasčių yra šlapimo takų infekcija, kai bakterija dirgina šlapimo pūslės gleivinę iš vidaus. Kai geriame per daug skysčių, išsiskiria didesnis šlapimo kiekis (poliurija). Šlapimo pūslė greitai prisipildo, todėl jaučiame norą šlapintis ir dažniau einame į tualetą. Tam tikruose patiekaluose ir maisto produktuose, tokiuose kaip sriuba, vaisiai ir daržovės, yra daugiau skysčių, todėl jie taip pat didina šlapimo kiekį. Dar viena priežastis, dėl kurios išsiskiria didelis šlapimo kiekis, yra negydomas cukrinis diabetas. Kai kuriuose gėrimuose, pavyzdžiui, kavoje ir energiniuose gėrimuose, gali būti dirginančių medžiagų. Kitas veiksnys - inkstų akmenys.
Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas gali pasitaikyti dėl:
- Šlapimo takų infekcijų
- Ginekologinių susirgimų
- Stuburo neurologinių problemų
- Išeinamosios angos susirgimų
- Prostatos hiperplazijos
- Kitų susirgimų
Laiku nesikreipus į gydytojus ar nebaigus suplanuoto gydymo kurso, cistitas pasidaro lėtinis ir ilgainiui pažeidžia šlapimo pūslės gleivinės sienelėje esančius nervus. Nervai nuolat dirginami, pūslė įsitempia ir negali atsipalaiduoti bei išsiplėsti, tad vargina nuolatinis pilnos pūslės jausmas. „Jei cistitas yra tinkamai neišgydomas - nesikreipiama į gydytojus, o gydomasi savais metodais - uždegimas perauga į lėtinį, kuris linkęs kartotis. Esant nuolat pasikartojančiam uždegimui pažeidžiama šlapimo pūslės gleivinės sienelė, kurioje yra nervų. Tuomet šie nuolat dirginami, pati pūslė negali pakankamai atsiplaiduoti, išsiplėsti tiek, kiek anksčiau, nes esant dirgliai pūslei, ji ir yra įsitempus.
Diagnostika
Dirglioji šlapimo pūslė diagnozuojama keliais etapais - prireikia ne tik nuodugnių tyrimų, bet ir paties paciento įsitraukimo, savistabos. Nuvykę pas gydytoją konsultacijai, greičiausiai pirmiausia išgirsite klausimą apie šlapimo nesulaikymo pobūdį. Ar šlapinatės čiaudėdami, sukosėję, greitai žingsniuodami, ar noras šlapintis užklumpa netikėtai ir jo nepavyksta suvaldyti? O galbūt jums padidėjęs šlapimo išsiskyrimas (poliurija) ir tiesiog norite dažnai šlapintis?
Dirgliąją pūslę diagnozuoti galima pasitelkus ligonio simptomų išsiaiškinimą, šlapimo tyrimus, echoskopiją, tačiau objektyviausi šiuo atveju yra urodinaminiai tyrimai. Dirgliąją pūslę diagnozuoti galima pasitelkus ligonio simptomų išsiaiškinimą, šlapimo tyrimus, echoskopiją, tačiau objektyviausi šiuo atveju yra urodinaminiai tyrimai.
Diagnostikos metodai:
- Echoskopiniai tyrimai (įvertinti, ar pavyksta pilnai pasišlapinti, įvertinti inkstų būklę)
- Urodinaminiai tyrimai (nustatyti detruzoriaus susitraukimus ir šlapimo pūslės talpą)
- Šlapinimosi dienoraštis (stebėti ir užrašyti išgeriamų skysčių kiekį, šlapinimosi kiekį bei dažnį, situacijas, kuriose pasireiškia nevaldomas noras šlapintis)
Gydytojas gali rekomenduoti ir urodinaminius tyrimus, kurie leidžia nustatyti detruzoriaus (tuštinamojo šlapimo pūslės raumens) susitraukimus ir šlapimo pūslės talpą. Šis tyrimas - tai šlapimo pūslės kateteris vyrams ir moterims. Procedūros metu į šlapimo pūslę įkišamas kateteris ir į pūslę leidžiamas vanduo. Procedūra nėra sudėtinga, specialus pasiruošimas nereikalingas, o po jos nereikia laikytis jokių veiklos apribojimų. Specialistas npriduria, kad diagnozuojant dirgliąją pūslę svarbus ir šlapinimosi dienoraštis - paprastas, pastaruoju metu gal net kiek gydytojų pamirštas metodas, atsakantis į daugelį klausimų. Dvi tris paras reikia nurodyti ir būtinai matuoti išgertų skysčių ir šlapimo kiekį, dažnį.
„Urodinaminiai tyrimai yra vienintelis objektyvizuojantis veiksnys dirgliosios pūslės diagnostikai. Tyrimo metu, atliekant cistometriją, leidžiame vandenį į šlapimo pūslę ir stebime, ar ši nėra nepaslanki. Jei tai pasitvirtina - diagnozė aiški. Tiesa, tyrimas yra invazinis, mat kateteris yra kišamas į šlapimo pūslę. Ši procedūra yra gerai toleruojama, nereikalingas specialus pasiruošimas, žmogus gali iškarto grįžti į darbą, arba savo įprastinę veiklą. Tačiau tokiu būdu objektyviausiai galime patikrinti, kokia pūslės talpa ir jos funkcinė būklė“, - sako gydytojas urologas M. Manikas.
Gydymo Būdai
Dirglioji pūslė gydoma pradedant gyvenimo būdo keitimu, didesniu fiziniu krūviu, pratimais, stiprinančiais dubens raumenis. Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas gydomas ne tik vaistais, pirmiausia būtina pakeisti savo gyvenimo būdą, subalansuoti mitybą, aktyviau leisti laiką.
Gyvenimo būdo pokyčiai:
- Didinkite fizinį krūvį dienos metu
- Dubens raumenis stiprinkite atlikdami Kėgelio pratimus
- Mityboje venkite kofeino, taninų, arba paprasčiau - kavos, aštraus bei sūraus maisto
- Pilnai, pagal gydytojo rekomendacijas gydykitės gretutines ligas, pavyzdžiui, cistitą
Kalbant apie dietą, reikėtų vengti kofeino ir taninų. Šios priemonės veikia ir norint išvengti tokio susirgimo. „Paprastai tariant, reikia ngerti mažiau kavos ir valgyti mažiau sūraus bei aštraus maisto. Taip pat reikėtų mankštinti pūslę, pavyzdžiui, žiūrint televizorių. Nori į tualetą šlapintis, bet dar šiek tiek palauki, palaikai. Toks pratimas leidžia padidinti pūslės talpą. Taip pat stiprinti dubens dugno raumenis padeda atliekami Kegelio pratimai. Tiesa, dėl dirgliosios pūslės profilaktikos galima ne tik koreguoti savo gyvenseną, stengtis išvengti arba susirgus išgydyti cistitus, bet kai kuriais atvejais vartoti ir tam tikrus preparatus. „Tai gali būti ne tik spanguolių, bet ir antirecidyviniai homeopatiniai vaistai“, - patikslina specialistas.
Kitas žingsnis, jei jo visgi prireikia - medikamentai. Dirgli šlapimo pūslė vaistais taip pat gali būti kontroliuojama. Jie blokuoja šlapimo pūslės nervines galūnes, taip leisdami šlapimo pūslei prikaupti daugiau šlapimo.
Hiperaktyvią šlapimo pūslę galima gydyti estrogenais (kurie veikia labai trumpai, todėl rekomenduotini simptomams gydyti), tačiau pagrindinis vaistas nuo hiperaktyvios šlapimo pūslės ir mišraus šlapimo nelaikymo išlieka tolterodinas. Tolterodinas veiksmingai mažina hiperaktyvios šlapimo pūslės simptomus (rečiau šlapinamasi, retėja šlapimo nelaikymo atvejų, slopinamas staigus noras šlapintis), yra saugus ir gerai toleruojamas.
Pagrindinis šlapimo pūslės muskarininius receptorius M2 ir M3 stimuliuojantis ir nevalingus šlapimo pūslės susitraukimus bei fiziologinį detrusoriaus susitraukimą, esant normaliam šlapinimosi procesui, lemiantis mediatorius yra acetilcholinas. Todėl ir anticholinerginio poveikio vaistai yra pirmos eilės gydant HŠP. Gydymo anticholinerginiais vaistais pasirinkimą lemia jų selektyvumas M2 ir M3 receptoriams, esantiems tiksliniame organe - šlapimo pūslėje, bei kuo mažesni nepageidaujami poveikiai.
Tolterodinas greitai rezorbuojamas ir, išgėrus tabletę, maksimali koncentracija kraujo serume susidaro per 1-2 valandas. Eliminacijos pusperiodis yra 1,9-3,6 valandos, klirensas - 44 1/val. Tolterodinas metabolizuojamas kepenyse, kepenų citochromo P450 (CYP) 3A4, susidaro veiklus metabolitas; išskiriamas su šlapimu, todėl jo klirensas labai sumažėja esant kepenų cirozei ar sutrikus inkstų funkcijai. Tolterodino populiarumą lemia funkcinis jo selektyvumas šlapimo pūslei, veiksmingumas bei toleravimas, net ir vyresnio amžiaus pacientų, taip pat mažesnis nepageidaujamų poveikių skaičius (rečiau ir mažiau džiūsta burna). Tai patvirtina klinikiniai tyrimai.
Rekomenduojama tolterodino dozė pacientams, esant dirgliai šlapimo pūslei, - 2 mg du kartus per parą, dozę galima mažinti iki 1 mg du kartus per parą, atsižvelgiant į individualų atsaką ir toleravimą. Vaisto galima skirti neatsižvelgiant į maistą, nereikia koreguoti dozės vyresniems žmonėms. Esant sumažėjusiai inkstų ar kepenų funkcijai ar vartojant vaistų, slopinančių CYP3A4, dozė neturėtų viršyti 2 mg/p. Tolterodinas kontraindikuotinas esant šlapimo susilaikymui, sutrikusiam virškinamojo trakto praeinamumui ar nekontroliuojamai uždaro kampo glaukomai.
Neseniai atlikto tyrimo IMPACT metu vertinti 863 pirminės sveikatos priežiūros pacientų, vartojančių tolterodino, HŠP simptomų pokyčiai. Nustatyta, kad pacientus labiausiai varginantys simptomai yra šlapinimosi dažnis dieną (32 proc. pacientų), šlapinimosi dažnis naktį (28 proc), skubus šlapimo nelaikymas (24 proc.) ir staigus noras šlapintis (18 proc). Klement ir kt. tyrimo rezultatai parodė, kad 61 proc pacientų, pavartoję tolterodino, jautė pagerėjimą. Gydymas tolterodinu 64 proc. pacientų sumažino šlapinimosi dažnumą, 30 proc. - poreikį šlapintis naktį, 74 proc. sumažėjo skubaus šlapimo nelaikymo, 86,2 proc.
Panašus:
- Šlapimo pūslės uždegimas nėštumo metu: simptomai ir gydymas
- Vaistai nuo šlapimo pūslės uždegimo vaikams: ką reikia žinoti?
- Šlapimo takų uždegimas kūdikiui: simptomai, priežastys ir gydymas
- Valerijaus Ostapenko Įkvepianti Biografija: Nuo Pašaukimo Medicinai Iki Neįtikėtino Gyvenimo Kelio
- Neįtikėtinas Poilsis Graikijoje su Vaikais: Geriausios Vietos, Patarimai ir Atsiliepimai!